Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1919-865/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
1-1919-865/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18703-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1919-865/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18703-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.12.2.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos , faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis nevedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

Jis, 2021-06-09 d., 18.51 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „HYUNDAI Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad R. J. gim. (duomenys neskelbtini) iškvėptame ore yra 2.98 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 426-432 straipsnius).

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino, savo poelgį vertino neigiamai ir parodė, kad tąkart jis buvo (duomenys neskelbtini), kur yra garažų masyvas, ten buvo atėjęs draugas ir su juo vartojo alkoholinius gėrimus, o tuo pačiu taisė pažįstamos F. J. Hyndai automobilį. Vakare reikėjo patraukti minėtą automobilį ir jis būdamas išgėręs sėdo prie automobilio vairo ir turėjo važiuoti link darželio, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini). Pats gyvena (duomenys neskelbtini), ten nuo namų yra apie 200 metrų. Važiuojant gatve, šalia (duomenys neskelbtini), jį užkirto kitas automobilis ir jis sustojo. Jis tada išlipo iš automobilio ir prie jo priėjo to automobilio vairuotojas ir pasakė, kad jam kilo įtarimas dėl jo neblaivumo ir pasakė, kad jis iškvietė policijos pareigūnus. Jis kartu su tuo vyriškiu sulaukė policijos pareigūnų, kur jie jam nustatė neblaivumą. Jis niekur nesišalino, visą laiką buvo kartu su tuo vyriškiu, kuris užkirto jam kelią. Neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Dėl savo tokio elgesio labai gaillisi. Prašė išdėstyti baudą metams, nes yra bedarbis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas įtariamuoju R. J. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Narkologijos, psichiatrijos įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo. Apie įvykį gali papaskoti, kad vakar 2021-06-09 dienos metu, buvo (duomenys neskelbtini), kur yra garažų masyvas, ten buvo atėjęs draugas ir su juo vartojo alkoholinius gėrimus, o tuo pačiu taisė, savo pažįstamos F. J. Hyndai Santa Fe v/n (duomenys neskelbtini) automobilį. Automobilio savininkė yra būtent F. Į vakaro pusę, jau reikėjo patraukti minėtą automobilį ir jis būdamas išgėręs sėdo prie automobilio vairo ir turėjo važiuoti link darželio, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini), darželio pavadinimas "K.", jeigu neklysta. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), ten nuo namų yra apie 200 metrų. Važiuojant gatve, šalia (duomenys neskelbtini), jį užkirto kitas automobilis ir jis sustojo. Jis tada išlipo iš automobilio ir prie jo priėjo to automobilio vairuotojas ir pasakė, kad jam kilo įtarimas dėl jo neblaivumo ir pasakė, kad jis iškvietė policijos pareigūnus. Jis kartu su tuo vyriškiu sulaukė policijos pareigūnų, kur jie jam nustatė neblaivumą. Jis niekur nesišalino, visą laiką buvo kartu su tuo vyriškiu, kuris užkirto jam kelią. Nustatę neblaivumą buvo pristatytas į policijos įstaigą. Taip pat nori pasakyti, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių, pareigūnai vietoje jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai. Alkoholinius gėrimus vartojo kelias dienas, todėl alkotesteris ir parodė tokį neblaivumą. Dėl savo tokio elgesio labai gaillisi. Daugiau neturi ką pasakyti. Automilyje buvo tik jis vienas (b.l. 43-45).

Liudytojas D. B. parodė, kad 2021-06-09 apytiksliai 18 val. 25 min. jam važiuojant namų link, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pastebėjo vyriškį, kuris svyruodamas ėjo link automobilio, vyriškis rankoje turėjo raktelius nuo automobilio. Nusprendė minėtą asmenį pastebėti, kdangi jam kilo įtarimas, kad vyriškis galimai neblaivus, jį stebint, pastebėjo, kaip vyriškis atsisėda už automobilio „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, po ko užveda automobilį ir pradeda važiuoti, tai pastebėjęs iškart paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112” ir pranešė apie įvykį. Jam paskambinus, minėto automobilio vairuotojas netrukus sustojo ties nurodytu adresu, ir išlipo iš automobilio, tai pastebėjęs nuėjo prie vyriškio ir pasakė jam nesišalinti, po ko atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrinę asmens neblaivumą nustatė jam sunkų girtumo laipsnį, ir minėtą vyriškį nusivežė į policijos komisariatą. Matė kaip policijos pareigūnai minėtą asmenį įsodino į automobilį. Vairavimo faktą matė, vyriškis apytiksliai 1.70 m ūgio, apytiksliai (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kūno sudėjimo, buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu. Vyriškis automobilyje buvo vienas. Turi filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matosi, kaip minėtas automobilis pajuda iš vietos. Nieko daugiau apie įvykį pasakyti negali. Minėto asmens nepažįsta, mato jį pirmą kartą (b.l. 25-29).

Tarnybinis pranešimas - 2021 m. birželio 09 d., apie 18.51 val., (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 4).

VšĮ Regitra duomenys - automobilio „HYUNDAI Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas F. J. (b.l. 20-21).

Emprekis duomenys - automobilio „HYUNDAI Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1730 eurų (b.l. 22).

Neblaivumo nustatymo aktas- 2021-06-09 18.51 val. - 2.98 prom. etilo alkoholio; 19.10 val. - 3,18 prom. (b.l. 10-12)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai. Pats kaltinamasis parodė, jog vairavo išgėręs, be to neturėdamas teisės vairuoti automobilio. Automobilis buvo ne jo, paliktas jam taisyti. Kaltinamojo kaltę patvirtina nuoseklūs liudytojo D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamojo R. J. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. J. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį R. J.: neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 54-55), nevedęs, bedarbis. Byloje nėra duomenų apie R. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, artima sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Paskirta bauda paskirtina sumokėti per 7 mėnesius, atsižvelgiant, kad asmuo nedirbantis, gailisi, pripažino kaltę, prašė baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, t.y. vieneriems metams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 10 d. (b. l. 33-35), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų – ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamą veiką, neturėdamas teisę vairuoti automobilio, vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta 2,98 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į nustatytą neblaivumą, t.y. nustatyta 2,98 promilių neblaivumas, kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi, R. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nuo 2021 m. birželio 9 d. (b. l. 46-48).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Byloje nustatyta, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „HYUNDAI Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui F. J. (b. l. 20-21). Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją automobilio „HYUNDAI Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1730 eurų su PVM (b.l. 22).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. J. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM –1730 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Dėl kitų klausimų

R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 46-48). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „HYUNDAI Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „T.“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 9 Eur su PVM. Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo R. J.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio – įsiteisėjus nuosprendžiui paliktinas saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

R. J., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. J. 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 10 d. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir skirti R. J. galutinę bausmę – 38 MGL (1900 Eur) baudą.

Paskirti R. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš R. J. automobilio „HYUNDAI Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1730 Eur valstybės naudai.

R. J. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš R. J. 9 Eur (dvylikos eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai. Mokėjimo paskirtyje nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. J., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.

2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė