Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukiamiems asmenims G. R. ir G. M.

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Vidmantui Daunoravičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. R. ir G. M. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – VKTI PRD) nutarimų skirti minėtiems asmenims baudas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 145 str. 3 d., 4 d. numatytus pažeidimus, o pastarajam pareiškėjui papildomai ir už LR ATPK 145 str. 6 d. numatytą pažeidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VKTI PRD Teisės skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Daunoravičius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 2015-06-01 priėmė nutarimą, kuriuo G. R. pripažino kaltu, padarius LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė atitinkamai 220 Eur ir 600 Eur dydžio baudas, todėl galutinė jam skirta subendrinta bausmė – 600 Eur bauda. Šiame nutarime konstatuota, kad 2015-03-24 9.35 val. kelio Nr. A9 atkarpoje, esančioje Gustonių k., Panevėžio r. sav. VKTI PRD sustabdė keliu Nr. A9 važiuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)" transporto priemonę „Volvo FH12", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią maršrutu Molėtų r.- Radviliškis vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotojas G. R.. Kontrolės metu transporto priemonės buvo pasvertos ir nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė buvo 45,35 t, todėl 5,35 t viršijo maksimalią leidžiamą transporto priemonių junginio susidedančio iš dviašio automobilio sukabinto su triaše puspriekabe apkrovą, kurios maksimali 40 t leistina apkrova nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 16.5 papunktyje. G. R. važiuodamas sunkiasvore transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimai. Be to buvo nustatyta, kad minėtos transporto priemonės varančiosios ašies, apkrova buvo 13,45 t, o tai 1,95 t. viršijo maksimalią leidžiamą apkrovą, nustatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skyriaus 20 punkte. G. R., važiuodamas sunkiasvore transporto priemone, neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimai.

VKTI PRD Teisės skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Daunoravičius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369-2 2015-06-01 priėmė nutarimą, kuriuo G. M. pripažino kaltu, padarius LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė vidutinio dydžio baudas – atitinkamai 434 Eur, 868 Eur ir 434 Eur, todėl galutinė jam skirta subendrinta bausmė – 868 Eur bauda. Šiame nutarime be minėtų prieš tai aplinkybių, nurodytų 2015 m. birželio 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369, papildomai konstatuota, kad G. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu ir atsakingu už įmones krovinių vežimo veiklos organizavimą, tuo pačiu pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 9 punkto nuostatas būdamas atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtu laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas krovinio vežimą neužtikrino ir nesukontroliavo, kad G. R. nepažeistų teisės aktų reikalavimų, esant 2015 m. birželio 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 nustatytoms aplinkybėms. Be to, G. M. 2015-03-24 būdamas krovinio siuntėjo įgaliotu asmeniu ir minėtų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 5 ir 8 punkto pagrindu atsakingu už transporto priemonės parinkimą ir pakrovimo darbų į transporto priemonę „VOLVO FH12". valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)organizavimą, taip kad vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis neviršytų nustatytų normų, tačiau organizuodamas darbus nesukontroliavo, nenustatė organizacinių techninių priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad transporto priemonių junginys, kuris buvo pakrautas vežti, viršijant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skirsnio 20 ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skirsnio 16.5 papunktyje nustatytas maksimalias leidžiamas apkrovas, turi leidimą vežti tokį krovinį, tuo nesilaikė minėtų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių. 5 ir 8 punkto nuostatų.

G. R. skundu prašo panaikinti VKTI PRD pareigūno 2015 m. birželio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 ir jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nutraukti, nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o tuo atveju, jeigu teismas prieitų išvados, kad jo kaitė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 145 str. 3 d. ir 145 str. 4 d., įrodyta, tai skundžiamą nutarimą prašo pakeisti ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, jog jam yra žinoma, kad viršijant leistiną 40 t bendrąją transporto priemonės masę, reikalinga turėti leidimą, kurio šiuo atveju neturėjo, todėl siekė, kad krovinio kartu su transporto priemone bendras svoris pagal jo ir bendroves direktoriaus G. M. paskaičiavimus neturėjo viršyti maksimalių reikalavimų, numatytų teisės aktuose. Todėl VKTI PRD pareigūnų atlikto svėrimo rezultatai jį šokiravo, nes jie neatitiko jų skaičiavimo rezultatų. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pakrauta 26,49 m3 medienos, kuri pagal jo ir pakrovėjo skaičiavimus galėjo sverti 22 860,87 kg (26,49 m3 x 863 kg (šviežiai nukirstos pušies l m3 masė), o automobilio „Volvo FH12, valst. Nr (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, esant 7 925 kg, o puspriekabes „Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 6800 kg, tai transporto priemonės su kroviniu bendroji masė galėjo būti 37 591 kg (22 860,87g + 7925 kg + 6800 kg). Tai rodo, kad pakraunant transporto priemonę, ji ne tik kad nebuvo perkrauta, bet dar paliktas daugiau kaip 2 tonų rezervas, kad nebūtų viršijamas teistinas maksimalus transporto priemonės svoris, numatytas teisės aktuose. Pažymėjo, kad šie skaičiavimai buvo grindžiami Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirkintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m gruodžio 10 d. patvirtintame įsakymu Nr. 631 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. Dl-747 redakcija) (toliau – Taisyklės). Nors jų pagrindu apskaičiuotas medienos svoris nėra absoliučiai tikslus, tačiau svorio paklaida negali būti didelė, tačiau VKTI PRD pareigūnų naudotų svarstyklių rodmenys iš esmės prieštaravo dokumentuose nurodytam bendram krovinio svoriui. Vis dėl to, pareigūnas priėmę skundžiamą nutarimą, šių prieštaravimų nesprendė, vienareikšmiškai vadovavosi tik svėrimo akto duomenimis, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. administraciniame procese taikomą įrodymų pakankamumo taisyklę. Byloje nėra neabejotinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. VKTI PRD pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai neanalizuodamas pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų, ar apskritai baudos paskyrimas yra tikslingas ir reikalingas tam, kad būtų pasiekti nuobaudai keliami tikslai. Be to, pareiškėjas nurodo, kad būtina įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tačiau šiuo atveju jo veiksmuose nėra jokios kaltės formos, nes medienos svorio nustatymas, krovinio vežimas buvo organizuojamas bei vyko įprastinėmis sąlygomis ir jis negalėjo numatyti, kad transporto priemonės kartu su gabenamu kroviniu viršija keistiną svorį, nes buvo vadovautasi minėta patvirtinta metodika, krovinio buvo pakrauta mažiau nei buvo galima, todėl nėra pažeidimo sudėties. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas neįvertino ir kitų reikšmingų aplinkybių ir paskyrė jam labai griežtą administracinę nuobaudą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nutarimą priėmęs pareigūnas, pripažindamas jį kaltu padarius LR ATPK 145 str. 3 d. ir 145 str. 4 d. numatytus pažeidimus ir skirdamas šios įstatymo sankcijose numatytas administracines nuobaudas - baudas, dydžiu didesnes nei sankcijose nustatytas šios nuobaudos vidurkis, visiškai neatsižvelgė į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, LR ATPK 301 str. 1 d. nuostatas, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jam paskyrė aiškiai per griežtą ir neproporcingą nuobaudą.

Pareiškėjas G. R. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir papildomai parodė, kad jis galėjau imtis priemonių, kad išvergtų VKTI PRD pareigūnų patikrinimo, tačiau važiavo, žinodamas, kad jo valdoma transporto priemonė su kroviniu reikiamo svorio neviršys, apkrova ašims bus tinkama.

G. M. skundu prašo panaikinti VKTI PRD pareigūno 2015 m. birželio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369-2 ir jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nutraukti, nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o tuo atveju, jeigu teismas prieitų išvados, kad jo kaitė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d., ir 6 d. įrodyta, tai skundžiamą nutarimą prašo pakeisti ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės analogiškai argumentais, kaip ir prieš tai minėtame G. R. skunde išdėstyti motyvai. Papildomai pažymėjo, kad kaip bendroves direktorius, jis visą laiką kontroliuoja vairuotojus, vežančius krovinius ir ne kartą juos yra įspėjęs, kad atidžiai apskaičiuotų pakraunamos medienos svorį, vadovaudamiesi Taisyklėmis ir dar paliktų rezervą, ką daro ir jis pats. Dėl argumentų, kad siekiant išvengti rizikos, vežėjas gali imtis papildomų atsargumo priemonių: įrengti transporto priemonėse specialius manometrus, kurie fiksuotų apkrovimą ant ašių, ar tiesiog pasikrauti ir vežti mažesnį krovinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į, kad monometrai nėra sertifikuota priemonė, jų rodmenimis vienareikšmiškai remtis negalima.

Pareiškėjas G. M. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir papildomai parodė, kad jis naudojasi Taisyklėse esančiais duomenimis, t.y. skaičiuoja medienos kubus, daugina iš svorio, prideda technikos svorį ir siekia, kad bendras svoris neviršytų teisės aktų reikalavimų. Krovinio krovimo proceso metu, yra matuojamas aukštis, plotis, panaudoja šiuos duomenis pagal esančias formules ir gauna reikiama krovinio svorį. Pažymėjo, kad iki šio laiko irgi buvo bandyta sverti įmonės krovinius - VKTI Kauno regiono departamento, viskas atitiko, buvo viršytas tik ašies apkrova, ką reiškia, kad krovinys buvo netolygiai išdėstytas. Todėl jam yra nesuprantama, kodėl šiuo atveju buvo toks paskaičiuoto ir pareigūnų nustatyto svorio skirtumas. Jis pats pakrauna, išrašo važtaraštį ir išleidžia krovinį. Pažymėjo, kad jiems buvo žinoma, apie VKTI PRD pareigūnų patikrinimą, todėl galėjo imtis priemonių jų išvengti, apvažiuojant ar apskritai nevažiuojant, tačiau pagrįstai manė, kad krovinys yra tvarkingai gabenamas, kadangi buvo paliktas net rezervinis mažesnis svoris, apie 3 tonas dėl objektyvių aplinkybių, kurios gali padidinti medienos svorį (visų pirmą, drėgmė, kurios gali prisigerti mediena) arba transporto priemonės svorį – pilnas degalų bakas gali įtakoti iki 1 tonos paklaidą. Pakrauta buvo miške. Nurodo, kad nėra kitų priemonių apskaičiuoti vežamo krovinio svorį, remiamasi tik taisyklėmis. Pažymėjo, kad jis nepastenėjo, kad minėtoje situacijoje transporto priemonės svoris su kroviniu galėtų viršyti ašies apkrovą, kadangi automobilis buvo pakrautas tolygiai 4 sekcijas. Papildomai nurodė, kad nėra įmonės, kuri sertifikuotų VKTI PRD siūlomus įsigyti manometrų, todėl tokios priemonės yra nesertifikuotas įrenginys. Šia priemone, kaip ir specialiomis svarstyklėmis, naudotis reikia idealiai horizontalaus pagrindo, kad būtų nustatyti tinkami dydžiai, o miške tokių sąlygų nėra. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuėmus dalį krovinio, svoriai atitiko, sveriant trečia kartą byloje minimą transporto priemonę.

VKTI PRD atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašo jų netenkinti bei palikti galioti skundžiamus institucijos 2015 m. birželio 1 d. nutarimus. Tokį savo prašymą institucija grindžia tuo, kad faktinius pažeidimo duomenis, t.y., kad transporto priemonių junginys viršija maksimalias leidžiamas apkrovas, VKTI pareigūnai nustatė, naudodami svarstykles, turinčias galiojantį metrologinės patikros sertifikatą, patvirtinantį, kad matavimo priemonė atitinka jai keliamus reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma, kadangi Taisyklių pagrindu atlikti skaičiavimai nėra pakankama priemonė, pagal kurią būtų galima žinoti, koks yra faktinis apkrovimas ant konkrečios ašies (ašių), kadangi nevienodą pasiskirstymą ant ašies (ašių) gali lemti nevienodas rąstų paskirstymas (į transporto priemonės priekį sukraunami masyvesni rastų galai, ir atvirkščiai, transporto priemonės konstrukcijos ypatumai ir t.t.) ir šias aplinkybes vairuotojas privalo numatyti, todėl siuntėjas, ar pakrovėjas, ar vežėjas, siekdamas išvengti rizikos, turi imtis papildomų atsargumo priemonių: įrengti transporto priemonėse specialius manometrus, kurie fiksuotų apkrovas ant transporto priemonės ašių, ar tiesiog pasikrauti ir vežti mažesnį krovinį.

VKTI PRD atstovas Vidmantas Daunoravičius teismo posėdyje parodė, kad byloje minima transporto priemonė buvo sveriama du kartus. Pirmas svėrimas atliktas 9.45 val., užfiksuota 45 550 kg, po 15 minučių buvo atliktas kitas svėrimas pagal kurį surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolai pareiškėjams, užfiksuota 200 kg mažesnis svoris, t.y. 45 350 kg. Taip pat paaiškino, kad svėrimo prietaiso paklaida vienai ašiai gali svyruoti 200 kg.. Nors mes neatmetame paklaidos, kad ir kiekviena ašis gali po 200 kg skirtis. Tokia paklaida yra nustatoma svarstyklėmis. Svarstyklės yra mobilios, padedamos ant kelio, transporto priemonė ašimi po vieną ašį užvažiuoja ant svarstyklių, taip visos ašys pasveriamos. Šios bylos atveju buvo penkios transporto priemonės sąstato ašys. Susumavus visų atskirų transporto priemonės sąstato ašių apkrovas gauti minėti duomenis apie bendrą tokios transporto priemonės su kroviniu svorį. Pažymėjo, kad visi VKTI departamentai naudojamos vienodas svarstykles, tik VKTI Klaipėdos regiono departamente yra tikslesnė svėrimo priemonė, 3-os tikslumo klasės, stacionarinės, jų paklaida - 10 kg. Plačiau paaiškino, kad svėrimo svarstyklės susideda iš svėrimo pado ir apdorojimo įrenginio. Apdorojimo įrenginys - kompiuteris, kuris savo atmintyje saugo apie tokiu prietaisu atliktus svėrimus. Pagal atitinkamą kvito numerį galima iš atminties atrasti šio svėrimo rezultatus priskiriamus konkrečiai transporto priemonei.

Duomenų, kad būtent tos svarstyklės buvo naudojamos, sverti byloje minimai transporto priemonei neturi, tačiau rėmėsi bylos dokumentais, svėrimo kvitu, kur identifikuotas tokio patikinimo identifikacinis numeris. Visi būtini svėrimo įrenginio sertifikatai yra galiojantys. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nurodyta byloje minimos transporto priemonės sąstato su kroviniu svėrimo paklaida, todėl penkiaašiai transporto priemonės sąstato paklaida Šiuo atveju paklaidą reikia įvertinti 1 toną. Šiuo atveju 44 350 kg. Jei vertinant, kad kiekviena ašis turėjo po 200 kg paklaidą. 1 tona. Todėl vertinant pažeidimą reiktų sumažinti nustatytą byloje nurodytos transporto priemonės sąstato su kroviniu svėrimo rezultatus 1 tona. Pripažįsta, kad 1 toną sumažinus dėl paklaidos lieka labai minimalus skirtumas tarp teisės aktų reikalaujamo transporto priemonės sąstato su kroviniu svorio ir faktiškai nustatyto jo svorio. Tačiau pažymi, kad trečią kartą sveriant gali būti vėl kiti duomenys, netgi ir didesni dėl paklaidos, bet svėrimo paklaidų ribose priemonės yra patikimos. Pažymėjo, kad nedera nurodinėti privačiam juridiniam asmeniui, kaip tinkamai vykdyti savo veiklą, tačiau priemonių yra pakankamai, kurių imantis galėtų būti nepažeidžiami įstatymai, tame tarpe ir įsigyti specialias svėrimo priemones, kuriomis disponuoja ir VKTI, ko pasėkoje būtų gauti tinkami duomenys, tačiau papildomų išlaidų klausimas galėtų būti sprendžiamas įmonėms kooperuojantis tarpusavyje. Taip pat parodė, kad Taisyklėse nurodyta, kad jos taikomos medienos pirkėjui, siuntėjui, kad būtent tie subjektai gali jomis vadovautis, o VTKI neturi nei kompetencijos, nei teisės tuos matavimus atlikinėti, nes tada tikrai būtų ypatingai didelės paklaidos, jeigu pradėtų nekompetentingi asmenys tai daryti. Daugiau komerciniam naudojimui skirtos šis teisės aktas, VTKI privalo vadovautis metrologiškai patikrintomis svarstyklėmis. Pažymėjo, kad šiuo metu yra įmonių, kurios transporto priemonėse turi reikiamus manometrus, kas padeda orientuotis teisės aktų nustatytų maksimalių apkrovų transporto priemonės ašims ribose, tačiau tai nėra privaloma priemonė.

Liudytojas Žilvinas Jaškūnas parodė, kad jis dirba VKTI PRD vyriausiuoju inspektoriumi. Pagalvadovybės užduotį dirba mobiliajame kontrolės poste, kelyje, aikštelėje, priklausomai nuo užduoties. Dirba du inspektoriai. Jei tinkama vieta, įrengia svėrimo aikštelę, pakloja svarstykles. Tikrinami dokumentai, darbo ir poilsio laiko dokumentai, pasveriama sustabdyta transporto priemonė, jei kyla įtarimų dėl jos neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Dėl šioje byloje minimos transporto priemonės vizualiai ir iš krovinio vežimo dokumentų kilo įtarimas, kadangi buvo matoma, kad transporto priemonė buvo pakrauta stipriai, vežė medienos rąstus, pakankamai nemažai. Buvo atliktas svėrimas. Pasvėrus paaiškėjo, kad viršyta bendroji masė ir viršyta apkrova varančiajai ašiai. Apkrovos viršytos aiškiai. Transporto priemonė buvo sverta svėrimo įrenginiais. Aktą formuoja kontrolės programa į kurią suvedami duomenys ir ji išspausdina reikiamus dokumentus. Būtent šį kontrolės aktą spausdino iš programos. Kvitas spausdinamas iš svarstyklių įrenginio. Byloje minima transporto priemonė buvo sverta du kartus. Taip nurodyta institucijos vadovų. Šiuo metu tai nevykdoma, tokio nurodymo nebėra. Tyrimo medžiagą perduota kitam pareigūnui. Pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pareiškėjų apilgiu, neįvertinus įrenginio paklaidų. Pažymėjo, kad yra ne vienas būdas nustatyti konkrečią svėrimo priemonę, kuri buvo naudota, nustatant byloje minimos transporto priemonės sąstato svorį ir jo varančiosioms ašims tenkančią apkrovas, o pagrindinis būdas – pagal svėrimo kvito numerį identifikuoti svėrimą galima, pasitelkiant svėrimo prietaiso apdorojimo įrenginio atmintyje esančią informaciją.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 297 str. 1 d.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

LR ATPK dešimtajame skirsnyje nustatyta atsakomybė už pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. LR ATPK numatytomis priemonėmis siekiama apsaugoti visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje. Kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis šiais objektais, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų. Atskirais atvejais įstatymų bei žemesnės galios teisės aktų kūrėjas transporto bei ryšių priemonių subjektams suteikė išimtines teises, tačiau jų įgyvendinimui nustatė specialias pareigas bei tvarką.

Pareiškėjams inkriminuota LR ATPK 145 str. 3 d., kurioje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, o to paties straipsnio 4 d. numato dar griežtesnę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t. Pareiškėjui G. M. papildomai inkriminuotas LR ATPK 145 str. 6 d., kuri numato atsakomybę už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.

Pareiškėjai skunduose nurodo, kad VKTI PRD pareigūnas, priėmęs skundžiamus nutarimus, nesprendė prieštaravimų tarp duomenų, gautų pareiškėjams paskaičiavimus krovinio svorį pagal Taisykles ir faktiškai nustatytų institucijos pareigūnų naudotomis specialiomis svėrimo svarstyklėmis, o vienareikšmiškai vadovavosi tik svėrimo akto duomenimis. Toks pareiškėjų argumentas yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų padarymas abejose administracinėse bylose įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolais, svėrimo aktais ir svėrimo kvitais, VKTI PRD pareigūno liudytojo Žilvino Jaškūno ir institucijos atstovo paaiškinimais byloje, kurie sutinkamai su LR ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę. Šiais įrodymais ir jose esančių duomenų, užfiksuotų VKTI PRD pareigūnų, teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas vertina tai, kad byloje nurodyta transporto priemone su kroviniu VKTI PRD pareigūnų buvo sveriama du kartus, duomenys buvo vertinami tik tiek, kurie buvo gauti antrojo svėrimo metu, kadangi jie buvo 200 kg mažesni. Taip pat VKTI PRD atstovas patvirtino, kad viena transporto priemonės ašies apkrovos matavimo paklaida gali svyruoti 200 kg, kuri nors ir nebuvo įvertinta, surašant administracinius teisės pažeidimo protokolus pareiškėjų atžvilgiu, tačiau gautiems rezultatams ir pareiškėjų padarytų pažeidimų kvalifikacijai įtakos neturėjo. Be to, patys pareiškėjai neginčija byloje nurodytos transporto priemonės svėrimo procedūros, nenurodo galimų procedūrinių trūkumų, o iš esmės kvestionuoja nepagrįstą VKTI PRD pareigūnų neveikimą, nevertinant rezultatų, gautų Taisyklų pagrindu atliktus skaičiavimus, ir faktiškai nustatytą transporto priemonės svorį, siekiant išspręsti prieštaravimus tarp jų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 1.2 p, numatyta, kad jos yra privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, pardavėjams ir pirkėjams atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas. Taigi, šių taisyklių taikymo paskirtis ir tikslas yra visiškai kitokia nei nustatyti realią gabenamo krovinio masę, todėl apskritai jomis vadovautis teismas neturi pagrindo, kadangi šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimo, priklausomai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio. Be to, Taisyklės numato ne vieną apvaliosios medienos matavimo metodus, kurių pagrindu gali būti apskaičiuota krovinio svoris, nustatyti konkretūs matavimo tikslumo reikalavimai, todėl byloje neesant duomenų apie atliktus konkrečius šiuos matavimus, teismas negali vertinti ar apskritai buvo tinkamai laikytasi Taisyklių apskaičiuojant šioje byloje nurodytą krovinio svorį. Todėl teismas neanalizuoja ir nevertina pareiškėjų nurodytų skaičiavimų, grindžiamų Taisyklėmis, kurių pagrindu jie apskaičiavimo gerokai mažesnę transporto priemonės su krovinių bendrą svorį nei numatyta faktiškai, tinkamumą ir pagrįstumą. Patys pareiškėjai pripažįsta, kad šių Taisyklių pagrindu gauti duomenys nėra tikslus ir galima tam tikra jų paklaida. Tačiau vien aplinkybė, kad pareiškėjų nurodyti jų skaičiavimo pagrindu gauti duomenų skirtumas sudaro 6 759 kg, rodo tokių jų skaičiavimo nepagrįstumą, Taisyklių taikymo netinkamumą ar jų netinkamą taikymą, skaičiuojant krovinio svorį, todėl pareiškėjai apskritai neturėjo pagrindo remtis tokiais skaičiavimais. Taip pat teismas, įvertinęs tai, kad net daugiau nei 6 tonomis mažesnis pareiškėjų nurodyta jų paskaičiuotas transporto priemonės su kroviniu bendras svoris nei nustatyta VKTI PRD pareigūnų svarstyklėmis, yra linkęs vertinti pareiškėjų argumentą dėl paskaičiuoto krovinio svorio pagal Taisykles, kaip pasiriktą jų gnybę taktiką, siekiančią išvengti administracinės atsakomybės, todėl jis vertintinas kritiškas.

Taip pat pareiškėjų argumentai apie kylančius sunkumus užtikrinti teisės aktų, susijusių su maksimalių leidžiamų transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų dydžių, laikymusi ir kontrole, taip pat negali būti pagrindu nei netaikyti administracinės atsakomybės, nei švelninti paskirtą nuobaudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno siekiantis juridinis asmuo, užsiimantis ūkinę komercine veikla, siekdami parduoti medieną užsakovams, todėl įmonės atsakingi asmenys privalo išmanyti atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti jų įgyvendinimą ir t.y. kaip nurodo VKTI PRD atstovas teismo posėdyje ir institucijos atsiliepime, transporto priemonėse galėtų būti įrengti specialūs manometrai, kurie fiksuotų apkrovimą ant ašių, įsigyjamos specialios tokioms transporto priemonėms svarti skirtos svarstyklės arba tiesiog pateikti ir pakrauti mažesnį krovinį. Šios priemonės įgyvendinant teisės aktų kontrolę, pelną gaunančiam subjektui nėra ir neturi būti sudėtingos įgyvendinti, tačiau įmonės ir atsakingų asmenų taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebūtų padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Taigi, nei tai, kad krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės tiksliai pasverti ašių apkrovų (krovinio svorio), nei tai, kad medienos gabenimo važtaraštyje nurodytas medienos tūris ir jo svorio apskaičiavimo tvarka pagal Taisykles gali būti netiksli, neatleidžia pareiškėjų, kaip atsakingų už krovinio gabenimą asmenų, nuo numatytos teisinės pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų, bei nešalina jų atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą.

Dėl kaltės pareiškėjų veiksmuose teismas pažymi, kad pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 dalį, krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Iš byloje esančio važtaraščio matyti, kad vairuotojas šia teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, taigi jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, todėl spręstina, kad jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta. Reikšminga aplinkybė, kad pasverti automobilio su kroviniu išvykstant į paskirties punktą, nesant svarstyklių, vairuotojas neturėjo galimybės dėl įmonės direktoriaus neveikimo, imantis priemonių, kad būtų užtikrintas teisės aktų laikymasis. Tokia aplinkybė taip pat konkretizuoja pareiškėjo G. R. neveikimo turinį, apibūdina kaltę – netiesioginę jo tyčią. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jo vadovaujamos įmonės veikloje nebūtų daromi teisės aktų pažeidimai. Be to, pats pareiškėjas G. M. nurodo, kad jis taip pat prisidėjo prie to, kad byloje minimas transporto priemonė su kroviniu būtų pakrauta pažeidžiant teisės aktus, Šiuo atveju vadovo kaltė pasireiškė taip pat neatsargia forma (LR ATPK 11 straipsnis). Teismas pažymi, kad nors pareiškėjai nurodo, kad jie pagrįstai tikėjosi, kad jų gabentas krovinys kartų su transporto priemone bendras svoris ir jos ašių apkrova atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau kartu patys apreiškėjais sutinka, kad pagal Taisykles apskaičiuotas byloje nurodytos transporto priemonės sąstato su kroviniu svoris netikslus, o faktiškai gauta paklaida sudaro daugiau nei 6 tonos bendro sąstato su krovinio svorio, darytina išvada, kad pareiškėjai nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyt, vadovaudamiesi nepagrįstais skaičiavimais.

Dėl paskirtų bausmių pagrįstumo - pareiškėjai kelia klausimą dėl bausmės pagrįstumo dydžio ir LR ATPK 30¹ str. taikymo. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad LR ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, jog LR ATPK 30¹ straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ir jos nepaskyrus. Ir priešingai, jeigu byloje tokių duomenų pakankamai nėra, LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas negali būti laikomas pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sunkinančių aplinkybių konstatavimas paprastai užkerta kelią taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti atsakomybę.

Taip pat kartu su pareiškėjų skundais pateikta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje nėra duomenų, charakterizuojančią pažeidėjų asmenybes, kurie padėtų individualizuoti jiems skiriamas bausmes – baudos dydį, o vienas svarbiausias jų – pažeidėjo baustumo administracine tvarka istorija. Remiantis teismų praktika, teisinga ir protinga gali būti laikytina tik tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant įvairias aplinkybes tame tarpe ir pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, tiek įstatymų leidėjas, tiek ir teismų praktikoje, skiriant administracines nuobaudas ir jas individualizuojant, kaip vienas iš svarbiausių kriterijų yra nurodomas – pažeidėjo asmenybė, o pareiškėjų skundžiamose VKTI PRD 2015 m. birželio 1 d. nutarime nėra vertinama pakankamai pareiškėjų asmenybės, formaliai konstatuojant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą, kas yra tik dalis viso skirtinos administracinės nuobaudos privalomo individualizavimo proceso. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas G. M. administracine tvarka nebaustas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, kas charakterizuoja pareiškėjo asmenybę teigiamai ir rodo, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Tuo tarpu pareiškėjui G. R. administracinė nuobauda skirta įvertinus vieną sunkinančią jo atsakomybę - pareiškėjui 2014-11-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20231 pagal LR ATPK 145 str. 3 d. ir jis buvo nubaustas už analogišką pažeidimą, kaip ir šioje byloje jam inkriminuotas teisės pažeidimas, todėl pažeidimo padarymo metu jo atsakomybę sunkino aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis neteistas, tačiau baustumas jį charakterizuoja neigiamai, ir rodo, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Būtent dėl šios nustatytos sunkinančios aplinkybės nėra pagrindo taikyti LR ATPK 301 straipsnį ir skirti mažesnė nuobaudą nei atitinkamose LR ATPK sankcijose nustatytas.

Taip pat pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje įtvirtina nuostata, tiek teismų praktika nurodo imperatyvą teismams, skiriant nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, būtinybę įvertinti ne tik pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį. O šioje byloje nustatyta, kad bent jau administracinis teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 145 str. 4 d., padarymas, nebuvo toks pavojingas, kadangi pareiškėjai neužtikrino, kad be leidimo būtų važiuojama įmonės transporto priemonėmis (jų junginiais), neviršijant tokios transporto priemonės didžiausios leidžiamos 40 tonų masės, tačiau byloje nustatyta, kad byloje minėtos transporto priemonėmis junginio su gabenamu kroviniu masė viršijo tik 4,35 t., o tai vos tik 0,3 t. daugiau nei minimali riba, nuo kurios jos padarytas pažeidimas butų kvalifikuotinas pagal švelnesnę bausmę numatantį LR ATPK 145 str. 3 d. Teismo manymu, ši aplinkybė turėtų būti vertintina, kaip pagrindas sprendžiant klausimą dėl minimalios pareiškėjams baudos skirimo pagal jiems inkriminuojamą LR ATPK 145 str. 4 d. sankcijoje nurodytas skirtinos baudos dydžio ribas. Tuo tarpu byloje minėtos transporto priemonėmis junginio su gabenamu kroviniu nustatyta ašies (ašių) apkrova gerokai – 1,75 t. viršijo leidžiamą teisės aktų numatytą apkrovą, įvertinus įrenginio svėrimo 0,2 t paklaidą, o tai artima maksimaliai ribai, nuo kurios jų padarytas pažeidimas butų kvalifikuotinas pagal griežtesnę bausmę numatantį LR ATPK 145 str. 4 d.

Įvertinusi byloje esančius dokumentus, teisminio nagrinėjimo metu šalių parodymus, kaip įrodymus, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, aptartą anksčiau, pažeidimo padarymo motyvus – nesiekė pažeisti teisės aktų, nesitikėjo, kad bus pažeisti teisės aktai, nustatytą jo neatsargią kaltės formą ir aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, tačiau administracine tvarka baustas už analogišką teisės pažeidimą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad pažeidėjui G. R. paskirtos nuobaudos – didesnės nei vidutinio dydžio baudos už LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. pažeidimus, nėra teisingos ar proporcingos. Manytina, kad pritaikius būtent minimalaus dydžio baudas už šiuos administracinius teisės pažeidimus, laikytina, kad buvo imtasi pakankamų priemonių pasiekti LR ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Įvertinusi byloje esančius dokumentus, teisminio nagrinėjimo metu šalių parodymus, kaip įrodymus, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, aptartą anksčiau, pažeidimo padarymo motyvus – tiesiogiai nesiekė pažeisti teisės aktų, tačiau elgėsi rizikingai, vykdydami komercinę-ūkinę veiklą, nustatytą jo neatsargią kaltės formą ir į kitas bylos aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, tačiau administracine tvarka baustas už analogišką teisės pažeidimą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, į tai, kad reali žala pažeidimu nepadaryta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad pažeidėjui G. R. paskirtos nuobaudos – didesnės nei vidutinio dydžio baudos už LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. pažeidimus, nėra teisingos ar proporcingos. Manytina, kad pritaikius būtent minimalaus dydžio baudas už šiuos administracinius teisės pažeidimus, laikytina, kad buvo imtasi pakankamų priemonių pasiekti LR ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui G. M., teismas atsižvelgia į atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, aptartą anksčiau, pažeidimo padarymo motyvus – tiesiogiai nesiekė pažeisti teisės aktų, tačiau elgėsi rizikingai, vykdydami komercinę-ūkinę veiklą, nustatytą jo neatsargią kaltės formą ir į kitas bylos aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, į tai, kad reali žala pažeidimu nepadaryta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pažeidėjui paskirtos vidutinio dydžio įstatymo sankcijose nustatytas baudas už LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d. pažeidimus, nėra teisingos ar proporcingos. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinas LR ATPK 30¹ str. ir minėtam asmeniui skirtina švelnesnės nuobaudos nei šios įstatymo sankcijose numatytos – baudos dydžiu mažesnės nei sankcijoje nustatyta minimali. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali būti pasiekti, skiriant mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijose.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų skundai tenkintini, o minėtas VKTI PRD nutarimas keistinas LR ATPK 302 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 3022 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 1 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 dalyje dėl administracinių nuobaudų – baudų, skirtinų už LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. pažeidimus, skirimą ir priimti naują nutarimą: G. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

už LR ATPK 145 str. 3 d. pažeidimą skirti 144 Eur (šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą;už LR ATPK 145 str. 4 d. pažeidimą skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą;

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., G. R. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d., galutinai paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 1 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 1 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369-2 dalyje dėl administracinių nuobaudų – baudų, skirtinų už LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d. pažeidimus, skirimą ir priimti naują nutarimą: G. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

už LR ATPK 145 str. 3 d. pažeidimą skirti 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą;už LR ATPK 145 str. 4 d. pažeidimą skirti 145 Eur (šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą;už LR ATPK 145 str. 6 d. pažeidimą skirti 145 Eur (šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą;

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., G. M. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d. galutinai paskirti 145 Eur (šimto keturiasdešimt penkių eurų) baudą.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 1 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369-2 kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.