Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-2332-413/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
2A-2332-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22254-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Atsakovas
M. M.
Ieškovas
Vičiūnai
Civilinė byla Nr. 2A-2332-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22254-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.7.5.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2013-920/2017 pagal ieškovės UAB „Vičiūnai“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vičiūnai“ kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. M. 2263,21 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas M. M. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. dirbo UAB „Vičiūnai“ vairuotoju, su juo ieškovė buvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį. 2014 m. rugsėjo 18 d. UAB „Vičiūnai“ direktoriaus įsakymu M. M. buvo komandiruotas į Vokietiją atlikti tarptautinį krovinio, kurį sudarė 30 palečių su alkoholiniais gėrimais, pervežimą į Lietuvą. Pristačius krovinį į paskirties vietą paaiškėjo, kad vykdant krovinio vežimą, dalis jo prarasta. Nustatytas krovinio trūkumas – 2618 vnt. butelių, kurių vertė sudarė 34 425,16 Eur. Dėl prarasto krovinio prekių gavėjas (užsakovas, kurio užsakymu ieškovė vykdė krovinio pervežimą) UAB „Baltic Major Cargo“ patyrė 53 267,74 Eur nuostolių. Tracking.lt sistemos, kuri žymėjo atsakovo vairuojamos transporto priemonės informaciją, duomenims 2014 m. rugsėjo 25 d. 3:24 val. ryto mašinos durys buvo atidarytos, 5:22 val. ryto mašinos durys buvo uždarytos, o 5:30 val. ryto mašina pajudėjo iš poilsio vietos. Ieškovės nuomone, tokiomis aplinkybėmis M. M. negalėjo nepastebėti krovinio vagystės, juo labiau, kad transporto priemonėje įrengta signalizacija. Be to, likusi krovinio dalis transporto priemonėje buvo sugadinta ir išmėtyta, kas rodo, jog iškraunant dingusią krovinio dalį buvo sukeltas didelis triukšmas. Dėl šio įvykio Lenkijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Krovinio savininkas UAB „Baltic Major Cargo“ kitoje civilinėje byloje Nr. 2-836-872/2016 pareiškė ieškovei UAB „Vičiūnai“ reikalavimą atlyginti dėl prarasto krovinio 19 380,68 Eur nuostolių, byla baigta taikos sutartimi, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlyginti UAB „Baltic Major Cargo“ 16 000 Eur nuostolius ir patyrė šioje byloje 1 573 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų. Taigi, visa ieškovės patirta nuostolių suma sudaro 17 573 Eur, iš kurių 15 309,79 Eur ieškovei atlygino jos draudikas TT Club Mutual Insurance. Neatlyginta nuostolių suma sudaro 2263,21 Eur dydžio frančizė (sutartinė draudimo išskaita), kurią ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo kaip asmens, atsakingo už krovinio praradimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. M. prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad jis buvo sustojęs nakčiai nesaugomoje aikštelėje, kadangi UAB „Vičiūnai“ neduodavo lėšų stovėti apmokamoje aikštelėje. Transporto priemonėje buvo įrengta tik GPS įranga, o signalizacijos, kuri fiksuotų durų atidarymą, nebuvo. Kai grįžo su kroviniu į krovinio paskirties vietą, plombos nebuvo pažeistos, jos buvo patikrintos sandėlininkės, kuri priėmė krovinį. Tik atidarius duris pasimatė, kad trūksta dalies krovinio. Koks krovinys ir jo kiekis buvo pakrautas, atsakovas nematė. Neturėdama jokių įrodymų, kad dalis krovinio buvo pavogta, UAB „Vičiūnai“ be pagrindo kaltina atsakovą dėl dalies krovinio vagystės. Atsakovas buvo atsakingas už krovinį, tačiau jo veiksmuose nebuvo nė vieno iš pagrindų darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi civilinė byla dėl ieškovės UAB „Vičiūnai“ reikalavimo priteisti iš UAB „Baltic Major Cargo“ bylinėjimosi išlaidas buvo nutraukta, todėl ieškovė negali dėl tų pačių 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreiptis į teismą iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo M. M. ieškovės UAB „Vičiūnai“ naudai 2263,21 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Eur žyminio mokesčio ir 8,90 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Teismas nustatė, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus ieškovė UAB „Vičiūnai“ dėl jai patikėto pervežti krovinio trūkumo patyrė 2263,21 Eur nuostolių, nes ieškovės draudikas TT CLUB MUTUAL INSURANCE LIMITED, taikydamas frančizę, tik iš dalies atlygino nuostolius (b. l. 48–49, 51–52). Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2471-872/2015, kurioje buvo išspręsti visi šalių reikalavimai, ieškovė buvo pareiškusi tuos pačius reikalavimus dėl 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl 2263,21 Eur nuostolių atlyginimo, kurių neatlygino ieškovės draudikas. Vertindamas atsakovo neteisėtus veiksmus, teismas konstatavo, kad M. M. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „Vičiūnai“ transporto skyriuje ėjo vairuotojo pareigas, su juo buvo sudaryta darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovas supažindintas su vairuotojo pareiginiais nuostatais, komandiruotas į Vokietiją atlikti tarptautinį krovinio vežimą. Teismas pripažino įrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad visose UAB „Vičiūnai“ transporto priemonėse yra įrengta GPS nustatymo įranga, pagal kurią fiksuojama transporto priemonės judėjimas, sustojimas, priekabos durų atidarymas ir uždarymas. Vertindamas tracking.lt sistemos duomenis, kuri žymėjo M. M. transporto priemonės informaciją, teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. 3:24 val. ryto mašinos durys buvo atidarytos, 5:22 val. ryto mašinos durys buvo uždarytos, o 5:30 val. ryto mašina, kaip nurodė atsakovas savo paaiškinime, pajudėjo iš poilsio vietos.

6. Dalies pervežamo krovinio dingimą patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (b. l. 45–47, 78–82, 88–98, 101–105). Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad krovinio dalis transporto priemonėje buvo sugadinta, išmėtyta, dėl ko galėjo būti sukeltas didelis triukšmas (b. l. 27–35, 94–97). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis nežinojo kokį krovinį gabena, nes šie argumentai prieštarauja paties atsakovo pasirašytų Vairuotojo pareiginių nuostatų 7-9 punktams; kad atsakovas neturėjo stovėjimui mokamose aikštelėse skirtų lėšų, dėl ko buvo priverstas stovėti nemokamose aikštelėse, nes tai prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams (b. l. 17, 109–118). Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė darbo sutartimi, individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ir pareiginiais nuostatais prisiimtas pareigas, t. y. neužtikrino tinkamo materialinių vertybių saugojimo, dėl ko ieškovė patyrė 2263,21 Eur žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skundžiamo sprendimo motyvai yra neišsamūs, sprendime nenurodyta, kokiais įrodymais yra remtasi, jog ieškovė patyrė 2263,21 Eur dydžio nuostolius, yra tik nuoroda į atitinkamus bylos lapus. Atsakovo nuomone, kitoje civilinėje byloje priimta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, niekaip nepatvirtina ir neįrodo draudiko atlyginamų nuostolių.

1.2. Teismas nesuteikė pakankamos svarbos aplinkybėms, nustatytoms kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Viena iš taikos sutarties sąlygų, 2 punktu UAB „Vičiūnai“ atsisakė reikalavimo dėl 1573 Eur išlaidų už teisines paslaugas suteikimo.

1.3. Iš pateiktų tarptautinio mokėjimo nurodymų neaišku, kuriuos nuostolius iš dalies apmokėjo draudikas, sumokėdamas ieškovei 1318 Eur ir 13 991,79 Eur, todėl byloje liko nenustatyta, iš ko susideda prašomi priteisti nuostoliai. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų galbūt galima suprasti, kad 1318 Eur suma apima dalį ieškovės 1573 Eur patirtų pirmoje civilinėje byloje teisinės pagalbos išlaidų, o 13 991,79 Eur apima 16 000 Eur, kuriuos ieškovas įsipareigojo išmokėti pagal taikos sutartį. Kitoje byloje ieškovei atsisakius reikalavimo atlyginti išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, šioje byloje reikalavimas priteisti likusias neapmokėtas teisinės pagalbos išlaidas yra visiškai nepagrįstas. Įvertinus tai, kad draudikas ieškovei išmokėjo 1318 Eur bei 13 991,79 Eur sumas, o nuostoliai iš viso sudarė 16 000 Eur, ieškovei iš atsakovo galėtų būti priteista 690,21 Eur.

1.4. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad pasitaikydavo atvejų, jog reisui nepakakdavo skiriamų pinigų, tačiau pripažįsta, jog būtent 2014 m. rugsėjo 18 – 23 d. komandiruotės metu atsakovas disponavo ieškovo skirtomis atitinkamomis piniginėmis lėšomis kroviniui parvežti.

1.5. Teismas nesivadovavo DK 257 straipsnio 5 dalimi, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d., kuri numato galimybę mažinti žalos dydį, jei žala padaryta nesant tyčios. Šiuo atveju, jeigu ir yra padaryta žala ieškovei, tai ji padaryta dėl neatsargumo. Atsakovas sąžiningai suklydo, sustodamas pailsėti nesaugomoje aikštelėje. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą žalos dydį mažinti 50 procentų.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vičiūnai“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismo sprendime yra atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus. Teismas nustatė žalos atsiradimo aplinkybes, atsakovo netinkamą pareigų vykdymą, neteisėtus atsakovo veiksmus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendimas pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Priešingai nei teigia apeliantas, nuostolių dydis yra įrodytas byloje esančiais įrodymais.

2.2. Apelianto skunde pateikti skaičiavimai nėra teisingi. Pažymi, kad suma, kurią išskaitė UAB „Vičiūnai“ draudikas, atlygindamas dalį bylinėjimosi išlaidų, sudaro 255 Eur. Net ir nusprendus neatlyginti nuostolių, kuriuos sudaro draudiko išskaita iš bylinėjimosi išlaidų, atsakovas vis tiek privalėtų atlyginti draudiko išskaitą iš nuostolių už prarastą krovinį, kuri sudaro 2008,21 Eur.

2.3. Apeliantas savo skunde pats pripažįsta, kad padarė ieškovui žalą. Pirmosios instancijos teisme ieškovas neigė padaręs žalą ieškovei dėl neatsargumo ar neteisėtų veiksmų. Ieškovė ne kartą siūlė bylą baigti taikos sutartimi, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žala ieškovui padaryta tyčia, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir darbdavio vidaus darbo tvarkos taisykles, dėl to teisės aktai nenumato teisės mažinti žalos dydį, kai žala padaryta tyčia.

2.4. Apeliacinio skundo dalykas – panaikinti sprendimą ir ieškinį visiškai atmesti – prieštarauja skunde nurodytoms aplinkybėms – sumažinti žalos dydį. Atsakovas savo skunde netgi paskaičiuoja priteistinos žalos sumą. Tai reiškia, kad atsakovas pripažįsta dalį ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais jis vadovavosi, darydamas išvadas.

11. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą sprendimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas tenkino ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kokiais argumentais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Vičiūnai“ ieškinį. Teismas nustatė žalos atsiradimo aplinkybes, atsakovo netinkamą pareigų vykdymą, neteisėtus atsakovo veiksmus, todėl vadovaujantis vien šiuo apelianto argumentu, kad teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra jokio pagrindo.

14. Įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam, apeliantas neįrodinėja, kad nebuvo jo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, tačiau iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantas savo skunde pats pripažįsta, jog padarė ieškovui žalą, dėl to kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacijos objektą sudaro tik viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos dydžio nustatymas, todėl skundas nagrinėjamas šiose apeliacijos ribose.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. UAB „Vičiūnai“ direktoriaus įsakymu atsakovas M. M. buvo komandiruotas į Vokietiją pervežti tarptautinį krovinį į Lietuvą, tačiau pristačius krovinį į paskirties vietą paaiškėjo, kad dalis jo prarasta Lenkijoje, kai atsakovas buvo sustojęs neapmokamoje stovėjimo aikštelėje, įvykdytos vagystės.

16. Vežėjas UAB „Vičiūnai“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš krovinio savininko UAB „Baltic Major Cargo“ priteisti 6600 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Toje pačioje byloje priešieškiniu krovinio savininkas prašė priteisti iš vežėjo UAB „Vičiūnai“ 19 380,68 Eur nuostolių atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-836-872/2016 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią vežėjas UAB „Vičiūnai“ įsipareigojo krovinio savininkui sumokėti 16 000 Eur. Ieškovė UAB „Vičiūnai“ nurodė, kad dėl atsakovo prarasto krovinio dalies patyrė 16 000 Eur žalą, kurią įsipareigojo sumokėti krovinio savininkui pagal minėtą taikos sutartį, ir 1573 Eur toje pačioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas iš viso sudaro 17 573 Eur nuostolių. Ieškovės draudimo kompanija iš dalies tenkino reikalavimą atlyginti nuostolius, pervesdama ieškovei 1318 Eur ir 13 991,79 Eur, tačiau draudimo kompanija neatlygino 2263,21 Eur nuostolių dalies, kadangi taikė frančizę.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės draudikas TT CLUB MUTUAL INSURANCE LIMITED 2016 m. gegužės 24 d. ieškovei UAB „Vičiūnai“ pervedė 13 991,79 Eur ir 2016 m. gegužės 25 d. pervedė 1318,00 Eur (b. l. 51–52). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėta draudimo kompanija, pervesdama mažesnę nei pareikalavo ieškovė, sumą taikė būtent frančizę, t. y. byloje nėra pateikta ieškovės ir draudimo kompanijos pasirašyta draudimo sutartis, iš kurios būtų galima nustatyti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl frančizės taikymo. Iš pateiktų tarptautinio mokėjimo nurodymų taip pat nėra aišku, kuriuos nuostolius iš dalies apmokėjo draudikas, sumokėdamas ieškovei 1318 Eur ir 13 991,79 Eur, todėl iš byloje esančių įrodymų daryti išvadą, kad ieškovės draudimo kompanija nepadengė visų ieškovės prašomų nuostolių taikydama frančizę, nėra faktinio pagrindo.

18. Ieškovė į prašomos iš atsakovo priteisti žalos dydį įskaičiuoja 1573 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias patyrė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-836-872/2016.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, tačiau CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitoje byloje.

20. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Vičiūnai“ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-836-872/2016 dar 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo pateikusi prašymą dėl 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 75, 50), šalių pasirašyta taikos sutartis patvirtinta teismo 2016 m. kovo 9 d., tačiau šalys klausimo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo į taikos sutarties sąlygas neįtraukė, todėl laikytina, jog šalys pasiliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 str. 2 d. ). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apelianto argumentais, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš jo ieškovės turėtas kitoje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidas kaip žalos atlyginimą šioje byloje, kadangi jų atlyginimo klausimas galėjo būti išspręstas proceso įstatymų nustatyta tvarka toje pačioje byloje.

22. Įvertinus tai, kad draudikas ieškovei išmokėjo 1318 Eur ir 13 991,79 Eur, o ieškovės nuostoliai iš viso įvertinti 16 000 Eur suma, todėl ieškovės reikalavimas pagrįstas iš dalies, nes ieškovė turi teisę į 690,21 Eur (16 000 Eur – 1318 Eur – 13 991,79 Eur) žalos atlyginimą.

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, dėl ko yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir ieškovės prašomą atlyginti turtinės žalos dydį sumažinti iki 690,21 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti 31 proc. (690,21 Eur x 100 proc. / 2263,21 Eur). Atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistina 21,08 Eur žyminio mokesčio ir valstybei iš atsakovo priteistina 2,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovės UAB „Vičiūnai“ – 6,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovo ieškinį tenkinti 31 proc., iš ieškovės UAB „Vičiūnai“ atsakovui M. M. priteistinos jo pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos, proporcingos atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), kas sudaro 379,50 Eur (b. l. 124–125; 550 Eur x 69 proc. / 100 proc.).

26. Apeliacinės instancijos teismas apelianto skundą atitinkamai patenkino 69 proc., todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 46,92 Eur žyminio mokesčio (b. l. 140) ir 138,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 142).

27. Taigi, iš viso apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose sudaro 564,42 Eur (46,92 Eur + 138,00 Eur + 379,50 Eur).

28. Apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Priteisti iš atsakovo M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 690,21 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 21 ct) žalos atlyginimo, 21,08 Eur žyminio mokesčio bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vičiūnai“ (j. a. k. 132975926) naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vičiūnai“ (j. a. k. 132975926) atsakovui M. M., (a.k. (duomenys neskelbtini) 564,42 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vičiūnai“ (j. a. k. 132975926) valstybei 6,14 Eur (šešis eurus 14 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė