- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1503-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01095-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- SB „Dituva“, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1503-370/2011
2011 m. lapkričio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-09 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-938-714/2011 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-104-778/2010 pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys SB „Dituva“, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos pareiškimą, kuriuo ji prašė nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinius – sodo pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-03-29 nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, apeliacine tvarka pagal pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą Klaipėdos apygardos teismas 2010-12-16 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-104-778/2010, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinius – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. 4400-1101-7206, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-12-16 nutartyje vadovavosi tuo metu suformuota teismų praktika, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai taikoma CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Pareiškėja nurodo, kad yra įstatyme nustatytas pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu, konkrečiai – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pasisakė dėl daikto atviro valdymo kaip nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos aiškinimo, t. y. pakeitė iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią pripažįstant nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi daikto atviro valdymo sąlygos dalimi buvo reikalavimas įregistruoti daikto valdymą viešajame registre. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad tiek registracija viešame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-06-09 nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą netenkino. Nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, šie faktai turėjo egzistuoti jau nagrinėjant bylą ir priimant byloje sprendimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir joje suformuota teismo praktika negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis ir negali būti proceso atnaujinimo pagrindu, numatytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-09 nutartį panaikinti. Jokių pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų iš esmės nenurodo, tik atkartoja savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo išdėstytus motyvus – cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išaiškinimus dėl valdymo registracijos reikšmės atviro valdymo, kaip būtinos nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi įgijimo sąlygos, fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, t. y. kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pakeitė teismų praktiką valdymo teisės įregistravimo reikšmės įgyjamosios senaties instituto taikymui klausimu, nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 str. 2 d. 2 punkto prasme, kadangi nurodyta aplinkybė neatitinka punkto kriterijų: 1) aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai. Akivaizdu, kad pareiškėjos proceso atnaujinimo pagrindu nurodyta aplinkybė neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, ir jos atitiktis 2) bei 3) sąlygoms netenka prasmės. Pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai valdymo fakto registravimo reikšmės klausimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo klausimu pasikeitus teismų praktikai, pareiškėjui, prašančiam nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi pripažinimo, apskritai nebereikia įrodinėti sąžiningo, teisėto ir atviro valdymo, ir pareiškėjos pareiškimas būtinai turėtų būti tenkinamas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog valdymo registracijos viešame registre fakto nebuvimas negali būti vertinamas taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę; asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas 2010-03-29 nutartyje konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog nekilnojamojo turto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, be to, pastatai viešame registre yra įregistruoti kito asmens vardu. Įrodinėjimą reglamentuojančių, t. y. procesinių ar netgi materialinių, teisės normų aiškiai klaidingas taikymas, jei toks būtų, galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir šiuo pagrindu įstatymas numato galimybę prašyti atnaujinti procesą tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
Atskirai pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Aplinkybė, jog po teismo sprendimo teismų praktikoje pasikeitė kai kurių įstatymų nuostatų interpretavimas, nesudaro pagrindo anksčiau išnagrinėtoje byloje atnaujinti procesą. Tokiu pagrindu nelaikytinas net įstatymo nuostatos pakeitimas ar panaikinimas, taip pat Konstitucinio Teismo nutarimai pripažinti teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams (CPK 3 str. 8 d., CK 1.7 str. 2 d., Konstitucijos 107 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2005).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.