- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- e2-7164-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00825-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- K. L.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės K. L. 506,30 Eur negrąžintos paskolos, 43,45 Eur palūkanų, 63,91 Eur administravimo mokesčio, 18 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovei K. L. teisėjos rezoliucija buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. liepos 23 d. atsakovė K. L. ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ nuotoliniu būdu sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteikta 600 Eur dydžio paskola, paskolos grąžinimo terminas 60 mėnesių. Paskolos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 0,48 procentų mėnesinio administravimo mokesčio, 7,50 procentų sutarties sudarymo mokesčio ir 18 procentų dydžio metinių palūkanų, bendra vartojimo kredito metinė norma 32,09 procentai. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti įmokas, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei visus kitus mokesčius pagal sutartį. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų, ieškovė 2020 m. kovo 27 d. įspėjimu ragino atsakovę padengti įsiskolinimą, įspėdama, kad priešingu atveju sutartis bus nutraukta vienašališkai. Kadangi atsakovė ir toliau su ieškove neatsiskaitė, paskolos sutartis vienašališkai buvo nutraukta 2020 m. balandžio 11 d.
CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 506,30 Eur negrąžinta paskola.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 43,45 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. birželio 2 d., tai yra 161 dieną, ir 18 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.
CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, buvo nurodęs, jog mokėjimo palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo; paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Teismas pažymi, kad teisminė praktika šiuo klausimu yra iš esmės pasikeitusi. Pagal aktualų kasacinio teismo išaiškinimą, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47-54 punktus).
Pagal bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 1.13 punktą, palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 7.1 punkte šalys sulygo, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 8.11 punkte nustatyta, kad paskolos sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo.
Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką, įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki paskolos sutarties nutraukimo, todėl paskolos sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 7.1, 8.11 punktai, numatantys, jog mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos nepriklausomai nuo to ar sutartis nutraukta, prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ieškovės taikyta mokėjimo palūkanų skaičiavimo metodika, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina mokėjimo palūkanų suma, kurią atsakovė, tinkamai įgyvendindama paskolos sutarties sąlygas, būtų turėjusi sumokėti ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. (nuo paskolos sutarties nevykdymo dienos) iki 2020 m. balandžio 11 d. (paskolos sutarties nutraukimo dienos) – 29,42 Eur. Nepagrįsti ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų priteisimo po paskolos sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, tai yra laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. birželio 2 d., ir dėl 18 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą paskolą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų kaip negautų pajamų priteisimo reiškiamas nebuvo, todėl teismas dėl šių nuostolių, atsiradusių dėl išankstinio paskolos sutarties nutraukimo, atlyginimo ieškovei nepasisako.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 63,91 Eur administravimo mokestį pagal paskolos sutartį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. birželio 2 d., tai yra už 161 dieną. Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,48 procentų dydžio mėnesinį administravimo mokestį. Administravimo mokestį paskolos gavėjas moka už paskolos administravimą pagal sutartį (paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Iš paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto matyti, kad administravimo mokestis neapima išlaidų, kurias kreditorius patiria siekdamas apginti savo teises pagal paskolos sutartį, pvz. pašto išlaidų, bylinėjimosi išlaidų ir kt. Paskolos sutarties 8.11 punkte nustatyta, kad nutraukus paskolos sutartį, paskolos gavėjas privalo sugrąžinti paskolą ir iki paskolos sutarties nutraukimo priskaičiuotas palūkanas ir mokesčius. Paskolos sutartyje nenurodyta, kad administravimo mokestis mokamas po paskolos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju įvertinus aptartas paskolos sutarties sąlygas, pripažintina, kad šalys sutarė administravimo mokestį skaičiuoti tik iki paskolos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina administravimo mokesčio suma, kurią atsakovė būtų turėjusi sumokėti ieškovei nuo paskolos sutarties nevykdymo dienos (2019 m. gruodžio 25 d.) iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 11 d.), tai yra 39,42 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti administravimo mokestį už laikotarpį po paskolos sutarties nutraukimo, t. y., nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. birželio 2 d., yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagristas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinas byloje sumokėtas minimalaus dydžio žyminis mokestis, t. y. 15 Eur, kadangi nuo tenkintų reikalavimų dalies turi būti sumokėtas minimalus įstatymo nustatytas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis, 80 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, įmonės kodas 304051511, 506,30 Eur (penkis šimtus šešis eurus 30 ct) negrąžintos paskolos, 29,42 Eur (dvidešimt devynis eurus 42 ct) palūkanų, 39,42 Eur (trisdešimt devynis eurus 42 ct) administravimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. birželio 5 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.