- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-2634-402/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00415-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodo, kad atliko bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN). 2013-08-07 – 2013-08-08 dienomis buvo paskirtas ilgalaikis pasimatymas. Kybartų PN pareigūnai 2013-08-08 nutraukė jo iš anksto suderintą ilgalaikį pasimatymą su atvykusiais iš Anglijos artimaisiais, motyvuodami, kad jis turi būti etapuojamas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pareigūnai nebuvo perspėję apie etapavimą į Panevėžio apskr. VPK areštinę. Nurodė, kad dėl Kybartų PN pareigūnų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta garbė, orumas, patyrė emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, tapo dirglus ir t.t., bei prašo neturtinės žalos atlyginimo 10 000 Eur priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 15-16) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, jog Kybartų pataisos namai suteikdami pasimatymus nuteistiesiems vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsniu bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, XVI skirsniu. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliko nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. Pareiškėjas 2013 m. birželio 26 d pateikė prašymą Nr. 1-30/824, kuriuo prašė, skirti ilgalaikį pasimatymą 2013 m. rugpjūčio 7-8 dienomis. Į minėtą prašymą buvo atsižvelgta ir pasimatymas buvo suteiktas, tačiau realiai įvyko tik vieną parą dėl ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių, kadangi Kybartų pataisos namai 2013 m. rugpjūčio 2 d. gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro raštą „Dėl etapavimo" Nr. 1-1/3659, kuriame buvo prašoma 2013 m. rugpjūčio 14 d. etapuoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę bei pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria nutarė A. T. laikinai perkelti į Panevėžio apskrities VPK areštinę. Kadangi konvojus į Panevėžį per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš Kybartų pataisos namų būna tik ketvirtadieniais, išskyrus šventines dienas, todėl pareiškėjas buvo etapuojamas 2013 m. rugpjūčio 8 d. (ketvirtadienį). Kybartų pataisos namai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai elgėsi teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis 2014 m. birželio 9 d. Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2013/1-1278 (b. l. 7-12), nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Kybartų pataisos namų (toliau vadinama – Kybartų PN) pareigūnų veiksmų nutraukiant ilgalaikį pasimatymą ir etapuojant jį į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
Nustatyta, kad A. T. 2013 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kybartų PN administraciją, prašydamas suteikti jam priklausantį ilgalaikį pasimatymą. Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas pareiškėjo prašymą tenkino ir 2013 m. rugpjūčio 7-8 dienomis paskyrė ilgalaikį pasimatymą (b.l. 22). Į ilgalaikį pasimatymą su pareiškėju atvyko jo mama ir sūnus, pasimatymas prasidėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d. 12 val. 30 min. Pareiškėjas iš pasimatymo patalpų buvo išvestas 2013 m. rugpjūčio 8 d. 10 val., nes turėjo vykti etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Pareiškėjas apie būsimą jo etapavimą iš anksto nežinojo, nes pataisos namų administracija tik 2013 m. rugpjūčio 7 d. gavo Panevėžio apylinkės teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog pareiškėją iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. reikia pristatyti į Panevėžio apskrities VPK areštinę. Kybartų PN administracija planinius etapus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą vykdo tik vieną kartą per savaitę – ketvirtadieniais, o antradieniais vyksta planiniai etapai į Kauno tardymo izoliatorių (b.l. 10).
Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į Kybartų PN direktoriaus paaiškinimus, nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad A. T. skundas pripažįstamas pagrįstu (b.l. 11-12).
Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su atsakovo Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmais – nutraukimu ilgalaikio pasimatymo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK) 73 straipsnyje numatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. 74 straipsnyje numatyta, jog lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. BVK 94 straipsnis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta: „7. Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę. 50. Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. 102. Pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Asmenys, atvykę į pasimatymą su nuteistuoju, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o asmenys, kurių duomenys nėra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kartu turi pateikti gimimo liudijimą – kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą – kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su nuteistuoju. Nuteistojo sugyventinis, kuris yra nurodytas Suimtojo (nuteistojo) asmens anketoje, atvykęs į ilgalaikį pasimatymą, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įrodymus apie bendrą gyvenimą su nuteistuoju ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių (Ministrų Komitetas priėmė 2006 m. sausio 11 d. 952-ame Ministrų pavaduotojų posėdyje): „3. Apribojimai asmenims, iš kurių atimta laisvė, turi būti minimalūs ir atitikti teisėtam siekiui, dėl kurio tie apribojimai buvo skirti. 24.1. Kaliniams leidžiama maksimaliai dažnai bendrauti laiškais, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis su savo šeimomis, kitais asmenimis ir už kalinimo įstaigos ribų esančių organizacijų atstovais, taip pat nurodyti asmenys gali kalinius lankyti. 60.4. Bausmė negali numatyti visiško draudimo palaikyti kontaktus su šeima. 75. Visi personalo nariai turi nuolatos elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerą kalinių elgesį ir įsigytų jų pagarbą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis apie būsimą jo etapavimą į Panevėžio apskr. VPK areštinę iš anksto nežinojo. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas apie būsimą jo etapavimą iš anksto nežinojo, nes pataisos namų administracija tik 2013 m. rugpjūčio 7 d. gavo Panevėžio apylinkės teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog pareiškėją iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. reikia pristatyti į Panevėžio apskr. VPK areštinę (b.l. 6). Konvojus į Panevėžio apskr. VPK areštinę per Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą iš Kybartų PN planinius etapus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą vykdo tik vieną kartą per savaitę – ketvirtadieniais (b.l. 17).
Atsakovas, vykdydamas 2013 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuri įpareigojo perkelti nuteistąjį A. T. iš pataisos namų į Panevėžio apskrities VPK areštinę, per Šiaulių tardymo izoliatorių, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti (į areštinę nuteistasis turėjo būti pristatytas iki 2013-08-14), priėmė sprendimą nutraukti ilgalaikį pasimatymą ir planiniu etapu 2013 m. rugpjūčio 8 d. konvojuoti nuteistąjį (b.l. 23, 24, 25).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnyje numatyta, jog Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. Už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodymas ir teismo nutartis Kybartų PN buvo gauti 2013 m. rugpjūčio 7 d., tą pačią dieną buvo prasidėjęs ir pareiškėjo ilgalaikis pasimatymas.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintais principais ir įvertinant nuteistųjų ryšių su artimaisiais palaikymo ypatingą svarbą, teismo nuomone, Kybartų PN administracija galėjo susisiekti su Panevėžio apskrities VPK pareigūnais bei, informavusi apie vykstantį pareiškėjo pasimatymą, paprašyti keletui dienų atidėti pareiškėjo pristatymo į Panevėžio AVPK areštinę terminą arba pareiškėją konvojuoti neplaniniu etapu. Taip pat Kybartų PN pareigūnai galėjo etapavimo išvakarėse įspėti pareiškėją apie būsimą ir neišvengiamą jo pasimatymo nutraukimą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir aukščiau nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad Kybartų PN neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nepagrįstai nutraukė ilgalaikį pasimatymą. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta garbė, orumas, patyrė emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, tapo dirglus ir t.t., yra pagrįsti.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Kybartų pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Iš byloje esančios informacijos matyti, jog pareiškėjo artimieji gyvena ne Lietuvoje, todėl jo socialinių ryšių palaikymas su šeima tampa dar sudėtingesnis. Pareiškėjo pasimatymas buvo suplanuotas daugiau nei prieš mėnesį, į pasimatymą atvyko nuteistojo sūnus, su kuriuo, kaip teigia pareiškėjas, pasimatė tik po ketverių metų pertraukos, tačiau Kybartų PN administracija, gavusi Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro nurodymą pristatyti pareiškėją iki 2013-08-14 į Panevėžio AVPK areštinę, nutraukė pareiškėjo ilgalaikį pasimatymą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į pirmiau nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Kybartų pataisos namų pareigūnai būtų nenutraukę ilgalaikio pasimatymo.
Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas šiuo atveju vertina ne tik tai, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti su artimaisiais pasimatyme paskirtas 2 paras, ir tokie Kybartų PN pareigūnų veiksmai sukėlė pareiškėjui ir jo artimiesiems neigiamų išgyvenimų, kurių buvo galima išvengti, bet atsižvelgia ir į tai, jog nebuvo visiškai atimta teisė pasimatyti su artimaisiais, nes pasimatyme pareiškėjas išbuvo vieną parą.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 100 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.