- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-28
- Bylos Nr.
- AS-146-466-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo P. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 4-7632-(1.3) dalį dėl priedo už inžinerinius statinius nustatymą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jį atnaujinti.
Teismas konstatavo, jog įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Iš 2008 m. gegužės 28 d. gauto pareiškėjo skundo priedų teismas nustatė, kad P. M. dėl skundžiamu įsakymu apskaičiuoto žemės vertės priedo už inžinerinius statinius kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją. Reaguodama į šį pareiškėjo skundą, ši institucija 2008 m. vasario 8 d. raštu Nr. 2.1-43-(1.14) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydama pagrįsti vertės priedo nustatymą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2008 m. vasario 27 d. raštu Nr. (4.33)-R2-510 informavo Klaipėdos apskrities viršininką, jog P. M. prašymas panaikinti žemės vertės priedą dėl inžinerinių statinių yra nepagrįstas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008 m. kovo 26 d. raštu Nr. 2.1-107-(1.14) informavo P. M., kad žemės vertės priedas dėl inžinerinių statinių apskaičiuotas pagrįstai ir žemės sklypo dalies vertė yra nekeičiama. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad apie skundžiamą Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 4-7632-(1.3) pareiškėjui buvo žinoma iki 2008 m. vasario 8 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 26 d. rašto, kuriame išdėstyta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicija dėl ginčo dalyko, pareiškėjas neskundžia (2008 m. kovo 31 d. skundu pareiškėjas pakartotinai tuo pačiu klausimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją).
Teismas konstatavo, kad 2008 m. gegužės 28 d. paduodamas skundą teismui dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 4-7632-(1.3) dalies panaikinimo, pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundų padavimo terminą, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl skundą priimti atsisakė.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagristą bei priimti skundą nagrinėti teismine tvarka.
Pareiškėjas nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo" 2.5 punktą skundus dėl žemės sklypų vertės, apskaičiuotos pagal šiuo nutarimu patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką ir Žemės įvertinimo metodiką, nagrinėja apskrities viršininkas. Apskrities viršininko sprendimai dėl žemės sklypų vertės nustatymo gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, šios rūšies administraciniams ginčams yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnyje. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti išsipirkti paskaičiuotą sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. Apskrities viršininkas 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-7632-(1.3) nustatė priedą už inžinerinius statinius - 105 litus ir 62 centus. Manydamas, kad priedas apskaičiuotas nepagrįstai, 2008 m. sausio 23 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apskrities viršininką. Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. kovo 26 d. atsakyme į skundą Nr. 2.1-107-(1.14) nurodė sklypo vertės apskaičiavimo metodiką, tačiau nepaaiškino, kaip nustatoma už savivaldybės lėšas įrengtų inžinerinių statinių dalis ir koks jos dydis. Laikydamasis neteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos, 2008 m. kovo 31 d. jis pateikė atsakovui papildomą skundą, prašydamas konkrečiai atsakyti, kaip yra nustatoma už savivaldybės lėšas įrengtų inžinerinių statinių dalis ir koks jos dydis, nes tai privaloma žinoti, apskaičiuojant sklypo vertės priedą už inžinerinius statinius (Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo" 2.6.2 punktas). 2008 m. kovo 31 d. skunde jis pateikė papildomų duomenų dėl inžinerinių tinklų priklausomybės, papildomus argumentus ir kitą informaciją. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnį neteismine tvarka skundas nenagrinėjamas, jeigu tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių jį ginčyti. Apie sprendimą nenagrinėti skundo turi būti pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. 2008 m. kovo 31 d. skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracija išnagrinėjo. Todėl laikytina, kad 2008 m. kovo 31 d. skundas dėl sklypo vertės buvo pateiktas tinkamai, laiku. Pareiškėjas teigia, jog apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 28 d. atsakyme į jo 2008 m. kovo 31 d. skundą Nr. 2.1-158-(1.14) vėl neatsakyta į skundo dalyką. Nenurodyta, kaip yra nustatoma už savivaldybės lėšas įrengtų inžinerinių statinių dalis ir koks jos dydis, nors administracijai pateikti papildomi įrodymai, kad didžioji dalis inžinerinių įrenginių yra įrengti ne už savivaldybės, bet už juridinių asmenų (AB „Lietuvos dujos", AB „VST", AB „Teo LT" ir kt.) arba fizinių asmenų lėšas (vandentiekio ir nuotekų tinklai sklype ir už jo ribų priklauso S. S.).
Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumavo, kad pareiškėjui dar 2008 m. vasario 28 d. buvo žinoma Klaipėdos apskrities viršininko pozicija skundo dalyko klausimu, nors atsakymas į neteismine tvarka pateiktą skundą dėl žemės vertės nustatymo gautas tik 2008 m. kovo 26 d. (todėl pareiškėjas negalėjo žinoti apskrities viršininko pozicijos 2008 m. vasario 28 d.). Pareiškėjas pažymi, jog nėra ribojama, kiek kartų asmuo gali kreiptis į neteisminę ginčų nagrinėjimo įstaigą prieš kreipiantis į teismą, kai pateikiami nauji duomenys ir argumentai. Ar skundas nagrinėtinas neteismine tvarka, įvertina viešojo administravimo subjektas, o ne teismas, todėl, pareiškėjo nuomone, teismo argumentai dėl 2008 m. kovo 31 d. skundo tinkamumo, reikalingumo ar teisėtumo atmestini, kaip nepagrįsti, neteisėti, peržengiantys skundo ribas ir teismo kompetenciją.
Pareiškėjo nuomone, neteisminis ginčo dėl žemės sklypo vertės nustatymo nagrinėjimas baigėsi 2008 m. balandžio 28 d., t.y. jam gavus Klaipėdos apskrities viršininko atsakymą, kuriuo neteismine tvarka išnagrinėtas jo skundas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 4-7632-(1.3) dalies panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, skundą teismui jis pateikė per vieną mėnesį nuo neteismine tvarka priimto administracinio sprendimo, todėl apskundimo terminas nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 4-7632-(1.3) dalies, kuria į pareiškėjui parduodamos žemė sklypo dalies (0,0120 ha) kainą (2114, 94 Lt) įeina vertės priedas dėl inžinerinių statinių -105,62 Lt (b.l.3-4), Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2008 m. gegužės 28 d. (b.l.3-4). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas skundą dėl šio įsakymo padavė praleidęs skundo padavimo terminą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, neprašė šį terminą atnaujinti, todėl 2008 m. birželio 4 d. nutartimi skundą priimti atsisakė (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjo teigimu, prieš kreipiantis į teismą ginčą dėl žemės sklypo vertės nustatymo jis sprendė privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ši procedūra baigėsi 2008 m. balandžio 28 d., t.y. pareiškėjui gavus Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 28 d. atsakymą Nr.2.1-158- (1.14) dėl jo 2008 m. kovo 31 d. skundo.
Jei prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 25 straipsnis), skundų (prašymų) administraciniam teismui padavimo terminai skaičiuojami Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal šia įstatymo norma nustatytą teisinį reglamentavimą, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Tais atvejais, kai prieš kreipiantis į administracinį teismą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nenumatyta arba nėra būtina, skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai skaičiuojami taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus yra būtina nustatyti, ar pagal kilusio ginčo pobūdį teisės aktais yra numatyta privalomoji išankstinio skundų (prašymų) nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.205 2.5 punkte nurodyta, kad skundus dėl žemės sklypų vertės, apskaičiuotos pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, nagrinėja apskrities viršininkas. Apskrities viršininko sprendimai dėl žemės sklypų vertės nustatymo gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai dėl žemės sklypų vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka. Todėl sprendžiant skundo dėl žemės vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, priėmimo administraciniame teisme klausimą turi būti remiamasi ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymu bet ir Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.205 2.5 punktu, kuris kai kuriais atvejais numato bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką, nes minėta teisės norma yra reikšminga nustatant skundo padavimo administraciniam teismui termino skaičiavimo teisinį pagrindą (pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį ar pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.205 nuostatomis nesirėmė.
Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.4-7632-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) pardavimo“ turinio ir jame nurodytų teisinių pagrindų, skundžiamu įsakymu nutarta parduoti pareiškėjui naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį.
Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad parduodamos valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.205 (nagrinėjamu atveju aktuali 2006 m. spalio 31 d. nutarimo Nr.1088 redakcija) patvirtino Žemės įvertinimo metodiką (galioja 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr.1671 redakcija). Pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.205 2.2 punktą, parduodant naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus jų vertę apskaičiuoja apskričių viršininkų administracija. Tuo atveju, jei yra pagrindas taikyti šio Nutarimo 2.4 punkto nuostatas (kai valstybė ne aukcione parduoda namų valdų žemės sklypus ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypus miestuose prie apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką žemės sklypo vertės turi būti pridedamas priedas – žemės sklypo vertės padidėjimas dėl inžinerinių statinių), šį priedą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirta komisija, o savivaldybės administracijos direktorius skaičiavimo duomenis pateikia žemėtvarkos skyriui. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, apskrities viršininko administracija, skaičiuodama naudojamo žemės sklypo pardavimo kainą, turi remtis savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais duomenimis apie žemės sklypo vertės padidėjimą dėl inžinerinių statinių.
Vertinant formaliąja prasme, pareiškėjas skundžia (b.l.3-4) tik Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.4-7632-(1.3) dalį (šio įsakymo priedo 5-ojo punkto dalį), kuria Klaipėdos apskrities viršininkas į žemės sklypo dalies pardavimo kainą įskaitė savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtos komisijos apskaičiuotą žemės sklypo vertės padidėjimą dėl inžinerinių statinių (105,62 Lt), tačiau iš skundo turinio ir kitos bylos medžiagos (pareiškėjo 2008 m. sausio 23 d. ir 2008 m. kovo 7 d. skundai) matyti, kad pareiškėjas faktiškai kelia klausimą ir dėl minėto veiksmo, kurio atlikimas pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.205 2.4 punktą priskirtas savivaldybių kompetencijai, pagrįstumo. Pareiškėjas skundžiamą Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo dalį prašo panaikinti vadovaudamasis Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.205 2.6.2 punktu, kuriuo reglamentuojami savivaldybių administravimo subjektų veiklos ir kompetencijos klausimai.
Kolegija konstatuoja, kad spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog keliamo ginčo ribos pagal skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį pagrindą yra platesnės negu pareiškėjo skunde pateiktas reikalavimas (reikalavimas pareikštas atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, nors ginčas keliamas ir dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų), t.y. skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7 punktų reikalavimų. Todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. nustatant pareiškėjui terminą minėtiems skundo trūkumams pašalinti. Po to, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasirinktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatytą elgesio variantą, teismas turėjo motyvuota nutartimi išspręsti skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui pasirinkus skundo trūkumų per įstatymu nustatytą terminą pašalinimo variantą ir pateikus Administracinių bylų teisenos įstatymo 23,24 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus reikalavimus, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 37 straipsnis), turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 5, 15, 25,32, 33 straipsniais. Spręstiniems priimant skundą klausimams taip pat priskirtinas klausimas, ar dėl keliamo ginčo tai bylų kategorijai yra numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o jei numatyta, ar pareiškėjas ja pasinaudojo teisės aktais nustatyta tvarka, ar nepraleido šio įstatymo 32 straipsnyje (jei išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nenumatyta - ABTĮ 33 straipsnyje) nustatyto termino paduoti skundą teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktai). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Byloje nėra duomenų apie tai kada pareiškėjas faktiškai sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą (kada buvo priimtas savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtos komisijos sprendimas; kada jis buvo pateiktas atsakovui; kada pareiškėjas sužinojo apie šį sprendimą; ar kreipėsi į savivaldybės administraciją; kada atsakovas apskaičiavo žemės sklypo dalies pardavimo kainą; kada pareiškėjas sužinojo apie šį atsakovo veiksmą nei skundžiamą įsakymą). Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, gali įpareigoti pareiškėją pateikti šios aplinkybės išsiaiškinimui reikšmingus įrodymus.
Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo, kuris dėl pirmiau minėtų priežasčių neatitiko kai kurių Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų, priėmimo klausimą išsprendė šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, nenustatęs pirmiau minėtų reikšmingų šio teisinio pagrindo taikymui aplinkybių, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio nutartis naikinama perduodant šiam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Aplinkybė, ar pareiškėjas prieš paduodamas skundą teismui privalėjo pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.205 2.5 punktas), ar ja naudojosi teisės aktais nustatyta tvarka, gali būti pagrįstai ir teisingai įvertinta pareiškėjui patikslinus skundą ir atitinkamais reikalavimais apibrėžus ginčo ribas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.