- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- 2VP-1127-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00721-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis D. Jonaitis kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: skirti 579 Eur baudą skolininkui M. M. išieškotojo L. K. naudai. Pareiškime nurodyta, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0117/13/00400 pagal Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1662-239/2015 dėl 7,67 Eur skolos išieškojimo iš M. M. išieškotojai valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei vykdomoji byla Nr. 0117/16/02646 pagal Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1662-239/2015 dėl 2425,74 Eur skolos išieškojimo iš M. M. išieškotojui L. K. Šioje vykdomojoje byloje antstolis išsiuntė skolininkui raginimą per 10 dienų įvykdyti sprendimą, 2016 m. gruodžio 23 d. įteiktą sūnui R. M. Per nurodytą terminą skolininkas nesumokėjo skolos, į antstolio kontorą nesikreipė, todėl 2017 m. sausio 6 d. atlikti paklausimai VĮ „Regitra“, Nekilnojamo turto registro ir Sodros; 2017 m. sausio 18 d. areštuotos sąskaitos banke, išsiųstas patvarkymas dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio atlikimo bei areštuotas turtas – transporto priemonės: (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), dalis bei priimtas patvarkymas dėl reikalavimo pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus, susijusius su areštuotu turtu ir duomenis apie turto buvimo vietą. 2017 m. vasario 1 d. dokumentai įteikti sutuoktinei I. U. Skolininkas į antstolio kontorą nesikreipė, skolos nesumokėjo, dokumentų nepateikė. 2017 m. balandžio 12 d. buvo areštuotas papildomas turtas – pistoletai: Glock 19, Makarov ir Glock 19, priimtas patvarkymas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta areštuotus ginklus pateikti ginklų fondui per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo arba sumokėti susidariusią skolą. 2017 m. balandžio 18 d. dokumentai įteikti sūnui R. M. Skolininkas į antstolio kontorą nesikreipė, ginklų nepristatė, jokių dokumentų nepateikė. 2017 m. balandžio 27 d. antstolio padėjėja Laura Šadurskienė telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su M. M. Skolininkas nurodė, kad transporto priemonių, ginklų antstoliui nepateikė, kadangi buvo brangi ekspertizė ginklų kainoms nustatyti; patvirtino, kad visus dokumentus gavo, atsakymus rengia advokatė, kada antstoliui pateiks atsakymą, nežino. Skolos papildomai mokėti nesirengia, nes išskaičiuojama iš darbo užmokesčio. Iki 2017 m. gegužės 4 d. skolininkas į antstolio kontorą nesikreipė, areštuoto turto apžiūrai nepateikė, nepristatė ginklų, nepateikė dokumentų, skolos nesumokėjo. Kol skolininkas nepateikia informacijos apie turtą, antstolis neturi galimybės pradėti išieškojimo proceso. Tokie skolininko veiksmai trukdo vykdyti teismo sprendimą ir išieškoti skolą. 2017 m. gegužės 3 d. gautas išieškotojo prašymas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė antstolio pareiškimą dėl baudos paskyrimo išieškotojo naudai atmesti. Jame nurodė, jog antstolis teikia teismui informaciją apie jo tariamą kenkimą atlikti vykdomuosius veiksmus tik todėl, kad pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė akivaizdžius pažeidimus. Akivaizdu, jog antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, nes net pareiškime dėl baudos skyrimo nurodė, jog 2017 m. sausio 18 d. areštavo suinteresuoto asmens sąskaitas ir pradėjo išieškojimą iš jo darbo užmokesčio. Vykdydamas priverstinį išieškojimą, antstolis 2017 m. sausio 26 d. areštavo l/2 žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), dalį, automobilį (duomenys neskelbtini) ir priekabą (duomenys neskelbtini), surašydamas Turto arešto aktą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. areštavo pinigines lėšas bei M. M. turtą, nors pareiškime dėl baudos paskyrimo nurodo, jog mano veiksmai neleidžia pradėti išieškojimo proceso. Areštuodamas 2017 m. sausio 26 d. suinteresuotam asmeniui priklausantį turtą, antstolis nesilaikė įstatymo reikalavimų, t. y. surašė Turto arešto aktą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 678 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Areštuodamas turtą, antstolis nurodė tik arešto mastą, bet areštuoto turto vertės nenurodė, nors pagal CPK 678 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad turto arešto akte turi būti nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Taigi, nors antstolis nurodo pareiškime, kad informacijos apie turtą neturėjimas neleidžia net pradėti vykdomuosius veiksmus, realiai tokie veiksmai yra atliekami. Būtų logiška prašyti paskirti M. M. baudą, jeigu nebūtų surašytas turto arešto aktas, nes jo surašymui, kaip visiškai nepagrįstai teigia antstolis, trūksta informacijos. Antstolio teiginys prieštarauja faktui – Turto arešto aktas yra surašytas. Akivaizdu, jog įstatymas leidžia areštuoti turtą, bet nenurodyti visų duomenų apie areštuojamą turtą tuo atveju, jeigu arešto akto surašymo momentu nėra žinoma turto sudėtis bei buvimo vieta (CPK 678 str. 4 d.), bet 2017 m. sausio 26 d. turto apraše (priede prie Turto arešto akto) yra nurodytas A dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. turtas, kurio buvimo vieta nurodoma Nekilnojamojo turto registro išraše, kaip ir sklypo vertė. Transporto priemonės yra registruotinas turtas, kurio duomenys nurodomi VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolis turi teisę savo nuožiūra įkainoti ir kitą areštuojamą turtą, nes tik esant skolininko ar išieškotojo prieštaravimams skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti. Areštuodamas M. M. priklausantį turtą antstolis ignoravo įstatymo reikalavimus ir surašė Turto arešto aktą, nesilaikydamas CPK 678 straipsnio 1, 3 bei 4 dalių reikalavimų. Nors antstolis areštavo neaiškios vertės suinteresuotam asmeniui priklausantį turtą, 2017 m. balandžio 12 d. antstolis surašė Turto arešto aktą, kuriuo papildomai areštavo M. M. priklausančius ginklus bei priėmė patvarkymą dėl ginklų pateikimo Nr. S059652, tuo pažeisdamas CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias antstoliui aprašyti skolininko turto daugiau, negu to reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Akivaizdu, jog antstolis veikė neteisėtai – areštavo turtą, bet nenurodė areštuoto turto vertės, todėl visiškai neteisėtai ėmėsi papildomų veiksmų, nukreipdamas išieškojimą į ginklus, nors neatliko antstolio kompetencijai priskirtų veiksmų 2017 m. sausio 26 d. turto arešto akte nurodytam turtui įvertinti pagal CPK 681 straipsnyje nustatytas taisykles. Dėl antstolio 2017 m. balandžio 12 d. Turto arešto akto Nr. S059650 bei Patvarkymo Nr. S059652 Dėl ginklų pateikimo suinteresuotas asmuo pateikė skundą, kurio antstolis netenkino. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis visiškai nepagrįstai prašo paskirti M. M. baudą už tariamą trukdymą atlikti vykdomuosius veiksmus, nes realiai vykdomojoje byloje antstolis vykdo priverstinį išieškojimą, tik nesilaikydamas teisės normų, kurios šios veiksmus reglamentuoja (b. l. 8-10).
Į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai (b. l. 6), pareiškėjas antstolis Darius Jonaitis neatvyko, teismui jo nedalyvavimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. M. teismo posėdyje, apie kurį jam pranešta tinkamai (b. l. 7), nedalyvavo. Atsiliepime prašė antstolio pareiškimą dėl baudos paskyrimo nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Antstolio pareiškimas atmestinas.
Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad antstolio D. Jonaičio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0117/13/00400 pagal Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1662-239/2015 dėl 7,67 Eur skolos išieškojimo iš M. M. išieškotojai valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei vykdomoji byla Nr. 0117/16/02646 pagal Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1662-239/2015 dėl 2425,74 Eur skolos išieškojimo iš M. M. išieškotojui L. K. Šioje vykdomojoje byloje antstolis išsiuntė skolininkui raginimą per 10 dienų įvykdyti sprendimą, 2016 m. gruodžio 23 d. įteiktą sūnui R. M. Per nurodytą terminą skolininkas nesumokėjo skolos, į antstolio kontorą nesikreipė, todėl 2017 m. sausio 6 d. atlikti paklausimai VĮ „Regitra“, Nekilnojamo turto registro ir Sodros; 2017 m. sausio 18 d. areštuotos sąskaitos banke, išsiųstas patvarkymas dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio atlikimo bei areštuotas turtas – transporto priemonės: (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), dalis bei priimtas patvarkymas dėl reikalavimo pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus, susijusius su areštuotu turtu ir duomenis apie turto buvimo vietą. 2017 m. vasario 1 d. dokumentai įteikti sutuoktinei I. U. Skolininkas į antstolio kontorą nesikreipė, skolos nesumokėjo, dokumentų nepateikė. 2017 m. balandžio 12 d. buvo areštuotas papildomas turtas – pistoletai: Glock 19, Makarov ir Glock 19, priimtas patvarkymas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta areštuotus ginklus pateikti ginklų fondui per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo arba sumokėti susidariusią skolą. 2017 m. balandžio 18 d. dokumentai įteikti sūnui R. M. Skolininkas į antstolio kontorą nesikreipė, ginklų nepristatė, jokių dokumentų nepateikė.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 str. 1 d.). Vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad baudų, skiriamų vykdymo procese, tikslas yra raginti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, motyvuojant jį finansiniais praradimais nuo baudos paskyrimo momento iki prievolės visiško įvykdymo, t. y. garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą (CPK 585 str.).
Baudos dydis, CPK 585 str. nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimas nėra tikslingas atitinkamo asmens besąlygiškas nubaudimas už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Priešingai, sankcijos nustatymas šiuo atveju reikalingas vykdymo procedūros operatyviam vykdymui užtikrinti. Dėl to būtina aiškintis aplinkybes, turinčias reikšmės būtent vykdymo procedūros operatyviam vykdymui užtikrinti ir tik esant atitinkamam pagrindui, spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Teismas pažymi, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir šio reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).
Nagrinėjamu atveju antstolis D. Jonaitis prašo skirti 579 Eur baudą skolininkui M. M. išieškotojo L. K. naudai.
Skolininkas M. M. nurodė, kad antstolis nepagrįstai teigia, jog jis trukdo antstoliui pradėti išieškojimo procesą, nes vykdydamas priverstinį išieškojimą, antstolis 2017 m. sausio 26 d. areštavo l/2 žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) ir priekabą (duomenys neskelbtini), surašydamas Turto arešto aktą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. areštavo skolininko pinigines lėšas bei turtą. Suinteresuoto asmens (skolininko) įsitikinimu, antstolis veikė neteisėtai – areštavo turtą, bet nenurodė areštuoto turto vertės, todėl visiškai neteisėtai ėmėsi papildomų veiksmų, nukreipdamas išieškojimą į jo ginklus, nes neatliko antstolio kompetencijai priskirtų veiksmų 2017 m. sausio 26 d. turto arešto akte nurodytam turtui įvertinti pagal CPK 681 straipsnyje nustatytas taisykles. Dėl antstolio 2017 m. balandžio 12 d. Turto arešto akto Nr. S059650 bei Patvarkymo Nr. S059652 Dėl ginklų pateikimo suinteresuotas asmuo pateikė skundą, kurio antstolis netenkino bei persiuntė skundą teismui. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla Nr. 2YT-1254-840/2017, kurioje priimtas M. M. skundas dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų tose pačiose vykdomosiose bylose Nr. 0117/17/00400/1 ir 0117/16/02646/1, kuriose antstolis prašo skirti skolininkui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pažymėtina, kad M. M. skundo dėl antstolio veiksmų data yra ta pati, kaip ir antstolio pareiškimo dėl baudos skolininkui skyrimo – 2017 m. gegužės 4 d.
Teismas, spręsdamas dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimą, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl baudos skyrimo, teismas prioritetiniu kriterijumi turi laikyti būtent drausminantį baudos poveikį. Šiuo atveju, įvertinus civilinės bylos ir pateiktų vykdomųjų bylų medžiagą, nenustatyta, kad buvo piktybiškai vengiama vykdyti antstolio patvarkymą, nes, kaip pareiškime nurodo pats antstolis, susisiekus su skolininku telefonu, šis patvirtino, kad antstolio dokumentus dėl transporto priemonių ir ginklų pateikimo gavo, taip pat nurodė, kad atsakymus dėl gautų antstolio reikalavimų ruošia kartu su advokatės pagalba, netrukus po šio pokalbio skolininkas pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, todėl negalima teigti, kad skolininkas buvo pasyvus antstolio jam adresuotų reikalavimų atžvilgiu.
Kaip jau minėta anksčiau, baudų, skiriamų vykdymo procese, tikslas yra raginti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, motyvuojant jį finansiniais praradimais nuo baudos paskyrimo momento iki prievolės visiško įvykdymo, t. y. garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą (CPK 585 str.), todėl šiuo atveju, skolininkui siekiant įstatymo nustatyta tvarka patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą padavus skundą dėl antstolio veiksmų, baudos skyrimas M. M. neatitiktų baudos skyrimo instituto taikymo tikslų (CPK 585 str.). Įvertinus išdėstytą, antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas. Kartu išaiškintina, kad pareiškimo atmetimas neužkerta kelio antstoliui, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.