- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- e2-384-1032/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12225-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Atsakovas
- E. B., A. B.
- Ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės atstovui bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui advokatui S. B.,
atsakovui E. B.
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams E. B., A. B. (A. B.) dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų E. B. ir A. B. (A. B.) 10526,24 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1156-513/2015 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė MB „Bankrotų centras“. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir jų 10526,24 Eur finansinius reikalavimus: VSDFV Klaipėdos skyriaus - 3791,12 Eur, VMI prie LR FM - 6735,12 Eur. Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2015 m. rugpjūčio 20 d., priėmė nutarimus, kuriais patvirtino administravimo išlaidas: patirtas iki pirmojo kreditorių susirinkimo - 24,14 Eur; administravimo išlaidų sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro: atlyginimas administratoriui - 3000,00 Eur, kitos administravimo išlaidos - 800,00 Eur. Viso 3824,14 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeitė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius - VMI prie LR FM išbrauktas iš kreditorių sąrašo ir įrašytas VĮ Turto bankas su 6735,12 Eur finansiniu reikalavimu. Pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi paskutiniai bendrovės valdymo organai. Nurodė, kad atsakovai, kaip buvę įmonės valdytojai, nevykdė teisės aktais jiems numatytų pareigų, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei esant nemokiai. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovai ir po bankroto bylos iškėlimo nėra perdavę bankroto administratoriui visų bankrutavusios įmonės buhalterinių dokumentų, nėra perdavę jokio įmonės turto, todėl anot ieškovės, minėtas atsakovų neveikimas pripažintinas neteisėtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. prasme. Ieškovė ieškinyje taip pat teigia, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir bankrutavusios įmonės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovams laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo. Taip pat įmonės finansiniams rodikliams rodant nemokumą, toliau buvo vykdoma veikla dėl ko susidarė kreditorių finansiniai reikalavimai ir buvo padaryta žala bankrutavusios įmonės kreditoriams. Nurodo, kad atsakovai E. B. ir A. B. (A. B.) pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo teismo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)" vadovo pareigose buvo nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. Paaiškino, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 2, visus turimus ieškovės dokumentus (5 segtuvus, kuriuose buvo sudėti visi ieškovės dokumentai: pirkimai, kasa, pardavimai, sutartys, personalo dokumentai, banko išrašai, raštai, įsakymai) perdavė vieninteliam akcininkui A. B.. Pažymėjo, jog ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 3 d. turto neturėjo, o bankroto byla ieškovei iškelta 2015 m. balandžio 30 d., kai atsakovas jau nebebuvo ieškovės direktoriumi. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovei buvo padaryta 10526,24 Eur žala, nepateikė įrodymų, kad įmonėje buvo turto ir dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) įmonėje neliko turto, dėl ko nėra galimybės padengti administravimo išlaidas. Atsakovas pažymi, kad nesant civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma.
Atsakovas A. B. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas V. A., kuris vėliau buvo pašalintas iš bylos, atsiliepime nurodė, kad vien tai, jog kažkada V. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas, taip pat akcininko atstovas nepatvirtina, jog jis atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės taikymo aspektu. Be to, pažymi, kad ieškovė pripažįsta, jog jai yra žinoma, kad atsakovas V. A., nuo 2014 m. vasario 12 d. nebėra atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeniu valdymo organu, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas buvo V. A., nuo tos pačios datos nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. gruodžio 19 d., steigėjas ir akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido 2014 m. vasario 12 d., taigi iki akcijų perleidimo atsakovui A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas valdė nepilnus du mėnesius, konkrečiai 56 dienas, tiek pat laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeniu valdymo organu buvo atsakovas V. A.. Iki akcijų perleidimo atsakovui A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, nesudarinėjo sutarčių, kurių pagrindu atsirastų turtinės teisės ir pareigos (išskyrus banko sąskaitos sutartį su DNB banku), neįgijo turto. 2014 m. vasario 12 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog akcijų perleidimo metu pirkėjui buvo perduotas įmonės apvalusis antspaudas, įmonės kasa su 10000,00 Lt (suformuotas įmonės įstatinis kapitalas), PVM pažymėjimas ir sprendimas (2014 m. vasario 12 d. akcininko sprendimas parduoti 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų). Akcijų perleidimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įsipareigojimų kreditoriams, tame tarpe Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Ieškovė nors pateikia bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartį dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, tačiau nepateikia duomenų, kada šie kreditoriniai reikalavimai atsirado, todėl ieškovė turėtų pateikti šiuos duomenis, ir iš šių duomenų matysis, jog kreditorių reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, o atsakovas V. A. nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeniu valdymo organu, tuo pačiu tai liudija, jog žala kreditoriams negalėjo atsirasti dėl atsakovo V. A. veiksmų, nes nebūdamas vienasmeniu valdymo organu jis nebegalėjo lemti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų, jos atstovauti, taip pat nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeniu valdymo organu neturėjo jai pareigų nurodytų CK 2.87 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje ir kituose teisės norminiuose aktuose. Taip pat pažymi, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei V. A. neturi jokių pareigų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui, todėl jam nieko neprivalėjo teikti, tačiau taip pat nurodo, jog V. A. bendradarbiavo su administratoriumi ir paaiškino akcijų perleidimo aplinkybes, taip pat informavo, jog 2014 m. vasario 12 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kas naujajam akcininkui buvo perduota - visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėti dokumentai (kurie nurodyti akcijų pirkimo pardavimo sutartyje) ir turtas, kurį sudari 10000,00 Lt piniginės lėšos įmonės kasoje. Tvirtina, jog akcijų pirkėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nereiškė pretenzijų dėl perduoto turto ir dokumentų kiekio ir perdavimo tvarkos, ieškovai nerodinėja, jog buvo dar kokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto ar dokumentų, kuris liko neperduotas. Teigia, kad nebūdamas valdymo organu, darbuotoju, kreditoriumi ar kitu subjektu galinčiu inicijuoti bankroto bylą, jis negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, todėl teisiškai nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, jog visi atsakovai, tame tarpe ir V. A. nevykdė teisės aktais numatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to atsirado žala kreditoriams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo bendrovės vadovą E. B. ir jis yra atsakingas už pareigų numatytų CK 2.87 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje ir kituose teisės norminiuose aktuose vykdymą administratoriui ir kreditoriams.
Susipažinęs su atsakovo V. A. atsiliepime nurodytais paaiškinimais 2016-12-05 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovais byloje nurodydama E. B. ir A. B. (A. B.).
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą dėl jos nemokumo, buvusiems bendrovės valdymo organams išsiuntė pranešimus su prašymu pateikti įmonės dokumentus, perduoti turtą, tačiau jokio atsakymo negavo. Pažymėjo, kad nors atsakovas E. B. nurodo, kad perdavė įmonės dokumentus akcininkui, tačiau tai neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės. Atsakomybė atsiranda nuo to momento, kai įmonės valdymo organai nepateikia pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą jau įmonei esant nemokiai. Teigia, kad pats atsakovas pripažįsta, kad įmonė buvo nemoki, nes atsiliepime nurodė, jog įmonė turto neturėjo, nors turėjo kreditorių. Skolos susidarė E. B. vadovavimo laikotarpiu, todėl jis ir atsakovas A. B., kaip įmonės akcininkas, yra atsakingi už padarytą žalą nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Dėl atsakovo E. B. argumento, jog buvo kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisakė, kad jeigu atsakovai būtų informavę apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingą įmonę, jis būtų pats, kaip bankroto administratorius, kreipęsis į teismą dėl skolos išieškojimo, tačiau atsakovai tokios informacijos nepateikė. Pažymėjo, jog įmonė buvo nemoki. Į atsakovo argumentus dėl to, kad įmonė turėjo debitorių teigia, kad įmonės direktorius pradėjęs teismines procedūras turėjo jas užbaigti bei tęsti tolimesnį bylinėjimąsi dėl skolos priteisimo ir grąžinimo. Pažymi, kad įmonės direktoriaus atsakomybė įtvirtinta įstatymuose yra platesnė ir direktorius neturėjo vengti pareigos perduodamas dokumentus įmonės akcininkui, bet turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė A. B., kuris pasiūlė E. B. tapti įmonės direktoriumi. Įmonės veikla buvo gyvenamųjų namų renovacija. Įmonė pradėjo turėti problemų su vienu subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris be pagrindo nebepasirašydavo darbų perdavimo – priėmimo aktų ir nebemokėjo įmonei už atliktus darbus. Nuo tada pradėjo atsirasti įmonės skolos. Atsakovas pažymėjo, jog bandė spręsti susidariusią situaciją, kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku, tačiau nesėkmingai. 2014 m. liepos ar rugpjūčio mėn. padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismą dėl maždaug 37000,00 Lt skolos. Teigia, kad teismas areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, tačiau civilinis procesas nebuvo tęsiamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų stygiaus. Teismui pasiteiravus atsakovo, kodėl nebuvo tęstas skolos išsiieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesas nors įmonė dar kažkokias lėšas gaudavo, atsakovas nurodė, kad nebenorėjo tęsti darbo įmonėje, buvo tik samdomas darbuotojas, be to visiškai nebeturėjo pinigų. Atsakovas nurodė, kad informavo įmonės akcininką apie susidariusią padėtį. Pažymėjo, kad įmonės finansinė situacija buvo tokia sunki, kad atsakovui teko puse metų dirbi be uždarbio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo skolos. Atsakovas nurodo, kad jam teko atleidinėti darbuotojus, praktiškai sustabdė įmonės veiklą. Paaiškino, kad 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas pilnas mokestinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą maždaug 37000,00 Lt skolą, be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinių prievolių apie 10000,00 Lt sumai. Dėl šios priežasties manė, kad įmonės finansinė būklė dar nėra bloga. Atsakovo manymu, jis pilnai atliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigas. Taip pat nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus įmonės dokumentus (5 segtuvus), o 2014 m. rugsėjo 3 d., susitikęs su akcininku A. B. perdavė jam minėtus įmonės buhalterinius dokumentus, sutartis, procesinius bylos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. A. B. pasakė, kad traukiasi iš įmonės vadovo pareigų.
Atsakovas A. B. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1156-513/2015 pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) ", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi paskyrė MB „Bankrotų centras“, sąrašo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. B-JA205. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 12 d.. Šioje nutartyje nurodoma, kad duomenų, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)" veda derybas su kreditoriais ir (ar) yra susitarusi su ieškovu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi ir (ar) kitais įmonės kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo, vykdo veiklą ir pan., byloje nepateikta. Nutartyje taip pat pažymėta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepateikė teismui aktualaus šiai dienai balanso, iš kurio būtų galima bent preliminariai spręsti apie įmonės turimo turto ir kreditinių įsipareigojimų santykį, prievolių dydžius ir kt., todėl teismas padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, jai keltina bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir jų 10526,24 Eur finansinius reikalavimus: VSDFV Klaipėdos skyrius 3791,12 Eur, VMI prie LR FM 6735,12 Eur. Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2015 m. rugpjūčio 20 d., priėmė nutarimus, kuriais patvirtino administravimo išlaidas: patirtas iki pirmojo kreditorių susirinkimo - 24,14 Eur; administravimo išlaidų sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro: atlyginimas administratoriui 3000,00 Eur, kitos administravimo išlaidos - 800,00 Eur, iš viso 3824,14 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo pakeistas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, VMI prie LR FM išbrauktas iš kreditorių sąrašo ir įrašytas VĮ Turto bankas su 6735,12 Eur finansiniu reikalavimu. Iš juridinių asmenų registro išrašo buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2013 m. gruodžio 19 d., paskutinis įmonės vadovas nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo atsakovas E. B., įmonės akcininkas nuo 2014 m. vasario 17 d. – A. B. (A. B.).
Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonei, bankroto administratorius priėmė įsakymus, kuriais įpareigojo paskutinį įmonės vadovą E. B. ir bendrovės akcininką A. B., perduoti administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2015 m. gegužės 12 d.) ir visus dokumentus. Bankroto administratoriaus įsakymai buvo išsiųsti paštu viešame registre (juridinių asmenų registre) nurodytais adresais, tačiau laiškai buvo grąžinti, nes viešame registre nurodytais adresais įteikti laiškų adresatams nepavyko.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateiktos 2014 m. vasario 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus V. A., 100 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleido A. B. už 3098,93 Eur (10700,00 Lt) sumą. Tą pačią dieną vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. B. priėmė sprendimą atleisti iš bendrovės direktoriaus pareigų V. A. ir nuo 2014 m. vasario 12 d. bendrovės direktoriumi paskirti E. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorius pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, buhalterinės apskaitos dokumentus ir jos tvarkymo rezultatus (finansinių ataskaitų rinkinius ir t.t.) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus kontaktinius duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2014 m. gegužės 22 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2014/69/DARB kopija, 2014 m. rugsėjo 30 d. Susitarimo dėl sutarties 2014/69/DARB nutraukimo kopija bei nurodė, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta 2014 m. rugsėjo 30 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė, įmonės dokumentus atidavė direktoriui E. B., buhalterinės programos licencija UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazei nustojo galioti 2014 m. gruodžio 31 d., su buvusiu įmonės direktoriumi E. B. bendravo telefonu, nutraukus sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių reikalų nebeturi, kitų kontaktų neturi. Nustatyta, kad dar prieš tai, t. y. 2014 m. rugsėjo 3 d. E. B. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. B. įmonės dokumentus (pirkimų dokumentus, kasos dokumentus, pardavimus, sutartis, personalo dokumentus, banko išrašus, raštus, įsakymus).
Iš SODRA informacijos apie raginimus ir taikomas priverstinio poveikio priemonės matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. birželio 2 d. turėjo 3901,54 Eur (13471,23 Lt) įsiskolinimą valstybei. 2014 m. 1816,15 Eur (6270,81 Lt) skolos išieškojimą vykdė antstolė Lina Pužienė, o 865,76 Eur (2989,30 Lt) skolos išieškojimą – antstolė Viktorija Vėliuvienė. 2014 m. rugsėjo 11 d. VMI prie LRFM viršininkas sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-70517 nusprendė išieškoti į biudžėtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2989,30 Eur (10321,47 Lt) skolą.
Dėl ieškovės reikalavimų
Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad bankrutuojanti įmonė jokio materialaus turto neturi, t. y. atsakovai bankroto administratoriui tokio turto neperdavė, be to, 2014 m. rugpjūtį, kaip nurodo pats atsakovas E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinių prievolių 10000,00 Lt sumai (bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2989,30 Eur (10321,47 Lt) skolą valstybei. Taigi, bankrutuojanti įmonė savo lėšomis patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus bankroto procese nei visiškai, nei iš dalies negali. Nors įmonė neturėjo turto, priešingai – buvo skolinga daugiau nei 10000,00 Lt sumą, tačiau atsakovo teigimu, dar nebuvo pagrindo sunerimti, nes įmonė turėjo debitorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas apie 37000,00 Lt sumą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 12148,85 Eur (41947,55 Lt) skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 91,23 Eur (315,00 Lt) sumokėtą žyminį mokestį, 144,81 Eur (500,00) Lt teisinių paslaugų išlaidas. 2014 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-19233-920/2014 teismo įsakymas buvo panaikintas, o kreditorės pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditorei, kadangi skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškus prieštaravimus, kreditorė nustatyta tvarka nepateikė teismui ieškinio (Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 6 dalis). Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje, galiojusioje atsakovo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavimo metu (galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ilgalaikio turto įmonė neturėjo, trumpalaikio turto vertė, kaip posėdžio metu nurodė atsakovas, buvo apie 2700,00 Lt. Taigi, įmonė, nepaisant to, kad turėjo skolininką, tačiau buvo nemoki, nes neturėjo jokio turto, įmonės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 2989,30 Eur (10321,47 Lt) ir bei apie 1737,57 Eur (5999,48 Lt) skola SODRAI.
Atsakovo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavimo metu galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo metu galiojančios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
Teismų praktikoje laikoma, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Atsakovas E. B., buvęs įmonės vadovas, atsiliepime nurodė, kad subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebepasirašant darbų perdavimo – priėmimo aktų ir nebemokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, augo skolos. Atsakovas pažymėjo, jog bandė spręsti susidariusią situaciją, kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku, tačiau nesėkmingai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dėjo pastangas atstatyti įmonės mokumą, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet procesas nebuvo tęsiamas, nes įmonė neturėjo lėšų, atsakovas pusę metų dirbo be uždarbio. Atsakovas E. B. nurodė, kad visą informaciją dėl bylinėjimosi proceso perdavė A. B., kuris galėjo imtis veiksmų įmonės finansinei būklei atstatyti. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 12148,85 Eur (41947,55 Lt) skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 91,23 Eur (315,00 Lt) sumokėtą žyminį mokestį, 144,81 Eur (500,00) Lt teisinių paslaugų išlaidas, tačiau 2014 m. spalio 22 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas, o kreditorės pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditorei. Teismui pasiteiravus atsakovo, kodėl nebuvo tęstas skolos išsiieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesas nors įmonė iki 2014 m. rugpjūčio mėn. dar kažkokias lėšas gaudavo, atsakovas nurodė, kad nebenorėjo tęsti darbo įmonėje, buvo tik samdomas darbuotojas. Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo objektyvių priežasčių, trukdžiusių tiek įmonės vadovui E. B., tiek akcininkui (savininkui) A. B. atlikti aktyvius veiksmus siekiant atstatyti įmonės mokumą, t. y. tęsti bylinėjimosi procesą po to, kai 2014 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas panaikino teismo įsakymą, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino kreditorei. Iš atsakovo E. B. pasisakymų matyti, kad įmonė dar gaudavo šiek tiek lėšų iš vykdytų darbų, todėl ne lėšų stygius, o atsakovo, kaip įmonės vadovo, pasyvi pozicija (nenoras tęsti darbo įmonėje, mokėti iš savo lėšų teisininkams už atstovavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisme) lėmė tolimesnio skolos išieškojimo procedūros nutraukimą iš įmonės skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnis). Taigi nėra abejonių, kad įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas (2013-03-22 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013). Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis).
Visumoje bendrovės vadovui yra keliami didesni reikalavimai, nei eiliniam darbuotojui, nes dėl jam suteiktų didesnių įgalinimų bendrovės vadovo veikla turi žymiai didesnę įtaką bendrovės veiklai. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo santykiai, tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, jam keliama lojalumo bendrovei pareiga. Bendrovės vadovas turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai kvalifikuotai ir daryti viską, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-191/2005). Bendrovės vadovo veikla vertinama vadovaujantis rūpestingos šeimos galvos standartais. Jei bendrovės vadovas nesilaiko šių kriterijų ir vienaip ar kitaip pažeidžia bendrovės interesus, svarstytinas jo kaltės klausimas. Atsakovai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, nors jau nuo 2014 metų liepos 31 d. buvo atleisti visi darbuotojai ir įmonė faktiškai veiklos nevykdė, ilgalaikio finansinio turto neturėjo, skolos iš debitoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė išsiieškoti. Tuo atsakovai faktiškai pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas (37 ir kt. straipsniai) bei Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalis, nevykdė teisės aktais jiems numatytų pareigų. Minėtas atsakovų neveikimas pripažintinas neteisėtu 6.246 straipsnio prasme.
Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi iškeldamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nutartyje nurodė, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė teismui aktualaus šiai dienai balanso, iš kurio būtų galima bent preliminariai spręsti apie įmonės turimo turto ir kreditinių įsipareigojimų santykį, prievolių dydžius ir kt. Taigi, jau iškeldamas įmonei bankroto bylą teismas nustatė, kad įmonės valdymo organai nevykdė paminėto Įmonių bankroto įstatymo reikalavimo ir nepateikė teismui, įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašo, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Pagal į bylą pateiktus VSDFV duomenis, įmonėje dirbo 26 darbuotojai, kurie buvo atleisti nuo 2014-07-31, o paskutinis įmonės vadovas E. B. buvo atleistas nuo 2014-09-23, todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-07-31 veiklos nebevykdė. Įvertinus tai pripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo nemoki. Tai patvirtina ir įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis. Pažymėtina, kad nesutikdami su tuo atsakovai galėjo minėtą nutartį ginčyti apeliacinės instancijos teismui, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad jie pripažino įmonės nemokumo faktą.
Byloje nenustatyta, kad atsakovai siekė atkurti įmonės mokumą ir toliau tęsti įmonės veiklą – gyvenamųjų namų renovacijos darbus, pagal galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu įrodymų atsakovai nepateikė. Atsakovas E. B. savo atsiliepimuose pripažino, kad žinojo apie blogą įmonės finansinę būklę, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nors galėjo siekti teisminiu keliu išsiieškoti skolą iš įmonės skolininkės, to nedarė. Atsakovas nurodė, kad jis kreipėsi į teismą su pareiškimu, bet atsakovams pateikus prieštaravimus reikėjo tęsti teisminį procesą, tačiau jis nebenorėjo investuoti savo lėšų. Atsakydamas į teismo pateiktą klausimą ar įmonė vykdė veiklą bei gaudavo kažkokias pajamas Abu atsakovai, tiek buvęs įmonės vadovas E. B., tiek A. B., kuris buvo tik įmonės akcininkas, yra atsakingi už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Atsakovai dalyvavo įmonės valdyme ir žinojo apie jos nemokumą (akcininkas A. B. apie įmonės nemokumą žinojo, nes 2014 m. rugsėjo 3 d. jam įmonės vadovas E. B. priėmimo-perdavimo katu perdavė visus įmonės dokumentus). Žinodami apie įmonės nemokumą, atsakovai nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu savo neteisėtu neveikimu atsakovai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams padarė žalą, kurią, remiantis CK 2.87 str. 7 dalimi, 6.263 straipsnio l dalimi ir IBĮ 8 str. 4 dalimi, privalo atlyginti visiškai. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 10526,24 Eur. Teismų praktikoje laikoma, kad patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma bankroto byloje laikytina padarytos žalos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Taigi dėl atsakovų neveikimo ieškovės įsipareigojimai padidėjo ir tai nulėmė žalos padarymą ieškovei bei atsakovų pareigą ją atlyginti (LR bankroto įstatymo 8 str. 4 d.). Teismas sutinka su ieškovės nuostata, jog atsakovai žalą privalo atlyginti solidariai, nes nė vienas iš atsakovų neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, ieškovės akcininkas žinojo apie finansinę būklę, o ieškovės vadovas, žinodamas apie ieškovės turtinę padėtį, taip pat be svarbios priežasties veiklos nestabdė, didino ieškovės įsiskolinimus kreditoriams, dėl ko žalą atsakovai padarė bendrais veiksmais (CK 6.6 str. 3 d., IBĮ 8 str. 4 d.).
Kadangi atsakovai E. B. ir A. B. yra fiziniai asmenys, iš jų priteisiamos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 236,84 Eur žyminio mokesčio valstybei, tai yra po 118,42 Eur iš kiekvieno atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų E. B. ir A. B. 10526,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo priteistos 10526,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo E. B. 118,42 Eur žyminį mokestį.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. B. 118,42 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.