Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui E. R. (E. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė I. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama neterminuotai apriboti atsakovo E. R. (toliau – ir atsakovas) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. R. atžviliu.

5. Ieškovės manymu, neterminuotai apribojus atsakovo teises nepilnametės dukros atžvilgiu, tai labiausiai atitiktų ir vaiko interesus, nes M. R. savo tėčio net neatsimena, jis nerodo jokios iniciatyvos ir noro palaikyti šiltus santykius su dukra, prisidėti prie jos auklėjimo ir išlaikymo. Be to, jo netinkamas gyvenimo būdas gali turėti neigiamą įtaką ir pačios dukros, kaip asmenybės formavimuisi, psichiškai traumuoti vaiką.

7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba), pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 25 d. apsilankymo metu ieškovės namuose, M. nuomonė išklausyta nebuvo, Tarnybos vyriausioji specialistė nurodė, kad su vaiku nebuvo galimybės pabendrauti dėl vaiko sveikatos ypatumų. Apsilankymo metu mergaitė buvo namuose, piešė, žiūrėjo televizorių, buvo tvarkingai, švariai aprengta, prižiūrėta. Tarnyba nurodė, jog atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, tėvo valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina, nuo pat vaiko gimimo buvo abejingas dukrai, nesirūpino dukra, neteikė jai materialinio išlaikymo (atsakovas dukrą paskutinį kartą matė prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus; atsakovas nei karto net nepaskambino pasiteirauti apie dukrą, apie jos sveikatą; nepasveikino dukros nei su viena gimtadienio ar kita švente; atsakovas neteikia nepilnametei dukrai išlaikymo, atsakovas niekur nedirba; piktnaudžiauja alkoholiu; veda amoralų ir asocialų gyvenimo būdą), bei pateiktame atsiliepime sutinka su tėvų valdžios apribojimu, todėl, atsižvelgiant į nustatytus faktus ir aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, nepilnamečio interesus bei faktinę vaiko padėtį, Tarnybos manymu, yra pagrindai atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukros M. R. atžvilgiu.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas visiškai nesirūpina dukra, nepalaiko nei materialiai, nei morališkai, girtauja, veda asocialų gyvenimo būdą. Nurodė, jog atsakovas negali užtikrinti vaikui poreikių – nedirba, socialiai neišprusęs. Atstovė pažymėjo, jog pats atsakovas atsiliepime nurodė, jog nepalaiko jokių santykių su dukra ir net neketina palaikyti. Atstovės teigimu, nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis.

9. Teismo posėdžio metu ieškovė I. R. pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, jog atsakovą bandė prisikviesti per jo mamą, bet nepadėjo. Per metus 2-3 kartus susimato rajone ir ieškovė bandė kalbėtis, tačiau pamačius būseną, nueidavo. Nurodė, jog atsakovas alkoholį pradėjo vartoti po poros mėnesių, kai grįžo iš Anglijos. Ieškovė paaiškino, jog yra bendravusi su atsakovo tėvais, bet mama yra pasakiusi, jog ji neprašė gimdyti. Po skyrybų, atsakovas gyvena pas mamą, kuo užsiima nežino.

10. Teismo posėdyje atsakovas E. R. nedalyvavo.

12. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Daiva Musneckaitė nurodė, jog rašytinę išvadą palaiko. Pažymėjo, jog atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo. Nuo vaiko gimimo yra abejingas vaikui. Paskutinį kartą vaiką matė prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, bet ir tai – tik prikalbintas. Nurodė, jog atsakovas veda asocialų gyvenimo būdą, taip pat atsakovas atsiliepime nurodė, jog nevykdys tėvo pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

13. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė I. R. prašo neterminuotai apriboti E. R. tėvo valdžią vaiko M. R. atžvilgiu.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

14. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

16. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

18. Byloje pateiktos gimimo įrašo kopijos patvirtina, kad nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė I. R., o tėvas yra atsakovas E. R. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-30795-1040/2020, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria nepilnametės dukros M. R. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, o atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukros M. R. išlaikymui skirti po 240 Eur kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

20. Ieškovė nurodė, kad tiek šalims gyvenant kartu, tiek vėliau nutraukus bendrą gyvenimą, atsakovas buvo visiškai abejingas gimusiai dukrai, niekada ja nesirūpino ir nesidomėjo. Paskutinį kartą atsakovas matė dukrą per jos pirmąjį gimtadienį, t. y. prieš daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metus, į kurį atvyko tik po ilgų ieškovės raginimų. Atsakovas neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Atsakovo atžvilgiu yra pradėta ne viena vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo, tačiau ieškovės turimais duomenimis atsakovas niekur nedirba, neturi ir neturėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, banko sąskaita yra areštuota, pinigų nėra, todėl skolų išieškojimas kreditoriams, tame tarpe ir išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo išieškojimas, yra tiesiog neįmanomas. Atsakovui vengiant vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas, ieškovė priversta viena rūpintis nepilnamete dukra, ją visiškai išlaikyti ir viena auklėti. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, asocialaus gyvenimo būdo atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir jį išlaikyti, nesirūpina dukra.

21. Pažymėtina, kad pats atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, jog su dukra M. nebendrauja, nematė jos daug metų. Nurodė, jog auginti ir prižiūrėti jos negali, pinigų alimentams neturi bei prašė nuimti nuo jo atsakomybę už vaiką. Atsakovo teigimu, dukrą gali auginti mama.

22. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, tėvo valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina, nuo pat vaiko gimimo buvo abejingas dukrai, nesirūpino dukra, neteikė jai materialinio išlaikymo (atsakovas dukrą paskutinį kartą matė prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus; atsakovas nei karto net nepaskambino pasiteirauti apie dukrą, apie jos sveikatą; nepasveikino dukros nei su viena gimtadienio ar kita švente; atsakovas neteikia nepilnametei dukrai išlaikymo, atsakovas niekur nedirba; piktnaudžiauja alkoholiu; veda amoralų ir asocialų gyvenimo būdą), bei pateiktame atsiliepime sutinka su tėvų valdžios apribojimu. Tarnybos teigimu, egzistuoja pagrindai atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad atsakovas vaiku nesirūpina, paskutinį kartą matė prieš (duomenys neskelbtini) metus, išlaikymo vaikui neteikė ir neteikia, saugių gyvenimo sąlygų vaikui nekuria, veda asocialų gyvenimo būdą, atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovės ieškiniu, nurodydamas, jog vaiko prižiūrėti ir auginti negali bei prašė nuimti atsakomybę už vaiką, darytina išvada, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų.

24. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovo E. R. tėvo valdžia nepilnamečio vaiko M. R. atžvilgiu.

25. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

26. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. ATP-C-2023-07582 atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

28. Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas ieškovė nepateikė, taip pat ieškovė ieškiniu neprašė iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu, iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui E. R. (E. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.