- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- e2-35830-1097/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29453-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 999,32 Eur skolą, 30,34 Eur delspinigių, 49,97 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų duomenų, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovei. 2014 m. lapkričio 25 d. su atsakovu buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/720 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus Sutartyje nustatytus mokesčius. Atsakovas pagal Sutartį savo įsipareigojimų nevykdė, t. y. laiku ir pilnai nemokėjo nuomos mokesčių.
2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-34845-987/2017 priėmė sprendimą iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų su jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. 2019 m. liepos 16 d. antstolės Ingos Karalienės padėjėja Maja Meškevič įvykdė priverstinį atsakovo iškeldinimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-34845-987/2017 dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. 2019 m. liepos 16 d. buto patikrinimo aktu Nr. 5,22-19/1719, užfiksuota, jog atsakovo gyvenamosiose patalpose nebuvo. Ieškovė patyrė 49,97 Eur išlaidų už durų avarinį atrakinimą ir spynos keitimą.
Įsiskolinimas už gyvenamosios patalpos nuomą laikotarpiu iki iškeldinimo, t. y. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. yra 999,32 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 999,32 Eur skolos už nuomos paslaugas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovė, taikydama 0,02 procento delspinigių normą už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius, paskaičiavo atsakovui 30,34 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 30,34 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiami nuostoliai, kuriuos patyrė dėl atsakovo kaltės, t. y. 49,97 Eur.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1079,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 24 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 27,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 999,32 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 32 ct) skolos, 30,34 Eur (trisdešimt eurų 34 ct) delspinigių, 49,97 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 97 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 079,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,72 Eur (dvidešimt septynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų. Suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.