- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- I-731-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Trečiasis asmuo
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. prašymą atsakovei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl priemokų už viršvalandinį darbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su prašymu (I t., b. l. 2-7) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PAGD prie LR VRM Vilniaus m. PGT): 7323,60 Lt nepriemoką už viršvalandinį darbą, susidariusią nuo 2004-01-01 iki 2008-01-01, 5 procentų palūkanas nuo reikalaujamos priteisti sumos, skaičiuojant nuo prašymo teisme priėmimo dienos iki visiško reikalavimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 1994 m. PAGD prie LR VRM Vilniaus m. PGT dirba statutiniu valstybės tarnautoju ir jam buvo nesumokėtos priemokos už viršvalandinį darbą, dirbtą tarnybos metu. Nurodė, kad Vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatyta, jog pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą reglamentuoja LR valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas) ir kiti teisės aktai. Tokiu būdu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams be išlygų yra taikomos Įstatymo normos, reglamentuojančios darbo užmokestį bei kitos konkrečiai išvardintos šio Įstatymo išimtinės nuostatos. Statuto 38 str. 1 d. įtvirtintos analogiškos Įstatyme įtvirtintoms priemokų rūšys. Minimo Statuto straipsnio 4 d. reglamentuota, kad šio straipsnio 1 ir 3 d. nustatytų priemokų mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Statuto 29 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 d. nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), o esant šio Statuto 30 str. nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 d. nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2003-09-09 nutarime Nr. 1150 detalizuojama darbo ir poilsio laiko apskaita, atkartojanti Statuto 29 str. nuostatas. Pagal LR darbo kodekso 144 str. 1 d., darbo laiko norma per savaitę negali būti ilgesnė kaip 40 valandų. Ši nuostata atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 47 „Dėl darbo laiko sutrumpinimo iki keturiasdešimt valandų per savaitę“ įtvirtintą principą dėl 40 darbo valandų per savaitę darbo laiko normos. Daro išvadą, kad taikant specialiąsias normas bei LR darbo kodekso bendrąsias normas, pareigūnai, kurie dirba pamainomis, gali dirbti 24 valandas per parą ir 48 valandas per savaitę (7 dienų laikotarpį) ir tai nebus laikoma viršvalandiniu darbu, tačiau per apskaitinį laikotarpį (šiuo atveju per vieną mėnesį) dirbtų valandų ir poilsio laikas turi išsilyginti taip, kad vidutiniškai dirbtas laikas neviršytų 40 valandų per savaitę. Minėto Vyriausybės nutarimo 8 punkte numatyta, kad kitus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimus, kurių nereglamentuoja Statutas, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos LR darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Pažymėjo, kadangi darbo laiko trukmės Įstatymas nereglamentuoja, o Statutas bei Vyriausybės nutarimas Nr. 1150 reglamentuoja pareigūnų savaitės darbo laiko normą, tačiau nepasisako, koks turėtų būti apskaitos laikotarpis ir kokia turėtų būti bendra darbo laiko norma per šį apskaitos laikotarpį, todėl, mano, jog turi būti laikomasi LR darbo kodekso nuostatų. Pagal Konstituciją, negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą sąsają su nuosavybės teise, tokia teisinė situacija reikštų, kad sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę. Darbo valandų skaičių Lietuvos Respublikoje dirbantiems valstybės tarnautojams nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 9 p. Ši funkcija nėra perduota PAGD prie LR VRM direktoriui. PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymai, nustatantys pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio – gruodžio mėnesiais darbo laiko normas, kurios skiriasi nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų dydžių, prieštarauja minėtam LR Vyriausybės nutarimui. Be to, PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymai, kuriais nustatomi pamainų darbo grafikai bei savaičių kiekvienų metų sausio – gruodžio mėnesiais darbo laiko normos, neskelbti „Valstybės žiniose“, todėl yra niekiniai. Atsižvelgiant į PAGD prie LR VRM direktoriaus patvirtintus darbo grafikus bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais pareiškėjas dirbo ilgesnes darbo valandas, nei įstatymais nustatyta darbo laiko norma, todėl atsakovė privalo jam papildomai sumokėti priemoką už viršvalandinį darbo laiką.
Atsiliepimas
Atsakovė PAGD prie LR VRM Vilniaus m. PGT su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 19-22) vertina, kad LR darbo kodeksas ir Įstatymas pareigūnams taikomi tik tuomet, kai tam tikras klausimas nėra sureglamentuotas Statute. Pažymėjo, kad Statuto 29 str. 3 d. nustatyta, jog pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu, tai reiškia, kad pareigūnai gali kiekvieną savaitę dirbti neviršydami 48 valandų darbo laiko normos ir šis darbas nebus laikomas viršvalandiniu. Vyriausybė 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 patvirtino funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus, pagal kuriuos vidaus reikalų įstaigų vadovams yra suteikta teisė patvirtinti metinius pamainų grafikus. Vadovaudamasis šia nuostata, PAGD prie LR VRM direktorius kiekvienais metais tvirtina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis ir einančių minėtame Vyriausybės nutarime nurodytas pareigas, pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio – gruodžio mėnesiais darbo laiko normas. Pažymėjo, kad šis PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymas yra skiriamas PAGD pavaldžių įstaigų vadovams ir šis įsakymas numato tik bendrą pamainų keitimosi tvarką bei darbo valandų skaičių per pamainą ir per savaitę. PAGD pavaldžių įstaigų vadovai, siekdami užtikrinti operatyvų ir tinkamą reagavimą į incidentus, atsižvelgdami į tarnybos poreikius, suskirsto pareigūnus į tam tikras pamainas ir, remdamiesi PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu dėl pamainų darbo grafikų, patvirtina tų pamainų darbo grafikus. Taigi, kiekvienas PAGD pavaldžios įstaigos vadovas patvirtina konkrečios įstaigos pamainų darbo grafikus ir su šiais grafikais supažindina pareigūnus, dirbančius pamainomis, remdamiesi ypatumų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad šiuose grafikuose 48 valandų per savaitę darbo laikas nėra įtvirtintas kaip darbo laiko norma, 48 valandų darbo laikas yra maksimalus, o per mėnesį kai kurių pamainų savaitinė darbo laiko trukmė yra 31,5, 40,5 valandos ir pan. Atkreipė dėmesį, kad funkcija nustatyti darbo laiko normą yra perduota vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovui. Ypatumuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150, numatyta, kad vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę darbo laiko norma. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, neviršydamas nustatyto maksimalaus darbo laiko normos dydžio (48 valandų per savaitę), turi teisę savo sprendimu patvirtinti darbo laiko normą. Todėl nepagrįstas yra pareiškėjo teiginys, kad PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymai, nustatantys pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio – gruodžio mėnesiais darbo laiko normas, kurios skiriasi nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų dydžių, prieštarauja LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimui Nr. 650, nes Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams yra suteikta teisė tvirtinti pamainų darbo grafikus bei nustatyti darbo laiko normas, PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymai yra priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir yra teisėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kasmet įsakymu tvirtindamas metinius darbo dienų koeficientus bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių, įsakyme įtvirtina nuostatą, kad jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje yra nustatytas kitoks darbo laikas, šie dydžiai yra nustatomi atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Remdamasis šia nuostata bei Statutu, PAGD prie LR VRM direktorius kasmet tvirtina metinį darbo dienų koeficientą bei metinį vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių atitinkamais metais. Direktorius nėra įpareigotas įvesti suminės darbo laiko apskaitos darbams, kuriems gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, o nesant suminės darbo laiko apskaitos nėra teisinio pagrindo taikyti apskaitinį laikotarpį. Turi būti vadovaujamasi Statuto 29 str. 3 d. įtvirtinta norma, kad pareigūnams, dirbantiems pamainomis, savaitinė darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė nei 48 valandos ir toks darbas nebus laikomas viršvalandiniu. Viršvalandinį darbą pareigūnams gali būti pavesta dirbti tik Statuto 30 str. 1 d. įtvirtintais atvejais. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad pareigūnams gali būti pavesta dirbti viršvalandinį darbą tik esant vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymui ar nurodymui. Taigi viršvalandinis darbas gali būti tik esant visoms sąlygoms, numatytoms įstatyme. Pareigūnų tarnybos ypatumai kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Pareigūnų, dirbančių 24 valandų trukmės pamainomis, darbo laikas, viršijantis 40 valandų per savaitę darbo laiko normą, bet neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nėra laikomas viršvalandiniu.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 23-26) nurodė analogiškus motyvus kaip ir atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą.
Proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (II t., b. l. 47-49).
Atsiliepimas
Teisėja, išnagrinėjusi prašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad prašymas netenkintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Alfredas Povilanskas prašyme nurodė, kad jis dirba PAGD prie LR VRM Vilniaus m. PGT ugniagesiu-gelbėtoju (I t., b. l. 2). Byloje nustatyta, kad jis 2007-09-28 su prašymu kreipėsi į PAGD prie LR VRM Vilniaus m. PGT viršininką, prašydamas sumokėti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą (I t., b. l. 9). Atsakovė prašymo netenkino, paaiškindama, kad tarnybos vadovo sprendimu nustatytas darbo laikas, neviršijantis 48 valandų darbo laiko (per savaitę), nelaikomas viršvalandiniu (I t., b. l. 8). Pareiškėjo manymu tokia atsakovės pozicija prieštarauja LR darbo kodekso 144 str. l d. nuostatai, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra atsakovės PAGD prie LR VRM Vilniaus m. PGT veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo dalykas – vidaus tarnybos pareigūnų darbo laikas, jo skaičiavimo ypatumai, teisės norminių aktų, reglamentuojančių darbo laiką bei jo apskaitą, taikymas.
Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, pareigūnų socialines ir kitas garantijas, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Statutas, patvirtintas 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538. Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 str. 2 d.). Įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai.
Pareigūnų darbo laiką nustato Statuto 29 str., kurio 1 d. numatyta bendra taisyklė, kad pareigūnų darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), tačiau to paties straipsnio 3 d. numatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 d. nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Tokių pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.
Vyriausybė, vadovaudamasi Statuto 29 str. 3 d., 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150, patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (toliau – Sąrašas) bei Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – Ypatumai). Sąrašo 2 p. nustatytos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir jam pavaldžių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybės. Ypatumų 2 p. nustatyta, kad pareigūnams nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančios vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-12 nutartis administracinė byla Nr. A-575-2063/2008).
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2003-10-20 įsakymo Nr. 184 „Dėl pamaininio darbo pradžios ir pabaigos nustatymo bei įgaliojimų suteikimo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžių įstaigų vadovams“ 1 punktu nustatyta pamainomis dirbančių pareigūnų darbo pradžia ir pabaiga bei pamainos trukmė, kuri yra ne ilgesnė kaip 24 valandos ir nustatyta 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) viršijanti darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius kiekvienais metais tvirtina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis ir einančių Vyriausybės 2003-09-09 nutarime Nr. 1150 nurodytas pareigas, pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio-gruodžio mėnesiais darbo laiko normas.
Byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei darbo laiko apskaitos pažymų (I t., b. l. 75-78, 100-101, 103, 106, 110, 114, 118, 122, 126, 130, 133, 138, 141, 145, 150, 154, 159, 163, 167, 171, 174, 176, 178, 180, 182, 185, 188, 191, 194, 197, 200, 203, 206, 209, 212, 214, 215, 218; II t., b. l. 3, 6, 9, 12, 15, 18, 20, 23, 27, 30, 31, 34) analizė leidžia teismui pagrįstai teigti, kad pareiškėjas nuo 2004-01-01 iki 2008-01-01 per savaitę (7 dienų laikotarpį) dirbo ne daugiau kaip 48 valandas.
Taigi, nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad statutinių pareigūnų darbo laiko ir jo skaičiavimo ypatumai nuosekliai ir išsamiai reglamentuoti specialiaisiais teisės norminiais aktais. Pareiškėjas per savaitę (7 dienų laikotarpį) dirbo ne daugiau kaip 48 valandas, todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis dirbo viršvalandžius.
Teismas pažymi, kad statutinių valstybės tarnautojų statusas kitų valstybės tarnautojų ar darbo teisinių santykių dalyvių atžvilgiu yra ypatingas. Pareigūnų tarnybos ypatumai, t. y. padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai, yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str. 7 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-06-12 nutartyje (administracinė byla Nr. A-575-2063/2008) konstatavo, kad Vidaus tarnybos statuto 29 str. reglamentuoja pareigūnų darbo laiką ir ši norma yra specialioji. Todėl darytina išvada, kad LR darbo kodekso ir jo pagrindu priimto Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 nuostatos šioje administracinėje byloje netaikytinos.
Vyriausybės 2003-05-14 nutarimas Nr. 587, kuriuo patvirtintas Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašas, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas (toliau – Nutarimas Nr. 587) taikytinas asmenims – darbo teisinių santykių dalyviams, o ne statutiniams valstybės tarnautojams. Tokia išvada darytina dėl to, kad Nutarimas Nr. 587 priimtas remiantis LR darbo kodekso 144 str. 4 d., 148 str. ir 149 str. 3 d., įgyvendinant 1993-11-23 Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų bei Europos Sąjungos direktyvų, nustatančių darbo laiko ypatumus atskiroms ekonominės veiklos sritims, nuostatas.
LR darbo kodekso 144 str. 4 d., 148 str., 149 str. 3 d. apibrėžiami darbo laiko trukmės, apskaitos, darbo ir poilsio laiko ypatumai tam tikros ekonominės veiklos srityse (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų ir kt.). Europos Sąjungos Tarybos direktyva 93/104/EB, kurią įgyvendinant priimtas aptariamas nutarimas Nr. 587, nėra taikoma toms sritims, kurių ypatumai būdingi tam tikrai specifinei veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija ir kt.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėja sprendžia, kad atsakovė tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančius statutinių pareigūnų, nepertraukiamai vykdančių nustatytas funkcijas, darbo laiko, darbo laiko apskaitos klausimus, todėl pareiškėjo prašymas dėl 7 323,60 Lt nepriemokos už viršvalandinį darbą bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo reikalaujamos sumos, skaičiuojant nuo prašymo teisme priėmimo dienos iki visiško reikalavimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės PAGD prie LR VRM Vilniaus m. PGT atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti LR civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanas, t. y. 5 proc. procentines palūkanas, negalėtų būti tenkinamas net ir patenkinus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą, nes pareiškėjo prašymas pagrįstas reikalavimu priteisti vidaus tarnybos pareigūno atlyginimą, t. y. toks reikalavimas plačiąja prasme kyla iš valstybės tarnybos ar darbo teisinių santykių. LR civilinio kodekso 1.1 str. 1 d. numatyta, kad LR civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius; 3 d. numatyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai; šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Teismas laiko, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja priteisti LR civiliniame kodekse numatytas palūkanas.
Atmetus pareiškėjo reikalavimą kaip nepagrįstą, LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. pagrindu, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85 -87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
A. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.