Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-648-498/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-02
Bylos Nr.
1S-648-498/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Algirdas Remeika, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
D. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-648-498/2017Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-02-5-00146-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. (D. S.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. LK-111 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta subendrinta (su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 4 d. Komisijos 2017 m. birželio 1 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Nutartyje konstatuota, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, jog D. S., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nuteistasis D. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2017 m. birželio 1 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir oficialiai konstitucinei doktrinai, priešinga įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Šis vertinimas nuteistojo atžvilgiu yra vidutinis – 74 balai, todėl tai neabejotinai sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Formalus reikalavimas – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals – yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, taigi šio reikalavimo aspektu komisijos nutarimas negali būti kvestionuojamas. Be to, šio reikalavimo tenkinimą garantuoja faktai, kad bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, būryje be sargybos, dirba, yra tris kartus skatintas ir nei karto nebaustas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę komisijos nutarimų dėl lygtinio paleidimo taikymo asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodiką buvo ženkliai didesnis. Taigi akivaizdu, kad skundžiama nutartimi teismas, pasak nuteistojo, jį atvirai diskriminuoja, nors diskriminaciją draudžia tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai.Skunde nurodoma, kad komisijos priimto nutarimo tvirtinimo klausimą apylinkės teismas sprendžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas privalo priimti motyvuotą nutartį patvirtinti nutarimą ar jo nepatvirtinti. Byla teisme nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo savo nuomonę turi teisę pareikšti prokuroras ir nukentėjusysis. Šiuo atveju nei prokuroras, nei nukentėję asmenys jokių prieštaravimų dėl lygtinio paleidimo nėra pateikę. Nesant jokių prieštaravimų, apylinkės teismo funkcija yra ne ginčo tarp šalių nagrinėjimas, o komisijos priimto nutarimo teisėtumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju visiškai nesuprantamos priežastys, dėl kurių teismas ėmėsi iš naujo vertinti komisijos jau įvertintas aplinkybes, t. y. ėmėsi tikrinti komisijos nutarimą teisėtumo aspektu ir savo subjektyvią nuomonę priešpastatė kolegialiai komisijos nuomonei. Tai sudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu ir pažeidžia absoliučią asmens teisę į teisingą teismą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti komisijos nutarimą, nesivadovavo analogiškoje byloje Nr. 1S-1210-383/2013 suformuotu precedentu. Jokių komisijos nutarimo procedūrinių pažeidimų apylinkės teismas nutartyje nenurodė, taip pat nenurodė jokių argumentų, kodėl turėtų būti nesivadovaujama aukštesnės instancijos teismo suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Tokia nutartis naikintina dėl nemotyvuotumo ir priešingumo aukštesnės instancijos teismo suformuotam precedentui. Pasak nuteistojo, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo privaloma vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“. Pagal šias rekomendacijas kriterijai, kuriuos turi atitikti kalinys, kad būtų paleistas lygtinai, turi būti aiškūs ir tikslūs ir tik atitinkama institucija gali įrodyti, kad kalinys tokių kriterijų neatitinka. Šio atveju kompetentinga institucija – komisija – nenustatė neatitikimo lygtinio paleidimo kriterijams ir nepateikė privalomų įrodymų, kad nuteistasis kriterijų neatitinka. Tokių įrodymų nėra ir skundžiamoje nutartyje. Be to, pasak nuteistojo, analizuojant rekomendacijose įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad Lietuvoje galioja privalomoji lygtinio paleidimo sistema. Tokią išvadą patvirtina ir neseniai įvesta „Pusiaukelės namų“ sistema, kurioje asmenys intensyviai ruošiami lygtiniam paleidimui ir kur atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą iš viso nėra numatytas. Net jei darant prielaidą, kad Lietuvoje galioja pasirinktinė lygtinio paleidimo sistema, lygtinio paleidimo kriterijai turi būti aiškūs ir tikslūs, reikalavimus atitinkantiems kaliniams turi būti taikomas lygtinis paleidimas, o jei kalinys tokių kriterijų neatitinka, turi būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Šių reikalavimų apylinkės teismas nesilaikė.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismo nutartyje yra pateikta detali įvykdytų nusikaltimų fabula iš nuosprendžių, kuriais buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamaisiais kriterijais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta bausmės atlikimo laikotarpiu ir neišnyksta net atlikus bausmę. Į šias aplinkybes atsižvelgiama skiriant bausmę, nustatant jos dydį. Tačiau šias aplinkybes vertinti dar kartą kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo, kategoriškai draudžiama. Tokia skundžiamos nutarties argumentacija yra arba Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimas, arba tuščiažodžiavimas ir abiem atvejais tai yra nepriimtina. Pasak nuteistojo, nepagrįstai teismas nurodė, kad jis po lygtinio paleidimo bus bedarbis, kadangi specialybės įgijimas pataisos namuose ir darbas tokią išvadą paneigia. Objektyviu argumentu netvirtinti komisijos nutarimo negali būti laikomas teismo teiginys, kad socialinio tyrimo išvada nėra visiškai palanki nuteistajam. Išvados palankumo įstatymas nereikalauja. Apylinkės teismo nutarties teiginiai labiau panašūs į pasiteisinimus, o ne į tinkamą baigiamojo akto argumentavimą. Visi teismo nutartyje dar kartą vertinti duomenys yra įvertinti socialinio tyrimo išvadoje ir jais remiantis apskaičiuotas nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką. Nei viena iš skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, nes visos šios aplinkybės, kaip minėta, jau yra įvertintos. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, ar teisės aktų reikalavimų komisija laikėsi tinkamai, neišreikštas pritarimas komisijos išvadoms, tačiau nėra ir šių išvadų motyvuoto paneigimo. Nutartis nėra logiškai nuoseklus teisės aktas, teismas iš esmės ėmėsi dubliuoti komisijos darbą, taip paneigdamas komisijos kompetenciją. Skunde taip pat pabrėžiama ir tai, kad lygtinis paleidimas negali būti tapatinamas su atleidimu nuo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę su visais taikomais apribojimais ir draudimais. Be to, atliekant bausmę lygtinio paleidimo sąlygomis taikoma itin griežta papildoma garantija – pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas nuteistasis grąžinamas į pataisos namus atlikti visą neatliktos bausmės dalį. Nuteistasis pažymi, kad jis atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, todėl atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimą turi būti labai aiškiai ir racionaliai argumentuotas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priešingai, negu tvirtina D. S., yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal esamą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistasis D. S. skunde teigia, kad BVK numato vienintelę sąlygą lygtinio paleidimo taikymui – nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys, tačiau iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo akivaizdu, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra ne tik nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, bet ir nuteistojo pažanga šią riziką mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. S. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (74 balai), todėl, įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. sakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje D. S., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, yra nustatomi šeši kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais nusikaltimais, netinkamu lėšų tvarkymu, nusikalstamo elgesio nesureikšminimu, pasekmių nesuvokimu, piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, netinkamų mąstymo ir elgesio strategijų pasirinkimu bei emocine gerove. Dalį nusikalstamo elgesio rizikos – 20 balų – sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis pakeisti negali. Tačiau net 54 balai yra dinaminiai, t. y. nuteistasis D. S. savo dedamomis pastangomis gali juos mažinti iki minimalios nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau šiuo metu aktyvių jo pastangų reintegruotis į visuomenę nenustatyta. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamo elgesio rizika nuo 86 balų sumažėjo iki 74 balų, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo mąstymą, požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus ir kitas aplinkybes, toks pokytis, kolegijos vertinimu, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nelaikytinas pakankamu išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu jau šiuo metu taikoma probacija bus sėkminga. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus, nebaustas nei karto, vertinama teigiamai, tačiau besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo nelemia. Darant išvadą apie lygtinio paleidimo sėkmingumą šiuo konkrečiu atveju negali būti nevertinama ta aplinkybė, kad nuteistasis D. S. anksčiau teistas septynis kartus ir, nors šios aplinkybės nuteistasis pakeisti negali, tačiau ji sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kolegijos vertinimu, nuteistojo nuostatos, mąstymas bei požiūris į nusikaltimus šiuo metu neleidžia kalbėti apie sėkmingą probaciją. Nuteistasis D. S. dėl savo problemų kaltina kitus, savo nusikaltimą pateisina lygindamas jį su kitų žmonių nusikaltimais, linkęs išvengti atsakomybės, nemano, kad turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu ir nesuvokia poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimą, nors piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis socialinio tyrimo išvadoje yra įvertintas kaip kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai. Visos šios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio pavojingumo visuomenei nesuvokia, nusikalstamą elgesį pateisina, nelinkęs pasimokyti iš savo ankstesnio patyrimo ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis nebuvo sėkmingas, kadangi nuteistasis, kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė ir toliau elgėsi nusikalstamai. Aplinkybės, kad D. S. bausmės atlikimo metu mokosi, dirba, laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir yra įvertintos sudarant sąlygas bausmės atlikimo metu išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Tačiau šios aplinkybės, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, nėra pakankamos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui pagrįsti. Nesutiktina su nuteistojo pozicija, kad apylinkės teismas nepagrįstai dar kartą vertino tas aplinkybes, kurias jau įvertino komisija, nesilaikė BPK numatytos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo tvarkos, nutarties tinkamai neargumentavo ir nepagrindė. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti komisijos nutarimą arba jo nepatvirtinti. Būtent tai apylinkės teismas ir padarė. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų (nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), teismas motyvuota nutartimi komisijos nutarimo nepatvirtino, t. y. apylinkės teismas procedūrinių pažeidimų komisijai svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo nenustatė, tačiau konstatavo, kad komisijos išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, priešingai, negu teigia nuteistasis, apylinkės teismas BPK 360 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė išvadą, kad tolesnis pataisos procesas laisvėje šiuo metu dar nėra galimas. Vien tai, kad teismo išvados netenkina nuteistojo, nedaro nutarties nepagrįsta ar neteisėta. Taip pat nesudaro pagrindo tvirtinti, kad teismas nuteistąjį diskriminavo, kadangi, kaip teigia nuteistasis, yra patvirtinęs ne vieną komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kuriems nustatyta didesnė nusikalstamo elgesio rizika. Pabrėžiama, kad dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal BVK įtvirtintą reglamentavimą nėra vienintelis veiksnys, į kurį atsižvelgiama darant išvadą apie lygtinio paleidimo taikymo galimybę.Nuteistojo D. S. minimų rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo pagrįstumas nėra ginčijamas, tačiau pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. BVK nenumato besąlyginio lygtinio paleidimo nustačius tik formalius kriterijus, turi būti nustatytas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kuris šiuo atveju nenustatytas. Nepagrįstais laikytini ir nuteistojo samprotavimai dėl to, kad teismas šiuo atveju nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo suformuotu precedentu, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde minima Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1210-383/2013 nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi joje nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių šioje byloje (minimoje byloje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo žema – 18 balų, prokuroras pritarė lygtinio paleidimo taikymui, nenustatyta nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių ir kitos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals). Be to, atkreipiamas nuteistojo D. S. dėmesys, kad su lygtinio paleidimo taikymu susijusios nuostatos yra pakeistos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., todėl sprendžiant klausimą dėl komisijos priimto nutarimo patvirtinimo vadovaujamasi aktualia teismų praktika, kuriai skundžiama nutartis neprieštarauja. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nei prokuroras, nei nukentėjusieji neišreiškė prieštaravimo dėl komisijos priimto nutarimo taikyti lygtinį paleidimą, teisinės reikšmės neturi, kadangi BPK 360 straipsnio 2 dalyje prokuroro ar nukentėjusiųjų atsiliepimo pateikimas ar nepateikimas nėra nurodytas kaip aplinkybė, vertintina sprendžiant klausimą dėl komisijos nutarimo patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti. Skunde minimas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatų (niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą) pažeidimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi svarstant klausimą dėl komisijos nutarimo patvirtinimo asmens kaltės ir jam skirtinos bausmės klausimas dar kartą nėra sprendžiamas. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistas asmuo privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą individualizuotą bausmę, o lygtinio paleidimo institutas yra išimtis iš šios bendros taisyklės, taikytina nuteistiesiems, atitinkantiems visas BVK numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, kad būtent komisijai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti kalinių atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams ir tokių neatitikimų šiuo atveju komisija nenustatė, pažymima, kad pagal BPK 360 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, BVK numatytais atvejais klausimus dėl komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi, galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priima ne komisija, o teismas, patikrinęs komisijos priimtą nutarimą teisėtumo (ar nebuvo padaryta procesinių pažeidimų) ir pagrįstumo (ar išvados atitinka faktines aplinkybes) aspektu (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar padarė procesinių pažeidimų, turėjusių esminės įtakos priimtos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Apylinkės teismas klausimą dėl komisijos priimto nutarimo patvirtinimo išnagrinėjo laikydamasis BPK 360 straipsnio reikalavimų, nutartyje nurodė išsamius motyvus, kodėl mano, kad lygtinis paleidimas nuteistojo D. S. atžvilgiu šiuo metu dar negali būti taikomas. Todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. (D. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAlgirdas RemeikaOlegas Šibkovas