Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo sumos padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Mano, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės padėtį, todėl sprendimas yra neteisėtas. Nurodo, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui.

2. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagristais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.). Tėvams į sunkią turtinę padėti patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Vadovaujantis CK 6.461 str. 2 d. nuostata bei suformuota teismų praktika, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

3. Pažymi, kad alimentų priteisimo dieną dukrai R. buvo (duomenys neskelbtini) metai, sūnui E. (duomenys neskelbtini). Natūralu, kad praėjus daugiau kaip 4 metams, vaikų poreikiai pasikeitė ir gerokai išaugo. Šiuo metu dukrai R. L. yra (duomenys neskelbtini) metų, o E. L. (duomenys neskelbtini) metų. Vaikai lanko mokyklą, jiems reikalingos kanceliarinės prekės, knygos. Abu vaikai lanko sporto būrelius, todėl yra reikalinga sportine apranga. Be sportinių būrelių, dukra lanko dainavimo ir šokių būrelius mokykloje, o tam reikalinga speciali apranga ir priemonės. R. L. lanko muzikos mokyklą, už kurią reikia mokėti po 52 Lt per mėnesį, sūnus E. ir dukra R. mokosi privačiai pas mokytojus kas per mėnesį kainuoja 200 Lt. Privačiai mokosi groti, tobulina muzikos įgūdžius, reikia derinti muzikos instrumentus kas du mėnesius, kas kainuoja 150 Lt. Vaikai važiuoja į įvairias olimpiadas, kurios taip pat kainuoja į mėnesį apie 20 Lt. Mamai susidaro papildomos išlaidos už kurą vaikus vežant ir parvežant iš minėtų ugdymo centrų. Kiekvienai dienai pavalgyti vaikams yra duodama po 10 Lt pietums, reikalinga mokėti už telefonų mokesčius. Mokykla veža vaikus į ekskursijas, koncertus, teatrus, visur reikia mokėti pinigus, o dviem vaikams susidaro nemažos sumos. Ieškovei vienai reikia mokėti visus mokesčius, pirkti kurą, rūpintis kad vaikai gyventų šiltai ir nieko jiems netrūktų. Ieškovė dirba pas ūkininkę sunkų fizinį darbą, kad galėtų leisti vaikus į būrelius, į muzikos mokyklą, privačiai pasamdyti vaikams mokytojus. Atlyginimas, kuris yra apie 900 Lt, visas yra išleidžiamas vaikams. Tėvui visiškai neįdomu, niekada nėra apsilankęs vaikų konkursuose, nėra pasidomėjęs kaip sekėsi, kokias vietas užėmė, nėra vaikų pasveikinęs su gimtadieniais. Jis pats per mėnesį vien tik maistui išleidžia po 900 Lt, o vaikams 600 Lt nenori duoti ir maistui, ir pragyvenimui. Vienišai mamai sunku išlaikyti būstą, kainos už elektrą ir kitas būtinas priemones namams išlaikyti brangsta. Vaikų tėvas V. L. šiuo metu dirba Vokietijoje, jo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės.

4. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

5. Atsakovas visiškai neįrodė, savo išlaidų maistui, kelionei į darbą, jo sodo sklypas pagal dokumentus neparduotas ir nepateikti teismui dokumentai kad yra gavęs 10.000,00 Lt. Atsakovas teigia kad jis gyvena vienas ir moka už buto nuoma pakankamai nemažai, kokiam tikslui laikomas tokios kvadratūros butas vienam žmogui neaišku. Teigia kad gyvena vienas, o vaikams buvo pasisakęs kad susižadėjo, vėliau pamatė kad facebook.com viešai pasirodė susižadėjęs. Mano, kad jei dirbdamas užsienyje tiek teuždirbtų, ten tikrai nedirbtų. Jo parodymai negali būti laikomi kaip tikrais faktais, juo labiau, jog yra jaunas, sveikas žmogus, skiriantis daug dėmesio savo materialinės gerovės užtikrinimui. Taigi, atsakovas nepateikė tikslių įrodymų, pagrindžiančių jo pragyvenimo dydį. Atsakovo gaunamos pajamos yra gana nemažos ir jis gyvena gana gerai, gali mokėti vaikams po 600 Lt alimentų. Teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi gerą darbą, gerai uždirba, turi nekilnojamą turtą yra laisvas nuo bet kokių įsipareigojimų, kurie tenka ieškovei.

1. Apeliantė neteisingai suvokia šio civilinio ieškinio dalyką, todėl remiasi teismų praktika, kuri nustato visuotinai priimtinas teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas taisykles, kuriomis vadovaujasi teismai, priimdami sprendimus, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo. Įstatymas (LR CK 3.192 str.) imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio, reikalingo tenkinant būtinus vaiko poreikius klausimą, pripažintinas būtinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (kaip analogiją vertinti LR CK 6.461 str. 2 d. įtvirtintą taisyklę). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kaip minimalų orientacinį kriterijų taiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką išlaikymo bylose.

2. Apeliantės kasacinio teismo praktikos citavimai ir aiškinimai grindžia būtent išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, o ne išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, todėl atmestini, kaip nepagrindžiantys šios civilinės bylos dalyko.

3. Ieškovė nepateikė įrodymų, taip pat Radviliškio rajono apylinkės teismas nenustatė esminio tėvų turtinės padėties pagerėjimo, bei vaikų esminių poreikių padidėjimo. Ieškovė neįrodė, kad R. L. ir E. L. poreikiai išaugo dvigubai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaikai lanko būrelius, todėl jiems yra reikalinga speciali apranga ir priemonės, tačiau nenurodoma, kokia papildoma apranga reikalinga ir kokios priemonės papildomai perkamos. Šie apeliantės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra jos išgalvoti. Bet kokio amžiaus vaikui reikalinga apranga, tiek išeiginė, tiek sportinė. Vaikai laiko būrelius, tačiau už juos nemoka, išskyrus muzikos mokyklos lankymas, kas pagrįsta teisiškai reikšmingais įrodymais. Apeliantė teigia, kad vaikai mokosi pas privačius mokytojus, kuriems moka 200 Lt kiekvieną mėnesį. Šių išlaidų apeliantė nepagrindžia jokiais įrodymais ir neįvardija mokytojų, pas kuriuos vaikai mokosi papildomai. Nenurodo, kodėl vaikams reikalingas papildomas mokymas. Atsakovas mano, kad papildomas mokymas nėra reikalingas. Apeliantė nurodė, kad vaikai privačiai tobulina muzikos įgūdžius, reikia derinti muzikos instrumentus kas du mėnesius, kas kainuoja 150 Lt. Šios apeliantės išlaidos aiškiai išgalvotos. Visi egzistuojantys muzikos instrumentai suderinami paties atlikėjo prieš grojimą ir tai nieko nekainuoja (pučiamieji, styginiai ir pan.). Stacionariniai muzikos instrumentai, tokie kaip fortepijonas, pianinas ar akordeonas ir pan. derinami specialistų labai retai, kai instrumento garsai išsiderina dėl kokio nors mechaninio ar terminio poveikio iš šalies. Toks instrumento derinimas atliekamas vidutiniškai kartą per 10 metų. Kadangi dukra mokosi groti pianinu, todėl šio instrumento derinimas kas du mėnesius tikrai nedaromas. Nurodo, kad teiginiai jog atsakovas elgiasi netinkamai, nelanko vaikų, nedalyvauja vaikų konkursuose, yra susižadėjęs, yra neteisingi ir nesusiję su byloje sprendžiamu klausimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovė ginčija teismo sprendimą, kuriuo išlaikymas vaikams priteistas iš tėvo po 350 Lt kiekvienam vaikui, o ne po 600 Lt, ko ieškiniu prašė ieškovė.

Teismai, spręsdami vaiko išlaikymo klausimus, privalo atsižvelgti į jo interesus ir poreikius (CK 3.192-3.208 straipsniai), visas abejones dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi vertinti vaiko interesų naudai, vaikams priklausantis turtas, taip pat ir išlaikymas privalo būti tvarkomas ir naudojamas išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Tėvų lygiateisiškumo principas (Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 5 straipsnis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, todėl jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas konkrečias teises ir pareigas savo vaikams, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikams priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios. Šio principo turi būti laikomasi paskirstant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus (padidėjimas) sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja augant vaikams. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad teismas turi siekti vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo, todėl pakeisti vaikų išlaikymo dydį ir formą gali tik aiškiai nustatęs įstatyme įtvirtintus išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindus.

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. L. yra R. L. ir E. L. tėvas (b.l. 9,10). Iš ištuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš atsakovo nuo 2008-11-12 atsakovo vaikams priteista po 300 Lt per mėnesį (4-7 b. l.). Ieškovė pateikė Pašušvio pagrindinės mokyklos pažymą, kurioje nurodyta, kad E. L. eina į 4 klasę, lanko sporto būrelį, o R. L. eina į 6 klasę, lanko sportinių žaidimų, dainavimo ir šokių būrelius (11 b.l.). Radviliškio muzikos mokyklos pažymoje pateikiama informacija, kad R. L. lanko muzikos mokyklą, už kurią per mėnesį reikia mokėti po 52 Lt (12 b.l.). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad ieškovė gauna 869,50 Lt darbo užmokestį (13 b.l.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė turi 2013 m. paveldėtą namų valdą 18155 Lt vertės (25-30 b.l.), taip pat paveldėtus 0.89 ha žemės sklypą 2940 Lt vertės; 1,58 ha žemės sklypą 4980 Lt vertės; 2,68 ha žemės sklypą 9880 Lt vertės; 1,62 ha žemės sklypą 2886 Lt vertės, nuomoja du žemės sklypus, už kuriuos gauna apie 400 Lt pajamų per metus (32-36 b.l.). Ieškovės nekilnojamojo turto vertė yra 38841 Lt. Atsakovo turtinę padėtį įrodo byloje pateikti įrodymai: pažyma apie darbo užmokestį (65-79 b.l.), iš kurios matyti, kad atsakovui išmokamas apie 1000 eurų (3450 Lt ) darbo užmokestis per mėnesį; iš buto nuomos sutarties matyti, kad jis už buto nuomą moka po 480 eurų per mėnesį (1656 Lt). Atsakovas 2012-10-17 įregistravo nuosavybės teisę į įsigytą sodo sklypą su pastatu (14903 Lt vertės). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės darbo pajamos yra apie 10440 Lt per metus, atsakovo – 41400 Lt per metus.

CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus taip, kad būtų sudarytos tinkamos vystymosi sąlygos, būtinos patenkinti vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Tokiu būdu, jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, kuris ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes kolegija vadovaujasi ir kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1 straipsnis). Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatė teisiškai reikšmingus faktus – nepilnamečių vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, o paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą tarp tėvų, įvertino kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bylos faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus. Teismas pagrįstai vertino, kad po 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties priėmimo abiejų tėvų turtinė padėtis pagerėjo, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas pradėjo dirbti, ieškovės pagerėjusią turtinę padėti įrodo ir duomenys, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Sutiktina, kad ieškovės darbo pajamos bei jos paveldėtas nekilnojamasis turtas neduoda tiek pajamų, kurių pakaktų esamiems vaikų poreikiams tenkinti. Vaikai šiuo metu yra 12 ir 10 metų, jų būtini poreikiai yra didesni nei buvo 2009 metais. Tačiau sutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad vaikų išlaikymas tapo dvigubai brangesniu nei buvo 2009 metais. Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl per mažos išlaikymo sumos pažymi, kad vaikų poreikiai nėra begaliniai ir turi turėti ribas, todėl absoliučiai visi vaiko norai ir poreikiai negali būti patenkinti. Teismas ne tik atsižvelgė į protingus poreikius, kuriuos lemia vaikų polinkiai, bet ir į abiejų šalių materialinę padėtį. Kolegija atmesdama ieškovės apeliacinį skundą taip pat atkreipia dėmesį, kad individualizuojant vaiko poreikius reikėtų įvertinti ir tai, kad ieškovės ir atsakovo vaikai specialių ar pildomų poreikių neturi. Ieškovė neteisingai apeliaciniame skunde teigia, kad priteistas išlaikymas neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, pažymėtina, kad atsakovo asmeninis gyvenimas, antrosios pusės turėjimas ar neturėjimas neįtakoja jo pareigos mokėti alimentus savo vaikams, taip pat pažymėtina, kad alimentų vaikams dydis turi atitikti proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus, teismas negali nustatyti tokio alimentų dydžio, kurį mokant asmuo prarastų galimybę užtikrinti ir savo paties (ar naujai sukurtos šeimos) orų gyvenimą.

Pažymėtina ir tai, kad abu tėvai turi išlaikyti savo vaikus, įvertinus tėvų gyvenimo aplinkybes, vaikų amžių, vertintina, kad 700 Lt suma dviems vaikams, skiriama atsakovo kas mėnesį, pridėjus dalį ieškovės gaunamų pajamų (ieškovės atlyginimas – 869,50 Lt )(13 b.l.), tokio amžiaus vaikams užtikrina jų būtinų poreikių patenkinimą. Konstatuotina, kad teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo padėtis pagerėjo, pagrįstai išlaikymą padidino iki 350 Lt kiekvienam vaikui, proporcingai jų poreikių padidėjimui ir tėvo materialios padėties pagerėjimui. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į jo turimas išlaidas, pakankama teikti vaikams išlaikymą po 350 Lt kiekvienam vaikui, kas sudaro 700 Lt sumą per mėnesį.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos patirtos vaikų interesų atžvilgiu, atsižvelgus į šalių materialinę padėtį, bei į faktą, kad iš ieškovės priteisus atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas pasunkės vaikų materialinė padėtis, teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų tėvų turėtos bylinėjimosi išlaidos sprendžiant vaiko naudai pakeistino išlaikymo dydį šioje byloje paliekamos kiekvienai iš šalių ir kitai šaliai nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.