Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-858-386-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-16
Bylos Nr.: A-858-386-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00765-2011-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas: Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
Atsakovas: Ukmergės rajono savivaldybės tarybos

Kategorijos

17.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A858-386/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00765-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 17.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei Gedmantei Eimontienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) su pareiškimu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) ištirti, ar Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6 ir 7.1 punktai, ta apimtimi, kuria išplečiamas įstatyme numatytas baigtinis išimčių sąrašas, pagal kurį savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos šeimoms ir asmenims, neįrašytiems į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, Įstatymas) 2 straipsnio 6 bei 7 dalims, 8 straipsniui bei 11 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 8¹ straipsnio 4 punktui;

2) ištirti, ar Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktai, ta apimtimi, kuria nenumato, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomojamos ir šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims, neprieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 daliai;

3) ištirti, ar Aprašo 9 punktas, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, neprieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai;

4) ištirti, ar Aprašo 5.4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.618 straipsniui;

Pareiškėjas paaiškino, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašą. Sprendimas atitinka visus kriterijus, būdingus norminiam teisės aktui: Sprendimas taikomas individualiais požymiais neapibrėžtam asmenų ratui, jame suformuluotos daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio elgesio taisyklės. Pažymėjo, jog savivaldybės institucijos įgyvendindamos savo įgaliojimus privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais. Vienas iš jų – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-276/2008). Nurodė, jog savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas, kuris nustato tam tikras taisykles, turi būti konkretus, aiškus ir tikslus, nekeliantis abejonių dėl jo turinio ir taikymo, nedviprasmiškas. Viešojo administravimo subjektų veikla ir sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Administravimo įgaliojimai turi būti įgyvendinami tik siekiant tų tikslų, dėl kurių jie atitinkamais teisės aktais buvo suteikti. Tinkamas tikslas gali būti nustatomas atsižvelgiant į teisės akto preambulę, aiškinamąjį raštą arba numatomas iš paties teisės akto nuostatų.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu Sprendimu patvirtinto Aprašo 3 punkte nurodyta, jog tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis – CK, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu (toliau – ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas), tačiau analizuojant Sprendimo bei jo aiškinamojo rašto nuostatas, pareiškėjas daro išvadą, jog Sprendimo turinys neatitinka nei pačiame teisės akte nurodytų įstatymų esmės, nei aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Pasak pareiškėjo, ginčijamo Sprendimo 2009 m. gegužės 8 d. aiškinamajame rašte nurodytas aiškus sprendimo tikslas – patvirtinti savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarką, taip pat nurodyta, jog Aprašas parengtas vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, nustatoma minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Nurodė, kad pareiškėjas, analizuodamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą socialinio būsto sąvoką, daro išvadą, jog visos savivaldybės gyvenamosios patalpos, kurios nepriskirtos tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, bendrabučiams, nakvynės namams, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosioms patalpoms, turi būti priskirtos savivaldybės socialinio būsto fondui. Pareiškėjo manymu, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato tokios savivaldybės gyvenamųjų patalpų rūšies kaip rezervinės gyvenamosios patalpos, Apraše rezervinėmis vadinamos savivaldybės gyvenamosios patalpos iš tikrųjų yra savivaldybės socialinis būstas, kuris turi būti nuomojamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8, 11 straipsniuose numatyta socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos; 11 straipsnio 6 dalis nustato pareigą savivaldybės tarybai pasitvirtinti tvarką, pagal kurią savivaldybės gyvenamosios patalpos galėtų būti nuomojamos ir neįrašytoms į Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, konkrečiais 11 straipsnio 6 dalyje išvardintais atvejais, t. y. šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Pareiškėjas, analizuodamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, jog savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, daro išvadą, kad asmenims, atitinkantiems 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas, taip pat yra suteikiamos ne bet kokios gyvenamosios patalpos, o socialinis būstas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija.

Pareiškėjo teigimu, Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6, 7.1 punktuose numatyti atvejai neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje išvardintų atvejų, kai savivaldybės gyvenamosios patalpos (socialinis būstas) galėtų būti išnuomojamos šeimoms ir asmenims, neįrašytiems į atitinkamus asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus. Aprašo 9 punktas (papildytas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 7-7), ta apimtimi, kuria nustato, jog sprendimą išnuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas priima savivaldybės taryba, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai, numatančiai, jog tokius sprendimus priima savivaldybės vykdomoji institucija; ta apimtimi, kuria numato savivaldybės socialinį būstą nuomoti atvykstantiems specialistams, prieštarauja šio įstatymo 11 straipsnio 6 daliai. Aprašo 5.4, 9 punktai taip pat nesuderinami su CK 6.618 ir 6.619 straipsniais, kadangi, vadovaujantis šiais CK straipsniais, savivaldybės specialistams gali būti suteikiamos ne bet kokios savivaldybės gyvenamosios patalpos, o tik tarnybinės, be to, tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti skiriamos tik tokiems specialistams, kurių darbdavys yra savivaldybės institucijos, ir tik savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu. Be to, Aprašo 5.2 punkte numatytoms šeimoms gyvenamosios patalpos nepriskiriamos socialinio būsto fondui, o suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu; Aprašo 5.3 punkte išvardintais atvejais gyvenamosios patalpos asmenims ir šeimoms suteikiamos vadovaujantis CK 6.615, 6.616 straipsniais; tačiau, pareiškėjo teigimu, tam, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos būtų suteiktos vadovaujantis minėtais CK straipsniais, jokia atskira savivaldybės tarybos tvarka neturi būti nustatyta. Be to, pažymėjo, jog vadovaujantis Aprašo 5.3 punktu, galima daryti išvadą, kad savivaldybė socialinį būstą galėtų nuomoti iš bet kokių savivaldybės gyvenamųjų patalpų (tarnybinių, bendrabučių, nakvynės namų ir pan.) iškraustomiems asmenims.

Pareiškėjas paaiškino, jog teisės aktai nesuteikia savivaldybės tarybai neribotos teisės disponuoti turtu, kadangi savivaldybės nuosavybės teise priklausančiu turtu gali disponuoti tik laikydamosi įstatymų ir kitų teisės aktų, t. y. pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, reiškiančiu, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais, būdais. Pareiškėjas darė išvadą, jog savivaldybės taryba neturi teisės savo norminiu teisės aktu išplėsti ar kitaip iškraipyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytą baigtinį išimčių sąrašą, pagal kurį savivaldybės gyvenamosios patalpos galėtų būti nuomojamos ir neįrašytoms į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims.

Pažymėjo, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba atskirais sprendimais „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos specialistams, atvykstantiems dirbti iš kitų savivaldybių“, vadovaudamasi savo pasitvirtintu Aprašu, nusprendė išimties tvarka išnuomoti savivaldybės rezervines gyvenamąsias patalpas pareigūnų (komisariatų darbuotojų) šeimoms, neatsižvelgiant į tai, jog nei savivaldybės taryba, nei administracijos direktorius nėra tokių pareigūnų darbdavys, dar daugiau, pareigūnams garantijas (tarp jų ir į tarnybinį būstą arba butpinigius) suteikia Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (47 str.). Taip pat atkreipė dėmesį, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 7-215 „Dėl butų priskyrimo savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų fondui“ patvirtino savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų fondui priskirtų gyvenamųjų patalpų sąrašą, kuriame numatyti šeši butai ir iki dabar atskirais Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimais atvykstantiems dirbti iš kitų savivaldybių specialistams, taip pat išnuomotos šešios savivaldybės rezervinės gyvenamosios patalpos (6 butai). Pasak pareiškėjo, šie paminėti tarybos sprendimai, kaip įrodymai, yra reikšmingi, kadangi ginčijamą Aprašą taiko tas pats subjektas, kuris jį ir priėmė. Ginčijamą Aprašą priėmusio savivaldybės administravimo subjekto priimti kiti teisės aktai, kuriuos priimant buvo taikomas ginčijamas tarybos Sprendimas, patikslina ir atskleidžia tikrąjį šio sprendimo tikslą – sudaryti galimybę nuomoti savivaldybės socialinį būstą ir tokiems asmenims, kuriems, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, socialinis būstas negalėtų būti nuomojamas.

Pareiškėjo teigimu, Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 7-130 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamojo būsto fondo priskyrimo atitinkamiems fondams tvarkos aprašo ir savivaldybės specialiųjų gyvenamųjų patalpų fondui priskirtų gyvenamųjų patalpų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamojo būsto fondo priskyrimo atitinkamiems fondams tvarkos aprašą, kurio 18 punkte numatyta, jog savivaldybės taryba savo sprendimu gali sudaryti savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų fondą. Šio fondo gyvenamosios patalpos gali būti išnuomotos šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ir kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, laikinam apgyvendinimui, taip pat laikinai apgyvendinti šeimas ir asmenis atliekant gyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant. Be to, šio Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamojo būsto fondo priskyrimo atitinkamiems fondams tvarkos aprašo 20 punkte nurodoma, jog rezervinės gyvenamosios patalpos išnuomojamos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Todėl, pasak pareiškėjo, akivaizdu, jog prašomo ištirti Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6, 7.1 bei 9 punktai ne tik prieštarauja įstatymams, bet taip pat neatitinka ir kito savivaldybės tarybos tame pačiame posėdyje priimto norminio teisės akto. Pareiškėjo manymu, toks savivaldybės norminių teisės aktų tarpusavio nesuderinamumas sukelia neaiškumą ir abejonių dėl jų turinio ir taikymo apimties.

Atsiliepimas

Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą (b. l. 48-51) prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atsakovas nurodė, jog Ukmergės rajono savivaldybės tarybos Sprendimu patvirtintas Aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymams. Nurodė, jog pareiškėjas, analizuodamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, daro klaidingą išvadą, kad tik šis įstatymas reglamentuoja savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, turinčių gyvenamąją paskirtį, nuomos klausimus. Toks pareiškėjo požiūris yra siauras, nevisapusiškas ir iš dalies ribojantis savivaldybės teises disponuoti savivaldybės turtu. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad savivaldybė be socialinio būsto, tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nakvynės namų, bendrabučių, gydymo ar globos gyvenamųjų patalpų negali turėti jokių kitų gyvenamųjų patalpų nuosavybės teise bei jomis disponuoti pagal diskreciją, suteiktą įstatymu. Atsakovas pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte išdėstytas vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda – savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas, o šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos (toliau – ir Chartija) nuostatas. Atsakovas nurodė, jog, kadangi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, tai pareiškėjo teiginys, kad savivaldybių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto valdymo ir disponavimo juo klausimus reglamentuoja tik Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, klaidingas.

Nurodė, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas yra žemė, pastatai ir statiniai, įrenginiai ir kiti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei, kuriame neišskiriama nekilnojamųjų daiktų paskirtis, t. y. gyvenamoji ar kt.; šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai; įstatymo 8¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomenės naudos principu, kuris reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Todėl atsakovas darė išvadą, jog ne visas savivaldybės nuosavybėje esantis gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas privalo būti savivaldybės socialinio būsto fonde. Savivaldybės atskiroms savo įstatymu pavestoms funkcijoms vykdyti bei viešajam interesui užtikrinti gali turėti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ne socialinio būsto fonde. Pažymėjo, kad pats terminas „socialinis būstas“ jau rodo, kad tai yra išskirtinė savivaldybei nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rūšis, tačiau tokio turto gali būti ir kitų rūšių savivaldybių sudaromuose fonduose, o kitų rūšių fonduose esančio turto nuomos tvarką, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį yra įgaliota nustatyti savivaldybės taryba. Atsakovo teigimu, pareiškėjas iš esmės abejoja prašomo ištirti norminio akto teisėtumu toje apimtyje, kiek šiame akte reglamentuojama savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuoma bei šių patalpų paskirties apibrėžimas (atskiriant rezervines patalpas nuo socialinio būsto bei suteikiant teisę šias patalpas išsinuomoti specialistams (asmenims ir šeimoms), atvykstantiems dirbti ir gyventi į Ukmergės rajoną iš kitų savivaldybių.

Pažymėjo, kad prašomame ištirti norminiame akte savivaldybės taryba sprendimą išskirti rezervinio būsto fondą bei suteikti teisę išsinuomoti šį būstą specialistams, atvykstantiems dirbti ir gyventi iš kitų savivaldybių į Ukmergės rajoną priėmė ne kaip savitikslį, o siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas trūkstamiems aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti, kas tiesiogiai susiję su savivaldybių funkcijų vykdymu. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, taip pat savivaldybė įpareigota tvirtinti įvairias taisykles bei užtikrinti jų laikymąsi. Atsižvelgiant į šias funkcijas bei Ukmergės rajone Aprašo priėmimo metu trūkstant gydytojų bei policijos darbuotojų, savivaldybės taryba ir priėmė Sprendimą, siekdama viešojo intereso užtikrinimo bei kokybiško aukščiau nurodytų funkcijų vykdymo, kadangi tiek sveikatos apsauga, tiek viešosios tvarkos ir gyventojų saugumo užtikrinimas laikytini vienais iš svarbiausių žmogaus teisių užtikrinimo institutų. Atsakovas sutiko, kad prašomame ištirti Apraše yra formalių trūkumų, t. y. savivaldybės tarybos Sprendime, kuriuo patvirtintas Aprašas, preambulėje nenurodyti visi teisės aktai, kurių įgyvendinimui tvirtinamas Aprašas, tačiau, atsakovo įsitikinimu, formalūs trūkumai nedaro paties Aprašo negaliojančio, be to, šie trūkumai bus ištaisyti. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kuriuo abejojama, ar sprendimą išnuomoti rezervinio būsto patalpas turi teisę priimti savivaldybės taryba, kadangi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtintos savivaldybės tarybos teisės priimti sprendimus, kuriuos turi teisę priimti savivaldybės vykdomoji institucija, be to, viešojoje teisėje taikomas principas leidžiantis sugriežtinti (bet ne sušvelninti) sprendimo priėmimo procedūrą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu (b. l. 77-88) pripažino, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6 ir 7.1 punktai, ta apimtimi, kuria išplečiamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytas baigtinis išimčių sąrašas, pagal kurį savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos šeimoms ir asmenims, neįrašytiems į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 bei 7 dalims, 8 straipsniui bei 11 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktui ir laikė juos panaikintais; Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktai, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomojamos ir šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 daliai; Aprašo 9 punktas, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai ir laikė jį panaikintu; Aprašo 5.4 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.618 straipsniui ir laikė jį panaikintu. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir leidinyje „Ukmergės žinios“.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba Sprendimu patvirtino Aprašą. Sprendimas buvo paskelbtas 2009 m. birželio 2 d. laikraštyje „Ukmergės žinios“ Nr. 41. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas yra Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, todėl turi teisę kreiptis į teismą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo, taip pat pažymėjo, jog Sprendimu patvirtintas Aprašas yra norminis administracinis aktas, nes jis yra taikomas individualiais požymiais neapibrėžtam asmenų ratui ir jame suformuluotos daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio elgesio taisyklės.

Teismas pažymėjo, jog 2009 m. gegužės 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte rajono tarybos sprendimo projektui „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytas sprendimo tikslas – patvirtinti savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarką, taip pat nurodyta, jog Aprašas parengtas vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, 2008 m. spalio 18 d. įsigaliojus jo 1-6, 8-13 straipsnių pakeitimo įstatymui ir atsiradus galimybei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas į sąrašus neįrašytiems asmenims ir šeimoms, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikoje neturi kito tinkamo gyventi būsto. Aprašo 3 punkte nurodyta, jog Aprašas parengtas vadovaujantis CK, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Be to, Įstatymas nustato valstybės paramos teikimo butų ir kitų patalpų savininkams, savivaldybėms ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką. Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia tik dvi žodžio „rezervinis (-ė)“ reikšmes, tai – „lėšos“ ir „pulko dalys“. Galiojantys teisės aktai taip pat nenumato tokios savivaldybės gyvenamųjų patalpų rūšies kaip rezervinės gyvenamosios patalpos. Atsakovas 2009 m. gegužės 8 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte rajono tarybos sprendimo projektui „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodė, kad sprendimo tikslas – patvirtinti savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarką, todėl teismas sutiko su pareiškėjo teigimu, jog Apraše rezervinėmis vadinamos savivaldybės gyvenamosios patalpos tai – savivaldybės socialinis būstas, kuris turi būti nuomojamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka. Tokia išvada taip pat buvo grindžiama ir aplinkybe, jog atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad yra patvirtinta kita savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarka. Teismas nurodė, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 bei 11 straipsniuose yra reglamentuota socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato pareigą savivaldybės tarybai pasitvirtinti tvarką, pagal kurią savivaldybės gyvenamosios patalpos galėtų būti nuomojamos ir neįrašytoms į Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, konkrečiais 11 straipsnio 6 dalyje išvardintais atvejais, t. y. šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Įstatyme pateikiamas išimčių sąrašas yra baigtinis.

Nurodė, jog Aprašo 4.1 punkte nurodyta, kad savivaldybės rezervinės gyvenamosios patalpos – tai savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusios pagalbinės patalpos), kurios skirtos šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ir kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, taip pat specialistams (asmenims ir šeimoms), atvykstantiems dirbti ir gyventi į Ukmergės rajoną iš kitų savivaldybių laikinam apgyvendinimui, taip pat laikinai apgyvendinti šeimas ir asmenis atliekant gyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant ir panašiais atvejais. Aprašo 5 punkte nustatyta, jog teisę išsinuomoti savivaldybės rezervines gyvenamąsias patalpas (butus ir kambarius) turi neįrašytos į Apraše nurodytus sąrašus šeimos ir asmenys: 5.1 netekę būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto; 5.2 šeimoje smurtą patiriantys asmenys su vaikais, kol bus išspręsti ištuokos bei nuolatinės gyvenamosios vietos klausimai; 5.3 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, kol bus išnuomota kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu: 5.3.1 namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 5.3.2 gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ir perplanavimo; 5.3.3 gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas; 5.4 esant būtinybei, specialistai, atvykstantys dirbti ir gyventi į Ukmergės rajoną iš kitų savivaldybių. Aprašo 6 punkte nustatyta, jog asmenys ar šeimos, netekę būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, šeimoje smurtą patiriantys asmenys su vaikais bei pageidaujantys išsinuomoti savivaldybės rezervinę gyvenamąją patalpą, turi pateikti rašytinį prašymą savivaldybės administracijos savivaldybės ūkio skyriui; Aprašo 7.1 punkte nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys faktą, jog asmuo ar šeima nukentėjo dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių arba nukentėjo dėl smurto šeimoje.

Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 7-7 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimo Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ nusprendė iš dalies pakeisti Aprašo 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „Sprendimą išnuomoti savivaldybės rezervines gyvenamąsias patalpas 5.4 punkte įvardintiems asmenims priima savivaldybės Taryba. Išnuomojant savivaldybės rezervines gyvenamąsias patalpas 5.4 punkte įvardintiems asmenims, pirmenybė teikiama specialistams, atvykstantiems dirbti pagrindinėje darbovietėje visu etatu į įstaigas ir organizacijas, kurių steigėja yra Ukmergės rajono savivaldybė. Taip pat Savivaldybės rezervinės gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos atvykstantiems iš kitų savivaldybių dirbti specialistams, teikiantiems viešąsias paslaugas“. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 7-130 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamojo būsto fondo priskyrimo atitinkamiems fondams tvarkos aprašo ir savivaldybės specialiųjų gyvenamųjų patalpų fondui priskirtų gyvenamųjų patalpų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamojo būsto fondo priskyrimo atitinkamiems fondams tvarkos aprašą, kurio 18 punkte numatyta, jog savivaldybės taryba savo sprendimu gali sudaryti savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų fondą. Šio fondo gyvenamosios patalpos gali būti išnuomotos šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ir kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, laikinam apgyvendinimui, taip pat laikinai apgyvendinti šeimas ir asmenis atliekant gyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant, fondą; 20 punkte nurodyta, jog rezervinės gyvenamosios patalpos išnuomojamos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į gautus piliečių prašymus, taip pat patvirtino savivaldybės specialiųjų gyvenamųjų patalpų fondui priskirtų gyvenamųjų patalpų sąrašą. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 7-215 „Dėl butų priskyrimo savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų fondui“ patvirtino Savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų fondui priskirtų gyvenamųjų patalpų sąrašą. Nurodė, jog CK 6.618 straipsnis apibrėžia tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinis statusą, o CK 6.619 straipsnis – tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimo tvarką. CK 6.619 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą priima: valstybės valdžios ar valdymo institucijos įgaliotas asmuo, savivaldybės vykdomoji institucija, juridinio asmens valdymo organas. Remiantis šiuo sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Sudarant tokią sutartį, laikomasi CK nustatytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal CK 6.619 straipsnio 2 dalį tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs nurodytus teisės aktus bei skundžiamą Aprašą, darė išvadas, kad Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6, 7.1 punktuose reglamentuoti atvejai neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, kai savivaldybės gyvenamosios patalpos (socialinis būstas) galėtų būti išnuomojamos šeimoms ir asmenims, neįrašytiems į atitinkamus asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, Aprašo 9 punktas (papildytas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 7-7), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad sprendimą išnuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas priima savivaldybės taryba, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai, jog tokius sprendimus priima savivaldybės vykdomoji institucija, ta apimtimi, kuria numatyta galimybė savivaldybės socialinį būstą nuomoti atvykstantiems specialistams, prieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 6 daliai.

Teismas taip pat nurodė, jog Aprašo 5.4 bei 9 punktai yra nesuderinami su CK 6.618 ir 6.619 straipsniais, nes pastarųjų straipsnių nuostatos reglamentuoja, kad savivaldybės specialistams gali būti suteikiamos ne bet kokios savivaldybės gyvenamosios patalpos, o tik tarnybinės, be to, tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti skiriamos tik tokiems specialistams, kurių darbdavys yra savivaldybės institucijos, ir tik savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu. Be to, Aprašo 5.2 punkte nurodytoms šeimoms gyvenamosios patalpos skiriamos ne iš socialinio būsto fondo, nes Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo bei jį detalizuojančių poįstatyminių aktų, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu yra sprendžiami nuolatinės gyvenamosios vietos klausimai smurtą patiriančių asmenų su vaikais šeimose, kol bus išspręsta dėl ištuokos. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis taip pat ir viešosios teisės principu, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi teisės aktai nesuteikia savivaldybės tarybai neribotos teisės disponuoti turtu, kadangi pastaroji savivaldybės nuosavybės teise priklausančiu turtu gali disponuoti tik laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos pripažino, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos Sprendimu patvirtinto Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6 ir 7.1 punktai, ta apimtimi, kuria išplečiamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytas baigtinis išimčių sąrašas, pagal kurį savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos šeimoms ir asmenims, neįrašytiems į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 bei 7 dalims, 8 straipsniui bei 11 straipsnio 6 daliai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktui ir laikė juos panaikintais; Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktai, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomojamos ir šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 daliai; Aprašo 9 punktas, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai ir laikė jį panaikintu; Aprašo 5.4 punktas prieštarauja CK 6.618 straipsniui ir laikė jį panaikintu.

III.

Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (b. l. 92-94) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų tvarkos aprašas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Sprendime yra nurodyta, kad Aprašas parengtas vadovaujantis CK, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu. Teismas formaliai vertino Aprašo normų atitikimą minėtiems teisės aktams ir neįžvelgė galimybės, kad savivaldybės taryba galėjo vadovautis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais savivaldybių turto valdymą ir naudojimą, t. y. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Pažymi, jog tai, kad Sprendime nepaminėti visi teisės aktai, kuriais buvo vadovautasi, negali daryti Aprašo negaliojančiu. Mano, jog aplinkybė, kad kai kurie Aprašo punktai neatitinka Apraše išvardintų teisės aktų normų taip pat negali turėti lemiamos reikšmės pripažįstant Aprašą negaliojančiu, jeigu tie punktai atitinka kitą galiojantį įstatymą ir savivaldybės taryba turi teisę ir kompetenciją juo vadovautis. Teismas neįvertino to, kad savivaldybės taryba nelaikė Apraše nurodytų patalpų socialiniu būstu, todėl taikė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį. Pažymi, jog Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba – turi ne tik vietos valdžios, bet ir viešojo administravimo teises ir pareigas, todėl turi teisę ir pareigą priimti sprendimus, kurie, jos manymu, yra reikšmingi ir svarbūs savivaldybės gyventojų poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog teismo įpareigojimas paskelbti leidiniuose „Valstybės žinios“ ir „Ukmergės žinios“ įsigaliojusį teismo sprendimą yra nepagrįstas ir neproporcingas. Sprendimo tekstas yra išdėstytas dvylikoje lapų. Atsakovui neaišku, kodėl teismas pasirinko vieną iš rajoninės spaudos leidinių „Ukmergės žinios“ ir ignoravo leidinį „Gimtoji žemė“. Rajoninę spaudą paprastai skaito gyventojai, iš kurių vos keletas turi tinkamą pasiruošimą skaityti teismo dokumentus, todėl numanomas tikslas informuoti kuo daugiau rajono gyventojų apie priimtą sprendimą skelbiant visą jo tekstą yra netikslingas ir nepasieks laukiamų rezultatų, o savivaldybė patirs neproporcingai dideles išlaidas vykdydama šį teismo įpareigojimą. Mano, kad reikalavimas skelbti visą sprendimo tekstą „Valstybės žiniose“ taip pat yra perteklinis, nes užtektų tik paskelbti rezoliucinę sprendimo dalį.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102-103) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nesuteikia savivaldybės tarybai neribotos teisės disponuoti turtu, kadangi pastaroji savivaldybės nuosavybės teise priklausančiu turtu gali disponuoti tik laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.

Skaistyėn? men:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje inicijavo administracinę bylą, prašydamas:

4) ištirti, ar Aprašo 5.4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.618 straipsniui.

Pažymėtina, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Aprašą (b. l. 8, 52, 9-11, 53-55). Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo paskelbtas 2009 m. birželio 2 d. laikraštyje „Ukmergės žinios“ Nr. 41 (b. l. 44-45). 2010 m. sausio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo” dalinio pakeitimo” Nr. 7-7 buvo pakeistas Aprašo 9 punktas (b. l. 43).

Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnio 2 dalį pareiškėjas – subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalies nuostatas norminis administracinis aktas yra vienas iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aprašas atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius šis aktas pripažintinas norminiu teisės aktu ABTĮ prasme. Be to, pažymėtina, jog byloje nekyla ginčo dėl Aprašo ar jo atskirų nuostatų norminio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu atskirai nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atitinkamų Aprašo nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas ABTĮ II skyriaus šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka.

Dėl Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6 ir 7.1 punktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas pareiškime nurodė, kad, jo manymu, Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6 ir 7.1 punktai prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 bei 7 dalims, 8 straipsniui bei 11 straipsnio 6 daliai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktui. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog nurodyti Aprašo punktai, ta apimtimi, kuria išplečiamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytas baigtinis išimčių sąrašas, pagal kurį savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos šeimoms ir asmenims, neįrašytiems į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 bei 7 dalims, 8 straipsniui bei 11 straipsnio 6 daliai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktui. Šiuo požiūriu įvertinusi ginčijamas Aprašo nuostatuose įtvirtintas teisės normas teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai iš esmės pritaria.

Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą teisėkūros procese, yra pabrėžęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-14/2011). Taip pat savo veikloje institucijos turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), kurio 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2008 m. spalio 6 d. redakcija Nr. X-1743 2008 m. spalio 6 d. Žin., 2008, Nr. 123-4657, galiojusi Aprašo priėmimo metu) nustatė, jog vienas iš demokratinio valstybės administravimo principų, kuriais vadovaujasi viešojo administravimo subjektai savo veikloje, yra įstatymo viršenybės principas, reiškiantis kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šiuo metu galiojančios redakcijos VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įstatymo viršenybės principas apibrėžtas iš esmės analogiškai. Pažymėtina, jog būtinybė paisyti aukštesnės galios teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribų detalizuota ir kitose nuostatose, pavyzdžiui, jau minėto VAĮ (2008 m. spalio 6 d. redakcija Nr. X-1743 2008 m. spalio 6 d. Žin., 2008, Nr. 123-4657, galiojusi Aprašo priėmimo metu) 6 straipsnio 2 dalis nustatė, jog norminius administracinius aktus turi teisę leisti tik viešojo administravimo institucijos, turinčios įstatymų nustatytus įgaliojimus.

Be to, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (2010 m. spalio 12 d. redakcija Nr. XI-1053 2010 m. spalio 12 d. Žin., 2010, Nr. 125-6378) 2 straipsnio 7 dalį socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos). Byloje vertinamas Aprašas reglamentuoja savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarką. Pažymėtina, jog Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas ir jo nuostatos negali konkuruoti su įstatymų nuostatomis, t. y. nustatyti kitokį negu yra įstatymų nustatytas teisinių santykių reglamentavimą. Aprašo 4.1 punktas įtvirtina savivaldybės rezervinės gyvenamosios patalpos sąvoką, pagal kurią rezervinės savivaldybės gyvenamosios patalpos – tai savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusios pagalbinės patalpos), kurios skirtos šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ir kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, taip pat specialistams (asmenims ir šeimoms), atvykstantiems dirbti ir gyventi į Ukmergės rajoną iš kitų savivaldybių laikinam apgyvendinimui, taip pat laikinai apgyvendinti šeimas ir asmenis atliekant gyvenamųjų patalpų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant ir panašiais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės akto priėmimo tikslai gali būti nustatomi atsižvelgiant į teisės akto preambulę, į jo aiškinamąjį raštą ar tiesiog gali būti numanomi iš paties teisės akto nuostatų. Šiuo atveju Aprašo 2009 m. gegužės 8 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad Aprašo tikslas – patvirtinti Ukmergės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarką, Aprašas parengtas vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, pažymima, jog 2008 m. spalio 18 d. įsigaliojo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimai ir atsirado galimybė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas į sąrašus neįrašytiems asmenims ir šeimoms, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikoje neturi kito tinkamo gyventi būsto (b. l. 12). Atsižvelgusi į Aprašo 2009 m. gegužės 8 d. aiškinamajame rašte nurodytą teisės akto leidėjo ketinimą ir aiškinant Aprašą šio teisės akto leidėjo ketinimo aspektu, įvertinusi tai, kad teisės aktai neįtvirtina tokios atskiros kategorijos kaip savivaldybės rezervinės patalpos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2010 m. lapkričio 25 d. redakcija Nr. XI-1174 2010 m. lapkričio 25 d. Žin., 2010, Nr. 145-7429) (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 15 punktas kaip vieną kaip iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų nurodo savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymą, remontą, socialinio būsto nuomą, taip pat atsižvelgusi į Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pateiktą socialinio būsto sąvoką, pagal kurią šiai kategorijai yra priskiriamos nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, išskyrus tarnybines gyvenamąsias patalpas, bendrabučius, nakvynės namus, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamąsias patalpas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Apraše rezervinėmis vadinamos savivaldybės gyvenamosios patalpos tai – savivaldybės socialinis būstas, kuris turi būti nuomojamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis tuo, turi būti sprendžiama, ar prašomos ištirti Aprašo nuostatos neprieštarauja nurodytų įstatymų nuostatoms.

Pažymėtina, jog Aprašo 5 punkte nustatyta, kad teisę išsinuomoti savivaldybės rezervines gyvenamąsias patalpas (butus ir kambarius) turi neįrašytos į Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos apraše nurodytus sąrašus šeimos ir asmenys: 5.2 šeimoje smurtą patiriantys asmenys su vaikais, kol bus išspręsti ištuokos bei nuolatinės gyvenamosios vietos klausimai; 5.3 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, kol bus išnuomota kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu: 5.3.1 namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 5.3.2 gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ir perplanavimo; 5.3.3 gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas; 5.4 esant būtinybei, specialistai, atvykstantys dirbti ir gyventi į Ukmergės rajoną iš kitų savivaldybių. Aprašo 6 punktas numato, jog asmenys ar šeimos, netekę būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, šeimoje smurtą patiriantys asmenys su vaikais bei pageidaujantys išsinuomoti savivaldybės rezervinę patalpą turi pateikti rašytinį prašymą savivaldybės administracijos Savivaldybės administracijos ūkiui. Aprašo 7.1 punktas nustato, kad kartu su prašymu dėl būsto turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys faktą, jog asmuo ar šeima nukentėjo dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių arba nukentėjo nuo smurto šeimoje.

Šiuo atveju pažymėtina, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato pareigą savivaldybės tarybai pasitvirtinti tvarką, pagal kurią savivaldybės gyvenamosios patalpos galėtų būti nuomojamos ir neįrašytoms į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims. Tačiau ta pati dalis numato ir baigtinį sąrašą atvejų, kai asmenims gali būti išnuomojamos tokios patalpos, t. y. šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Kitų asmenų kategorijų asmenų šis įstatymas nenumato ir nesuteikia savivaldybės tarybai teisės nustatyti tvarkos, pagal kurią savivaldybės gyvenamosios patalpos būtų išnuomotos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nenumatytiems asmenims. Pažymėtina, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalis expressis verbis nenumato, kad nurodytai asmenų kategorijai išnuomojamas būstas yra būtent savivaldybės socialinis būstas, tačiau, vertinant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas sistemiškai, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalis nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, darytina išvada, jog šio įstatymo 6 dalyje nurodytiems asmenims yra suteikiamas būtent socialinis būstas. Todėl Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6, 7.1 punktai, ta apimtimi, kuria išplečiamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytas baigtinis išimčių sąrašas, pagal kurį savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos šeimoms ir asmenims, neįrašytiems į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 bei 7 dalims, įtvirtinančioms savivaldybės socialinio būsto fondo, socialinio būsto sąvokas, 8 straipsniui, numatančiam asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, kategorijas, 11 straipsnio 6 daliai.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. redakcija Nr. XI-1258 2010 m. gruodžio 23 d. Žin., 2010, Nr. 158-8020) 8¹ straipsnio 4 punktas numato, kad savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, specialus savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką reglamentuojantis įstatymas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas – nenumato, kad socialinis būstas galėtų būti suteikiamas Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6 ir 7.1 punktuose įvardintiems subjektams, todėl atitinkamai darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6 ir 7.1 punktai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktui.

Dėl Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktų atitikimo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymui

Teisėjų kolegija nurodo, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra expressis verbis nurodyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, inter alia šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktuose tokios asmenų kategorijos, turinčios teisę į socialinio būsto nuomą, nėra nurodytos. Taigi atsakovas priimdamas Aprašo nurodytus punktus nepagrįstai susiaurino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 dalies teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktai ta apimtimi, kuria nenumato, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomojamos ir šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 daliai.

Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktai, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomojamos ir šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 daliai. Tačiau teismas išsamiai neargumentavo, kodėl skundžiami Aprašo punktai prieštarauja minėtam teisės aktui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje dėl Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktų teisėtumo dėl to, jog teismas išsamiai neargumentavo savo priimto sprendimo nėra pagrindo, kadangi ginčas šioje skundo dalyje išspręstas iš esmės teisingai.

Dėl Aprašo 5.4 ir 9 punktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Aprašo 5.4 punktas, numatantis, kad teisę išsinuomoti savivaldybės rezervines gyvenamąsias patalpas turi neįrašytos į Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos apraše nurodytus sąrašus šeimos ir asmenys, esant būtinybei specialistai, atvykstantys dirbti ir gyventi į Ukmergės rajoną iš kitų savivaldybių, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.618 straipsniui. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2010 m. gruodžio 23 d. redakcija Nr. XI-1254 2010 m. gruodžio 23 d. Žin., 2011, Nr. 1-2) (toliau – ir CK) 6.618 straipsnio 1 dalis numato, kad tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams (tarnautojams), atsižvelgdamas į jų darbo (tarnybos) pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas, tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo (tarnybos) pobūdis arba kol nenutrūksta darbo (tarnybos) santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (CK 6.618 str. 2 d.). Valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridiniai asmenys prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiria tik patuštintas jiems nuosavybės (patikėjimo) teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (CK 6.618 str. 3 d.). CK 6.619 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą priima: valstybės valdžios ar valdymo institucijos įgaliotas asmuo, savivaldybės vykdomoji institucija, juridinio asmens valdymo organas. CK 6.619 straipsnio 2 dalis numato, jog tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi laikantis CK 6.581-6.587, 6.590 straipsnio 1 dalyje, 6.605 ir 6.606 straipsniuose nustatytų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklių (CK 6.619 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nurodo, jog šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad esant būtinybei specialistams, atvykstantiems dirbti ir gyventi į Ukmergės rajoną iš kitų savivaldybių, gali būti suteikiami tik įstatyme įvardintos kategorijos gyvenamieji būstai, t. y. tarnybinės gyvenamosios patalpos. Tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti suteikiamos tik įstatymų nustatyta tvarka: šiuo atveju darbuotojams (tarnautojams), kai darbdavys yra savivaldybės institucijos, įstatymo nustatytam laikotarpiui ir tokį sprendimą gali priimti tik savivaldybės vykdomoji institucija. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Aprašo 5.4 punktas yra nesuderinamas su CK 6.618 straipsniu.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Aprašo 9 punktas, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pabrėžtina, jog Aprašo 9 punktas, pakeistas 2010 m. sausio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo” dalinio pakeitimo” Nr. 7-7, numato, kad sprendimą išnuomoti savivaldybės rezervines gyvenamąsias patalpas 5.4 punkte įvardintiems asmenims priima savivaldybės taryba. Išnuomojant savivaldybės rezervines gyvenamąsias patalpas 5.4 punkte įvardintiems asmenims, pirmenybė teikiama specialistams, atvykstantiems dirbti pagrindinėje darbovietėje visu etatu į įstaigas ir organizacijas, kurių steigėja yra Ukmergės rajono savivaldybė. Taip pat savivaldybės rezervinės gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos atvykstantiems iš kitų savivaldybių dirbti specialistams, teikiantiems viešąsias paslaugas (b. l. 43). Teisėjų kolegija nurodo, jog šis Aprašo punktas negali būti vertinamas atsietai nuo Aprašo 5.4 punkto. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta šio įstatymo taikymo sritis ir numatyta, kad įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems (turinčioms) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti), daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką, o šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis imperatyviai numato, kad socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos. Remiantis tuo, jog pagal 5.4 punktą esant būtinybei specialistams, atvykstantiems dirbti ir gyventi į Ukmergės rajoną iš kitų savivaldybių, gali būti suteikiamos tik tarnybinės gyvenamosios patalpos, o ne socialinis būstas, darytina išvada, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas netaikytinas sprendžiant klausimą dėl subjekto įgalioto priimti sprendimą išnuomoti būstą Aprašo 5.4 punkto atveju, todėl nėra pagrindo Aprašo 9 punktą, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, pripažinti prieštaraujančiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai.

Dėl atsakovo argumentų, kad rezervinės gyvenamosios patalpos nėra savivaldybės socialinis būstas

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad savivaldybės rezervinės gyvenamosios patalpos nėra socialinis būstas, kad tai yra atskira kategorija gyvenamųjų būstų, kurią savivaldybė, vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, nustatė. Teisėjų kolegija nurodo, jog nors Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, ši įstatymo nuostata turi būti vertinama viso įstatymo kontekste, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, o ne atsietai. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnis įtvirtina, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, tačiau pažymėtina, kad tai nesuteikia savivaldybės tarybai neribotos teisės disponuoti turtu. Šiuo turtu ji gali disponuoti tik laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų. Kaip jau buvo minėta, viešojo administravimo subjektas priimdamas norminio pobūdžio teisės aktus turi pareigą laikytis apibrėžtų akto priėmimo procedūrų, įstatymų jam suteiktos kompetencijos, savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 p.). Pažymėtina, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-130 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamojo būsto fondo priskyrimo atitinkamiems fondams tvarkos aprašo ir savivaldybės specialiųjų gyvenamųjų patalpų fondui priskirtų gyvenamųjų patalpų sąrašo patvirtinimo” patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamojo būsto fondo priskyrimo atitinkamiems fondams tvarkos aprašą, kuris nustato, kad savivaldybė sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, specialųjį gyvenamųjų patalpų fondą ir rezervinių gyvenamųjų patalpų fondą (5 p.) (b. l. 13-15). Teisėjų kolegija nurodo, kad, net ir vertinant, jog rezervinės gyvenamosios patalpos nėra savivaldybės socialinis būstas, darytina išvada, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis, nei kitos šio įstatymo nuostatos nei eksplicitiškai, nei implicitiškai savivaldybei įgaliojimų suformuoti rezervinių gyvenamųjų patalpų fondą ir priimti Aprašą nesuteikė. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokio kito teisės akto, numatančio rezervinių gyvenamųjų patalpų kategoriją ir/ar suteikiančio įgaliojimus priimti savivaldybei Aprašą, reglamentuojantį tokią gyvenamojo būsto kategoriją. Be to, Apraše yra nurodyta, kad jis yra priimtas vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu (b. l. 52-55), kuris šiuo atveju reglamentuoja tik savivaldybės socialinio būsto, kuriam yra priskiriamos nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, išskyrus tarnybines gyvenamąsias patalpas, bendrabučius, nakvynės namus, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamąsias patalpas, nuomos sąlygas ir tvarką (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 7 d.). Remiantis išdėstytais argumentais, negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad jis, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai priėmė Aprašą, reglamentuojantį Ukmergės rajono savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarką.

Dėl teismo sprendimo paskelbimo spaudoje

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu paskelbti leidiniuose „Valstybės žinios“ ir „Ukmergės žinios“ įsigaliojusį teismo sprendimą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo leidinį „Gimtoji žemė“, be to, mano, kad reikalavimas skelbti visą teismo sprendimo tekstą „Valstybės žiniose“ yra perteklinis, nes užtektų tik paskelbti rezoliucinę sprendimo dalį (b. l. 92-94). Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir nurodo, jog administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas „Valstybės žiniose“, taip pat turi būti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje, kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali būti nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas (ABTĮ 117 str. 1 d.). Šiuo atveju Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo paskelbtas 2009 m. birželio 2 d. laikraštyje „Ukmergės žinios“ Nr. 41 (b. l. 44,45), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą teismo sprendimo tekstą paskelbti laikraštyje „Ukmergės žinios“, o ne leidinyje „Gimtoji žemė“. Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ imperatyviai įpareigoja skelbti visą teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, todėl atsakovo prašymas leisti skelbti tik rezoliucinę teismo sprendimo dalį, motyvuojant neproporcingomis išlaidomis skelbiant visą teismo sprendimą, yra nepagrįstas.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas Aprašo 4.1, 5.2, 5.3.1-5.3.3, 5.4, 6 ir 7.1 punktus, ta apimtimi, kuria išplečiamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatytas baigtinis išimčių sąrašas, pagal kurį savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos šeimoms ir asmenims, neįrašytiems į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, pripažino prieštaraujančiais Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 bei 7 dalims, 8 straipsniui bei 11 straipsnio 6 daliai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktui; Aprašo 5.1, 6, 7.1 punktus, ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomojamos ir šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims, pripažino prieštaraujančiais Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 6 daliai; Aprašo 5.4 punktą pripažino prieštaraujančiu CK 6.618 straipsniui. Teisėjų kolegija nurodo, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas Aprašo 9 punktą, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, pripažino prieštaraujančiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai ir laikė jį panaikintu. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nutaria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas konstatavo, jog Aprašo 9 punktas, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai, pakeisti, nurodant, kad Aprašo 9 punktas, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, pripažinti neprieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria nutarta Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo 9 punktą (pakeistą 2010 m. sausio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 7-128 „Dėl savivaldybės rezervinių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo” dalinio pakeitimo” Nr. 7-7), ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, pripažinti prieštaraujančiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai ir laikyti jį panaikintu, pakeisti taip: „Aprašo 9 punktą, ta apimtimi, kuria išplečiama savivaldybės tarybos kompetencija, priimant sprendimus išnuomoti socialinį būstą, pripažinti neprieštaraujančiu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 daliai“. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas