Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-13687-775/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
e2YT-13687-775/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07396-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Suinteresuotas asmuo
Z. J., atstovaujamos Suvalkijos socialinės, Z. J.
Pareiškėjas
R. J.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-13687-775/2019Proceso Nr. 2-69-3-07396-2019-7Procesinės sprendimo kategorijos:2.3.2.4.2; 3.2.6.1; 3.4.5.16.2(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, Jūratei Verseckienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei G. G.,

suinteresuoto asmens Z. J., atstovaujamos Suvalkijos socialinės globos namų, atstovui advokatui E. R.,

nedalyvaujant pareiškėjui,suinteresuotam asmeniui Z. J.,

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, suinteresuotas asmuo – Z. J., atstovaujama Suvalkijos socialinės globos namų, išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nutraukti jo ir Z. J. santuoką, sudarytą 1976 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vieno sutuoktinio prašymu, paliekant pavardes – J., J., nepriteisti vienam iš kito išlaikymo, padalinti turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjo atstovė posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas su Z. J. santuokos metu gyveno gerai, susilaukė dviejų vaikų ir kūrė bendrą ateitį, tačiau laikui bėgant ėmė blogėti sutuoktinės sveikatos būklė, ji teismo sprendimu buto pripažinta neveiksnia. Atsižvelgiant į tai, santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas. Paaiškino, kad pareiškėjas su sutuoktine daugiau kaip metus kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, nes Z. J. šiuo metu gyvena Suvalkijos socialinės globos namuose, kurie paskirti jos globėju / rūpintoju. Nurodė, kad yra visi pagrindai santuokai nutraukti vieno sutuoktinio prašymu. Kadangi Z. J. atstovas nesutiko su pareiškėjo siūlomu santuokos metu įgyto garažo padalinimo variantu, iš jos turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2. Suinteresuoto asmens Z. J. atstovas Suvalkijos socialinės globos namai teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 42–46), nurodė, kad su pareiškimu sutinka iš dalies. Prašo pareiškėjui priteisti garažą, o Z. J. – 1 230 Eur kompensaciją.

2.1. Suinteresuoto asmens atstovas posėdžio metu paaiškino, kad keičia atsiliepime nurodytą poziciją ir su pareiškimu sutinka visiškai, nes įvertinus pareiškėjo finansinę padėtį ir tai, kad jis negali išmokėti sutuoktinei kompensacijos už jam teksiantį visą turtą, neprieštarauja, kad garažas adresu (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams atitektų po ½ dalį. Kadangi byloje nėra ginčo dėl pareiškimo, prašo atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo.

3. Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius teismo nustatytu terminu pateikė išvadą dėl pareiškimo (b. l. 35), nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

4. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo Z. J., atstovaujama Suvalkijos socialinės globos namų, ir išvadą teikiančios institucijos atstovas į 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą bei laiką jiems yra žinoma, pareiškėją ir suinteresuotą asmenį atstovauja advokatai, išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė rašytinį prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 35), todėl byla išnagrinėta pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui ir išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nustatyta, kad R. J. ir Z. J. santuoką įregistravo 1976 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pareiškėjui ir Z. J. 1977 m. gegužės 5 d. gimė sūnus A. J., o 1980 m. lapkričio 17 d. – dukra E. J. (b. l. 6–7). Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė Z. J. globą, globėju paskyrė sutuoktinį R. J. (b. l. 8). Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu pakeitė 2003 m. kovo 18 d. sprendimą ir pripažino Z. J. neveiksnia bei ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 9–12). Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjas buvo atleistas nuo Z. J. globėjo pareigų, jos globėju bei rūpintoju tam tikrose srityse buvo paskirti Suvalkijos socialinės globos namai (b. l. 13–17). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) ir garažas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–20). Z. J. savo vardu registruoto turto neturi (b. l. 21). Pareiškėjas ir Z. J. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 23–24). Pareiškėjas ir Z. J. kreditorių neturi (b. l. 26–27). Byloje pateikti duomenys apie vidutinę garažo adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertę (b. l. 47).

Dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, kai vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu pakeitė 2003 m. kovo 18 d. sprendimą ir pripažino Z. J. neveiksnia bei ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp kurių ir šeimos santykių sritis (b. l. 9–12). Pareiškėjas pareiškime nurodė ir jo atstovė posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjo bei jo sutuoktinės santykiai ėmė blogėti dėl Z. J. sveikatos. Sutuoktinė buvo pripažinta neveiksnia, todėl neliko jokių galimybių gyventi santuokinį gyvenimą. Paaiškino, kad santuokinio gyvenimo pareiškėjas ir Z. J. negyvena daugiau kaip metai, sutuoktinė gyvena Suvalkijos socialinės globos namuose, kurie yra paskirti jos globėju bei rūpintoju. Įvertinus tai, kad pareiškėjas su sutuoktine kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, Z. J. yra pripažinta neveiksnia šeimos santykių srityje ir jos atstovas neprieštarauja santuokos nutraukimui, teismas daro išvadą, jog sutuoktiniams išsaugoti šeimą nėra galimybės, todėl pareiškėjo prašymas dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 3.55 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.57 straipsnis, CPK 538–540 straipsniais).

Dėl pavardžių

8. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas prašo po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę pavardę J., o sutuoktinei santuokinę – J.. Suinteresuoto asmens atstovas šiam prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo pareiškėjui paliekama prigimtinė pavardė J., o suinteresuotam asmeniui santuokinė – J..

Dėl pareigų kitam sutuoktiniui įvykdymo

9. CK 3.56 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Pareiškėjas sau išlaikymo nereikalauja, nurodė, kad išlaikymas nereikalingas ir jo sutuoktinei. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Z. J. teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrų turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, ji gyvena Suvalkijos socialinės globos namuose, kurie paskirti jos globėju bei rūpintoju. Globos namuose Z. prižiūrima ir materialiai išlaikoma. Byloje nėra duomenų, kad Z. J. būtų reikalingas papildomas išlaikymas, jos atstovas taip pat neprieštaravo, jog po santuokos nutraukimo išlaikymas nebūtų priteistas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas yra pajėgus save išlaikyti, Z. J. išlaikymui papildomos lėšos nereikalingos, todėl išlaikymas pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui nepriteisiamas (CK 3.56 straipsnio 2 dalis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

10. Prašyme nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis) (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Pareiškėjas nurodė, kad su Z. J. kreditorių neturi. Suinteresuoto asmens atstovas taip pat nepateikė duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus. Tai, kad šalys neturi finansinių įsipareigojimų kreditoriams patvirtina ir antstolių informacinės sistemos registro duomenys (b. l. 26–27).

Dėl turto padalijimo

11. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su sutuoktine transporto priemonių santuokos metu neįgijo (b. l. 23–24). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Kadangi šis turtas yra įgytas 2008 m. rugpjūčio 6 d. dovanojimo sutarties Nr. LP-449 pagrindu, Z. J. atstovas dėl šio buto pretenzijų nepareiškė, jis laikomas asmenine pareiškėjo nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nėra dalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjui su Z. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso garažas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Pareiškėjas prašo šį turtą padalinti jam ir Z. J. po ½ dalį, nes jis neturi finansinių galimybių sumokėti sutuoktinei kompensaciją. Nors Z. J. atstovas atsiliepime nurodė, kad turto padalijimas natūra pažeistų jos interesus, nes Z. J., būdama neveiksni ir ribotai veiksni tam tikrose srityse, neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti turtą, tačiau bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad su pareiškėjo reikalavimu sutinka ir neprieštarauja dėl turto padalijimo lygiomis dalimis. Įvertinus tai, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl turto padalijimo natūra, teismas pareiškėjui ir Z. J. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priteisia garažą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo

12. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš suinteresuoto asmens Z. J. jo patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 70–75). Suinteresuoto asmens atstovas su tokiu prašymu nesutiko.

8.1. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016).

8.2. Pareiškėjo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad suinteresuotas asmuo Z. J. prieštarauja pareiškimo daliai dėl garažo priteisimo lygiomis dalimis, todėl iš jos turėtų būti priteistos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi, kad Z. J. atstovas posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad garažas tarp sutuoktinių būtų padalintas natūra po ½ dalį. Šiuo atveju, Z. J. atsiliepime išreikšti prieštaravimai dėl turto padalijimo bylos nagrinėjimo neužvilkino (byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, trukmė 10 minučių) ir pareiškėjas nepatyrė papildomų išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybės, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 540–541 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1976 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), K., ir Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), L. r., atstovaujamos Suvalkijos socialinės globos namų, juridinio asmens kodas 190796758, vieno sutuoktinio prašymu.

Po santuokos nutraukimo Z. J. palikti santuokinę pavardę J., R. J. palikti prigimtinę pavardę J..

Po santuokos nutraukimo Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai Suvalkijos socialinės globos namų, juridinio asmens kodas 190796758, ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė