- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- I-2321-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04967-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- Daugiabučio
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Rygos PC“
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkui S. R., atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, L. S., jos atstovui advokatui V. K., S. S. M., M. E., atsakovės atstovei Renatai Jašinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Jovitui Elzbergui, specialistui A. R. (A. R.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, L. S., S. S. M., M. E. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Rygos PC“ dėl statybos leidimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-11 leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) statytojui UAB „Rygos PC“ žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) leista statyti naują ypatingą statinį, kurio paskirtis - prekybos (negyvenamosios paskirties pastatai) (t. 1, b. l. 164).
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2013-10-11 kreipėsi į teismą ir prašo (b. l. 1-9) panaikinti 2013-09-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektui prekybos centrui prie (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad pareiškėjų turimais duomenimis, skundžiamas statybos leidimas yra išduotas šalia 11 aukštų daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), vos 7,26 m. atstumu statyti 3720,77 kv.m prekybos centrą, kelių plotį gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti numatant ne mažesnį kaip 3,5 m., o aukštį ne mažesnį kaip 4,5 m. nurodant, jog automobilinėms kopėčioms pastatyti prie pastato privažiavimai neprojektuojami (Techninio projekto Gaisrinės saugos dalies 3 lapas 4.4 p.). Pareiškėjų manymu, atsakovo sprendimas išduoti statybos leidimą, prieštarauja: 1) Lietuvos Respublikos statybos įstatymui (toliau – ir Statybos įstatymas); 2) Statybos techniniam reglamentui (toliau - ir STR) 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“; 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintoms Bendrosioms gaisrinės saugos taisyklėms (toliau – ir Taisyklės); 4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintiems Gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams (toliau - ir Reikalavimai).
Prie 11 aukštų daugiabučio namo pastato adresu (duomenys neskelbtini), kurio altitudė didesnė kaip 15 metrų, užtikrinant gyvenančių gyventojų ir pareiškėjų prižiūrimų bendro naudojimo objektų priešgaisrinę saugą ir siekiant atsitikus nelaimei sudaryti sąlygas gelbėti žmones bei gesinti gaisrą, užtikrinti ugniagesių gelbėtojų patekimą į daugiabučio pastato bet kurį langą, bet kuriame aukšte, šalia pastato automobilinėms kopėčioms (keltuvui) turėjo būti numatyta ne mažiau kaip 6 m. pločio važiuojamoji dalis, kuri turėtų būti 7-16 m. atstumu nuo pastato, t.y. važiuojamosios dalies artimiausias kraštas turi būti ne arčiau kaip 7 m., o tolimiausias ne toliau kaip 16 m. atstumu nuo pastato (t.y. atstumas tarp statinių turėtų būti 13-22 m.) arba įrengta 16X16 m. dydžio aikštelė. Pagal šiuo metu susidariusią situaciją, statybos projekte, kuriam yra išduotas statybos leidimas, suprojektuotas prekybos centro pastatas ketinamas pastatyti nesilaikant šių reikalavimų - tik 7,26 m. atstumu nuo daugiabučio namo. Esamas projektas sudaro pagrindą saugumo pavojui gaisro metu dėl neišlaikytų minimalių teisės aktuose nustatytų priešgaisrinių reikalavimų atstumams tarp pastatų.
Pažymėjo, kad daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), jau kelis kartus degė. Gaisrų gesinimui ir priešgaisrinių tarnybų automobilių manevravimui buvo naudotasi šalia namo esančia erdve, kurią šiuo metu išdavus statybos leidimą ketinama užstatyti prekybos centru.
Pažymėjo, kad pareiškėjų turimais duomenimis skundžiamas statybos leidimas yra išduotas statyti 3720,77 kv.m prekybos centrą teritorijoje, kurioje galima tik iki 1000 m² universalaus pobūdžio nedidelio prekybos centro - parduotuvės tipo statyba (plėtra).
Šalies argumentai
2013-11-05 pareiškėjų vardu advokatas Virgilijus Kaupas pateikė prašymą (t. 1, b. l. 126-130) dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, prašė sustabdyti 2013-09-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo (reg Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektui prekybos centrui prie (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2013-11-06 nutartimi (t. 1, b. l. 138-139) sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-11 leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį.
Šalies argumentai
2013-11-07 pareiškėjų vardu advokatas V. K. pateikė teismui prašymą (t. 1, b. l. 144-145), kuriuo prašė pareiškėjų prašymą „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. I-7067-331/2013“ pareiškėju laikyti tik Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją.
Pareiškėjos L. S., S. S. M., M. E. pateikė teismui atsisakymus nuo skundo (t. 3, b. l. 110, t. 4, b. l. 81). Šie atsisakymai pasirašyti pareiškėjų, juose jie paaiškino, kad jiems yra žinomos atsisakymo nuo skundo pasekmės.
Šalies argumentai
2014-02-17 pareiškėja L. S. pateikė teismui prašymą (t. 4, b. l. 82), kuriuo 2014-02-11 skundo atsisakymą prašė laikyti negaliojančiu.
Pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkas S. R., L. S., jų atstovas advokatas V. K. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. S. M. ir M. E. palaikė atsisakymą nuo skundo, prašė nelaikyti jų pareiškėjais šioje administracinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (t. 1, b. l. 151-160) paaiškino, kad gyvenamojo namo bendrija gali atstovauti gyventojų interesams, kai toks sprendimas priimamas bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu. Į bylą nėra pateiktas bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolas, iš kurio turinio būtų aiški daugumos savininkų valia dėl jų interesų gynimo teisme, ginčijant statybos leidimą, todėl mano, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrija šioje byloje namo (duomenys neskelbtini) gyventojų interesų neatstovauja.
Atsakovės teigimu reikalavimas išsaugoti gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytas saugos priemones yra išlaikytas. Vertindama tinkamo privažiavimo gaisrinei technikai reikalavimų įgyvendinimą, akcentavo faktinę aplinkybę, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas statyti 1 aukšto (8,5 m aukščio) prekybos paskirties pastatą - prekybos centrą, o ne 11 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gaisrinės saugos esminiai reikalavimai, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbai, gaisrinio transporto privažiavimo prie šio daugiabučio gyvenamojo namo yra užtikrinti konstrukcinėmis, statinio inžinerinėmis, techninėmis, organizacinėmis ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis, taip pat technologinėmis inžinerinėmis sistemomis. Ugniagesių automobilių privažiavimo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kelio (pagal teisės aktuose apibrėžtus parametrus) įrengimo reikalavimas turi būti išspręstas ne kaimyniniame sklype, kuriame pagal ginčijamą statybos leidimą leista statyti 1 aukšto prekybos centro pastatą, o daugiabučio gyvenamojo namo sklypo ribose. Pažymėjo, kad nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, kurios konkrečiai nustatytos saugos priemonės nėra išsaugojamos.
Ginčijamas statybos leidimas išduotas statyti 1 aukšto (8,5 m aukščio) pastatą, kurio aukščiausio aukšto grindų altitudė nėra didesnė kaip 15 m, todėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338 (toliau – ir Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai) 148.8 punktas šiam administraciniam ginčui netaikytinas. Prekybos centro pastatas bus statomas 6 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos sklypo rytinėje ir vakarinėje pusėse. Pagal plane pateiktus žymėjimus matyti, kad 6 metrų atstumas žemės sklypo rytinėje ir vakarinėje pusėse paliekamas gaisrinio automobilio privažiavimui prie planuojamo statyti pastato. Ginčijame statybos leidime nustačius, kad atstumas tarp pastatų bus 7,2 metro, reiškia, kad Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 92 punktas yra nepažeistas. Remdamasi statybos leidimo projektine dokumentacija mano, kad gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai įgyvendinti.
Iš byloje esančių dokumentų nėra aišku, ar bendrija atstovauja gyventojų interesams, o kiti pareiškėjai nepateikia nei vieno argumento ar įrodymo, kaip dėl tariamo statybos leidimo prieštaravimo Savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1-506 „Dėl Vilniaus miesto prekybos centrų plėtros schemos tvirtinimo“ patvirtintai Vilniaus miesto prekybos centrų plėtros schemai (toliau - Prekybos centrų plėtros schema), ir savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu patvirtintam Vilniaus miesto bendrajam planui (toliau – ir Bendrasis planas), pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai, todėl mano, kad skundas šioje dalyje turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes pareiškėjai neturi teisės reikšti reikalavimų, kurie nesusiję su jų teisių ar teisėtų interesų gynyba.
Ginčijamas statybos leidimas išduotas savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimo Nr. 327 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas) pagrindu. Šio Tarybos sprendimo 2.2 punkte nustatyti sklypui Nr. 2 (dabar sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) taikytini reglamentai: pastatų aukštis - 2-3 aukštai su mansarda, 12 m. aukštis iki kraigo, užstatymo tankis - 35 proc., sklypo naudojimo būdas - komercinis ir gyvenamasis. Taigi remiantis detaliojo plano sprendiniais, komercinio pobūdžio statinių statyba sklype galima. 2013 m. sausio 10 d. Savivaldybės administracijos išduotuose specialiųjų architektūrinių reikalavimų Nr. AR 1431 4 p. nustatytas reikalavimas vadovautis Detaliojo plano sprendiniais, t. y. „pastatų aukštingumas - 2-3 aukštų su mansarda, statinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo - iki 12 metrų, užstatymo tankis - iki 35 procentų“. Minimas Detalusis planas yra galiojantis detaliojo teritorijų planavimo dokumentas, todėl Detaliuoju planu sklypui nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai yra taikytini. Prekybos centrų plėtros schema negali būti laikoma specialiuoju planu, ir yra laikytina rekomendacinio pobūdžio dokumentu, kuriuo nustatomos didžiųjų prekybos centrų plėtros kryptys, o jos sprendiniai neturi privalomosios teisinės galios, todėl pareiškėjų argumentai, kad tai specialusis planas atmestini kaip nepagrįsti, neatitinkantys teisės aktų nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rygos PC“ su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (t. 1, b. l. 97-103) paaiškino, kad kartu su skundu nėra pateiktas bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas. Paaiškėjus, kad nariai susirinkime nėra nusprendę už skundo padavimą, esama situacija leistų daryti išvadą, kad bendrija šioje administracinėje byloje neatstovauja gyventojų interesams.
Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), yra baigtas statyti ir jokių intervencijų į UAB „Rygos PC“ žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios trukdytų jame statyti prekybos centrą, nėra. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, UAB „Rygos PC“ žemės sklypo plane ar kur kitur nėra įrašyti jokie servitutai ar kiti apribojimai disponuoti jo rytine dalimi, besiribojančia su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame yra daugiabutis namas. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), buvo baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti 2010 m. balandžio 6 d. „Pripažinimo tinkamu naudoti aktu“ Nr. PTN-00-100406-00007. Tuo remdamasi laiko, kad Gaisrinės saugos esminiai reikalavimai, gaisro gesinimas ir gelbėjimo darbai žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir jame esančiame daugiabučiame name yra visiškai užtikrinti konstrukcinėmis, tūrinio suplanavimo, inžinerinėmis techninėmis, organizacinėmis ir / ar kitokiomis priemonėmis, kurios niekaip neįtakoja gretimo UAB „Rygos PC“ žemės sklypo ir UAB „Rygos PC“ teisės jame pagal ginčijamą statybos leidimą statyti prekybos centrą.
Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimų 148.8 punktas prekybos centro statytojui nėra aktualus ir jo atžvilgiu nėra taikytinas, kadangi statomo prekybos centro aukščiausio aukšto grindų altitudė nėra didesnė kaip 15 m. Vadovaujantis „Gaisrines saugos pagrindiniais reikalavimais“ ir 2011 m. sausio 17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-14 patvirtintomis „Visuomeninių stalinių gaisrinės saugos taisyklėmis“, neprivaloma projektuoti privažiavimo ugniagesių automobiliui su gaisrinėmis kopėčiomis iš visų prekybos centro pastato pusių. Gaisrinės saugos normatyvus tenkintų tik privažiavimas prie pastato šiaurinio fasado nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Nepaisant to, prekybos centro projekte yra numatytas sustiprintos dangos pravažiavimas, pritaikytas ugniagesių automobiliams manevruoti aplink visą prekybos centrą, t.y. galimybių privažiuoti ugniagesių automobiliams ir atlikti gesinimo arba gelbėjimo darbus sklype ir aplinkinėse teritorijose, tame tarpe žemės sklype (duomenys neskelbtini), padaugėja.
Teigia, kad statomo prekybos centro vieta patenka į trečiąją zoną. Joje galėtų būti statomas ir toks prekybos centras, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 20 000 kv. m.
UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2013 m. liepos 2 d. yra pateikęs prekybos centro „Projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. 225-100A(13)/l/2013. Ekspertizės akte yra padaryta vienareikšmiška išvada, jog prekybos centro statybos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Nors schemoje yra nustatyta, kad konkrečioje vietoje tam tikrų tipų prekybos centrų plėtra yra ribojama, tačiau, plėtros ribojimas nėra plėtros draudimas. Ar konkrečioje vietoje riboti tam tikro tipo prekybos centro statybą ar ją leisti, kiekvieną kartą individualiai vertina ir sprendžia Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-11 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos leidimas) statyti naują ypatingą statinį, kurio paskirtis - prekybos (negyvenamosios paskirties pastatai), statytojui UAB „Rygos PC“ žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, statybos leidimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 2 punkte nustatyta, kad statybos leidimas netenka galios teismo sprendimu. Sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti (jau išduotą) statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimą ir tolimesnį statybos vykdymą. Atliekant tokį įvertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 5 d.) (LVAT administracinėje byloje Nr. A11–807/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004 m., p. 212–224). Taigi šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama statybos leidimą statytojui, patikrino statinio techninį projektą, ar projektas neprieštarauja projektavimo sąlygų sąvadui, teritorijų planavimo ir teisės aktų reikalavimams, ar nebuvo pažeidimų, kuriems esant statybos leidimas negalėjo būti išduotas.
Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustatė Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas). Ginčui aktualus Statybos įstatymo 23 straipsnis, kurio nuostatos yra detalizuojamos Statybos techniniame reglamente STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1- 826 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir STR Reglamentas).
Ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 2 punktas nustatė, kad Reglamento nuostatos taikomos išduodant statybą leidžiančius dokumentus statybai Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises. Statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka buvo reglamentuota minėto Reglamento IV skyriuje. Pažymėtina, kad pagal šio reglamento nuostatas, statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus. Tačiau, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas turėjo pateikti savivaldybės administracijos subjektui 7 - 8 punktuose nurodytus dokumentus. Savivaldybės administracijos subjektas, gavęs statytojo prašymą, patikrina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti šio reglamento 9-10 punktuose. Jei tikrinant projektą pateiktos informacijos nepakanka, projektą tikrinantis asmuo gali kreiptis (raštu, el. paštu) į statytoją (užsakovą) ar projektuotoją (projekto vadovą), motyvuotai prašydamas pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, reikalingus sprendimui dėl projekto atitikties priimti pagal kompetenciją, o Aplinkos ir Kultūros ministerijų nustatytais atvejais – ir popierinę projekto kopiją (13 p.). Jei projektą pagal kompetenciją patikrinęs asmuo nusprendžia, kad projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo neturi statytojo teisės, trūksta privalomų pateikti dokumentų, pagal tikrinusio projektą asmens prašymą nustatytu terminu nepateiktas statinio popierinis variantas ar yra kitų priežasčių, dėl kurių pagal tokį projektą negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis tai nurodo IS „Infostatyba“, atskirai pateikdamas nepritarimo motyvus; turi būti nurodyta, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeisti ar kokios prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai neįvykdyti, arba tai, kad trūkstant pateiktos informacijos sprendimui priimti, pagal tikrinančio asmens prašymą papildoma informacija nebuvo pateikta ir dėl to pritarti projektui nėra galimybės (14 p.). Jei projektą patikrinęs asmuo projektui pritaria, jis tai nurodo IS „Infostatyba“; nustatytu terminu pritarimo nenurodžius, laikoma, kad projektui yra pritarta (15 p.). Pasibaigus projekto tikrinimo terminui, įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas raštu informuoja statytoją, kad jam išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, – jei negauta nė vieno nepritarimo projektui; jei buvo nuspręsta leisti statyti statinį laikinai naudoti, statybą leidžiančiame dokumente nurodomas statinio laikino naudojimo terminas (16 p.).
Pareiškėjai teigia, kad pagal parengtą prekybos centro projektą statybos leidimas negalėjo būti išduodamas, nes jis pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus, t. y. neužtikrina ugniagesių gelbėtojų patekimą į daugiabučio namo bet kurį langą, bet kuriame aukšte, nenumato ne mažesnio kaip 6 m. pločio kelio privažiuoti prie daugiabučio namo, taip pat parengtas prekybos centro projektas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų, nes statybos leidimas yra išduotas statyti 3 720,77 kv. m prekybos centrą, tačiau pagal teritorijų planavimo dokumentus galima statyti tik iki 1 000 m² universalaus pobūdžio nedidelio prekybos centro- parduotuvės tipo pastatą.
Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo su skundo argumentais nesutinka, teigdami, kad statybos leidimas išduotas teisėtai ir pagrįstai, parengtas prekybos centro projektas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, projektavimo sąlygų sąvadą ir teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius teritorijų planavimą.
Teismas su pareiškėjų teiginiais sutikti negali, nes byloje pateikti dokumentai: teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos detalus planas; techninis prekybos centro projektas; Ekspertizės aktas; specialūs architektūros reikalavimai; žemės sklypo bendrasavininkų sutikimas; prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos; lietaus vandens, statybinio drenažo nuvedimo techninės sąlygos; prisijungimo prie Vilniaus miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų sąlygos; elektros energijos įrenginių prijungimo sąlygos; statybos projekto bendrieji statinio rodikliai; aiškinamasis raštas; bendroji techninė specifikacija; atliktų pritarimų, suderinimų sąrašas; Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas ir planas dėl inžinierinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje (t. 1, b. l. 163-197, t. 2, b. l. 2-73); specialisto A. R. išvada (t. 4, b. l. ), jo paaiškinimai teisme aiškiai patvirtina, kad statybos leidimas išduotas statyti vieno aukšto (8,5 m. aukščio) prekybos paskirties pastatui (prekybos centrui), atsakovė, išduodama statybos leidimą, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo parengto prekybos centro projekto sprendinius, įvertino juos pagal teisės aktų reikalavimus, konstatavo parengto projekto atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams.
Pagal Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, ypatingam statiniui privaloma statinio projektų ekspertizė. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 2 punktas numato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigą tikrinti projektų atitiktį esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimams, išskyrus projektus, kurių atitiktis šiems reikalavimams buvo patikrinta atlikus projekto ekspertizę. Šiuo atveju buvo atlikta ypatingo statinio - prekybos centro projekto ekspertizė, įforminta bendrosios ekspertizės aktu Nr. 225-100A(13)/1/2013 (t. 1, b. l. 183-186). Iš šio akto aiškiai matyti, kad jame taip pat buvo įvertinti gaisrinės saugos reikalavimai, konstatuota, kad prekybos centro statybos sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir kitus statybos teisės aktų reikalavimus.
Specialistas A. R. išvadoje (t. 4, b. l. 104-106) ir paaiškinimais teisme (teisme darytas garso įrašas) aiškiai konstatavo, kad prekybos centro techninio projekto sprendiniai atitinka objektui keliamus gaisrinės saugos reikalavimus, jame numatyti gaisrinės saugos sprendiniai užtikrina trečiųjų asmenų interesus, užtikrina ugniagesių gelbėtojų patekimą prie daugiabučio namo, yra numatytas įrengti 6 m. pločio sustiprintos dangos kelias, skirtas privažiuoti ir apvažiuoti aplink prekybos centrą gaisrų gesinimo ir gelbėtojų technikai.
Pareiškėjų daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti 2010-04-06 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotu pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. PTN-00-100406-0007 pagrindu (t. 2, b. l. 97). Vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), gaisrinės saugos reikalavimai, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbai, gaisrinio transporto privažiavimo prie šio daugiabučio gyvenamojo namo yra užtikrinti konstrukcinėmis, statitinio inžinerinėmis, techninėmis, organizacinėmis ir technologinėmis sistemomis. Be to, projektuojant prekybos centrą yra numatytas įrengti 6 m. pločio sustiprintos dangos kelias, skirtas privažiuoti ir apvažiuoti aplink prekybos centrą gaisrų gesinimo ir gelbėtojų technikai. Specialistas A. R. teisme patvirtino, kad šis kelias yra pakankamas gaisrų gesinimo ir gelbėtojų technikai privažiuoti prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jis užtikrins gyventojų interesus.
Su pareiškėjų teiginiais, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas statyti 3 720,77 kv. m prekybos centrą, nes pagal teritorijų planavimo dokumentus galima statyti tik iki 1 000 m² universalaus pobūdžio nedidelio prekybos centro - parduotuvės tipo pastatą, teismas sutikti negali. Ginčijamas statybos leidimas išduotas Vilniaus m. savivaldybės 2001-05-30 sprendimo Nr. 327 „Dėl pritarimo Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ pagrindu (t. 1, b. l. 161-163). Šio sprendimo 2.2 punkte nustatyti sklypui Nr. 2 (šiame sklype suprojektuotas prekybos centras) taikytini tokie sprendiniai: pastatų aukštis 2-3 aukštai su mansarda; 12 metrų aukštis iki kraigo; užstatymo tankis - 35 procentai; sklypo naudojimo būdas - komercinis ir gyvenamasis. Vadinasi, remiantis detaliojo plano sprendiniais, komercinio pobūdžio statinių statyba šiame sklype yra galima. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotuose specialiuose architektūriniuose reikalavimuose (t. 1, b. l. 193-195), aiškiai nurodyta, jog privalu vadovautis Detaliojo plano sprendiniais (4 p.). Pareiškėjų skunde nurodoma plėtros schema nėra laikytina specialiuoju planu pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004-08-25 sprendimu Nr. 1-506 patvirtinta Vilniaus miesto prekybos centrų išdėstymo schema, kurioje numatytos keturios zonos naujiems prekybos centrams statyti. Šios schemos 3 punktas numato, kad nauji projektuojami prekybos centrai ne miesto centrinėje dalyje projektuojami trečiojoje ir ketvirtojoje zonose, jų plotai gali būti daugiau kaip 20 000 kv. m. ploto (t. 1, b. l. 119-122). Taigi pagal Vilniaus savivaldybės bendrojo plano ir prekybos centrų plėtros schemos nuostatas didžiųjų prekybos centrų (nuo 1 000 iki 20 000 kv. m.) statyba šioje teritorijoje galima.
Kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjų skunde išdėstytas argumentas, kad savivaldybė, išduodama statybos leidimą, nesivadovavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.8 punkte išdėstytais reikalavimais, kad „automobilinėms kopėčioms pastatyti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 metrų, atsižvelgiant į statinio aukštį ir automobilinių kopėčių technines galimybes, 7 -16 m. atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m. pločio važiuojamoji dalis arba 16x16 m. dydžio aikštelė“. Šiuo atveju ginčijamas statybos leidimas išduotas statyti vieno aukšto (8,5 m. aukščio) pastatą, kurio aukščiausio aukšto grindų altitudė nėra didesnė kaip 15 metrų.
Vadinasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas, vadovaudamasis projekto bendrosios ekspertizės aktu Nr. 225-100A(13)/1/2013 (t. 1, b. l. 183-186), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojos M. J. pritarimu (t. 2, b. l. 71), prisijungimo sąlygas išdavusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų pritarimais dėl statinio projekto atitikimo teritorijų planavimo dokumentams nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams (reglamentui), vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nusprendė išduoti statybos leidimą.
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).
Pareiškėjai S. S. M. ir M. E. atsisakė nuo skundo (t. 3, b. l. 110, t. 4, b. l. 81), paaiškino, jog atsisakymo nuo skundo pasekmės jiems žinomos, todėl administracinė byla dėl jų skundo nutraukiama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkto nuostatas.
Teismui konstatavus, kad ginčijamas statybos leidimas atitinka statinio techninį projektą, projektas neprieštarauja teritorijų planavimo ir teisės aktų reikalavimams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-11 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-06 nutartimi (t. 1, b. l. 138-139) taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-11 išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 71 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą pagal pareiškėjų S. S. M. ir M. E. skundą nutraukti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-06 nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-11 išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.