Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovas ir atsakovė kartu negyvena daugiau kaip trejus metus, kadangi abu sutuoktiniai dažnai pykdavosi, nesutapo šalių charakteriai, gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Ieškovas nemato galimybių gyventi kartu su atsakove. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, kuris priteistinas po 1/2 dalį abiem šalims, taip pat įgyta transporto priemonė SYLAND NP1, 300 Eur vertės, kurią ieškovas prašo priteisti jam, atsakovei išmokant kompensaciją. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypų, statinių dalys, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat butas Vilniaus mieste, kurie nutraukiant santuoką nedalintini. Santuokos metu įgytas automobilis, 1000 Eur vertės, yra reikalingas asmeniniam ieškovo verslo vykdymui, ieškovas dirba taksi vairuotoju, todėl šis automobilis pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe. Ieškovas nurodo, kad nei jam, nei atsakovei išlaikymas nėra reikalingas, šalys neturi bendrų įsipareigojimų kreditoriams, ieškovui nėra žinomi atsakovės asmeniniai kreditoriai.

Atsakovė apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai, dokumentus įteikiant per kartu su atsakove gyvenančią atsakovės motiną M. Š. (el. bylos priedas, b. l. 5, 6) Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė. Teismas sprendė nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M. (pavardė iki santuokos – Š.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys neturi nepilnamečių vaikų (Gyventojų registro 2021 m. balandžio 15 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-907).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais, kad daugiau nei trejus metus šalys negyvena kartu, atsakovė liko gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau paties ieškovo į butą neįsileidžia, nusiteikusi priešiškai, grasina, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, būdama informuota apie bylos nagrinėjimą, nereiškė prieštaravimų, neteikė paaiškinimų dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad ieškovo teiginiai, kad šalys jau ilgą laiką negyvena kartu, nebendrauja ir nemato galimybės atkurti šeiminių ryšių, yra, tikėtina, teisingi. Todėl vertintina, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra galutinai iširusi ir nėra tikimybės, kad šalys vėl pradėtų gyventi kaip šeima. Ieškovui keliant reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovei dėl to neišreiškus nuomonės, teismas išsamiai neanalizuoja, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, nevertina kaltės masto ir (ar) laipsnio. Atsižvelgus į ieškovo rašytinius ir žodinius paaiškinimus, konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, siekio išsaugoti šeimą, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas prašė ieškovui ir atsakovei palikti jų santuokines pavardės. Atsakovė nereiškė reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, šalių pavardės nekeičiamos.

Šalys nereiškė reikalavimų priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, įvertinus tai, jog šalys yra darbingo amžiaus, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

4. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Įstatymas nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausia atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti (ne natūra) padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą – garažą (boksas) G-2-32, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), įgytą 2014 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas prašė Garažą šalims padalinti po 1/2 dalį. Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl turto padalijimo. Teismo vertinimu, nekilnojamojo turto objekto – Garažo, kuris laikytinas vertingu turtu, padalijimas natūra šalims atitinka formuojamą teismų praktiką ir nepažeis nei vienos iš ginčo šalių interesų, todėl ieškovo reikalavimas padalinti Garažą šalims natūra po 1/2 dalį, tenkinamas.

Taip pat nustatyta, kad ieškovas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu yra įgijęs žemės sklypų dalis, pastatų dalis, butą, kurie ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis turtas nutraukiant santuoką nedalintinas.

Bylos duomenimis ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės: priekaba SYLAND NP1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gamybos, įgyta 2017 m. sausio 20 d. (toliau – Priekaba), ir automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, įgytas 2016 m. kovo 2 d. (toliau – Automobilis). Ieškovas vertino, kad Priekaba, kurios vertė 300 Eur, laikytina bendru sutuoktiniu turtu, prašė ją priteisti jam, o atsakovei iš jo 150 Eur kompensaciją, taip pat nurodė, kad Automobilis, kurio vertė 1000 Eur, yra jo darbo priemonė, laikytinas asmeniniu, teigė, kad jį naudoja dirbdamas taksi vairuotoju.

Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 7 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 049612 nustatyta, kad G. M. nuo 2012 m. balandžio 1 d. vykdo individualią veiklą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) 2021 m. balandžio 30 d. duomenų nustatyta, kad ieškovas pastaraisiais metais (2017-2020 m.) deklaravo iš individualios veiklos gaunamas pajamas, taigi vertintina, kad vykdė veiklą. Iš SODROS duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė su darbo santykiais susijusių pajamų paskutinį kartą gavo 2015-2016 m., kuomet nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Iki 2019 m. vasario mėn. atsakovei buvo mokamos Sodros išmokos.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nors Automobilis buvo įgytas 2016 metais, t. y. santuokos metu, tačiau atsakovei neteikiant prieštaravimų ir remiantis aukščiau nurodytais VMI ir SODROS duomenimis, sutiktina su ieškovu, kad jam užsiimant taksi veikla nuo 2012 metų, Automobilis yra reikalingas vykdyti darbinę veiklą, taigi pagal savo pobūdį pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai). Atsakovei neprašant priteisti kompensacijos, susijusios su bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimu ieškovo asmeniniam Automobiliui įsigyti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.123 straipsnio 4 dalis), įvertinus, kad yra tikėtina, jog ieškovas transporto priemones įsigyja verslui vykdyti, jos dėvisi, jas yra reikalinga keisti kas kelis metus, šalys kartu negyvena daugiau nei 3 metus, spręstina, kad kompensacija už Automobilį, pripažintą ieškovo asmeniniu, atsakovei nepriteistina.

Priekaba, kuri buvo įgyta 2017 metais, įvertinus jos paskirtį ir naudojimo pobūdį, laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vertintina, kad šis kilnojamais turtas labiau reikalingas ieškovui, o atsakovei priteistina pusės Priekabos vertės piniginė kompensacija, t. y. 150 Eur.

CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Iš bylos duomenų nenustatyta, kad šalys turėtų bendrų ar asmeninių kreditorių, todėl dėl to sprendime nepasisakoma.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintas pilnai, 100 proc.

Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 173 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. balandžio 28 d. dok. 75 banke Luminor Bank AS). Byloje 2021 m. gruodžio 8 d. pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikti įrodymai, kad ieškovas yra sumokėjęs 500 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (2021 m. balandžio 13 d. mokėjimas Nr. 29, 250 Eur bei 2021 m. rugsėjo 10 d. mokėjimas Nr. 52, 250 Eur banke Luminor Bank AS). Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės ieškovui priteistina 500 + 173 = 673 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 7,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas visiškai bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės.

Įvertinus šiuo sprendimu nustatytą atsakovės ieškovui mokėtiną sumą (673 Eur) ir atsakovo ieškovei mokėtiną sumą (150 Eur), atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovės ieškovui priteistina 673 – 150 = 523 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo turimą pavardę „M.“, atsakovei palikti santuokinę pavardę „M.“.

Priteisti ieškovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (boksas) G-2-32, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti atsakovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (boksas) G-2-32, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę SYLAND NP1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 523 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,03 Eur (septynis eurus 3 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.