- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1217-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- H. M.
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-566-660/2008 pagal ieškovės H. M. ieškinį atsakovui V. P. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (b.l.13-14) išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo lengvojo automobilio priekabą 1900 Lt vertės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog 2005 metų vasarą paliko pasaugoti atsakovui jai priklausančią lengvojo automobilio priekabą, kurios vertė šiandien yra apie 1900 Lt. 2007 m. ieškovei panorus atsiimti priekabą atsakovas jos neatidavė, o paprašė leisti ja pasinaudoti savo ūkio reikmėms. Ieškovė kurį laiką leido naudotis priekaba, tačiau ir po pakartotino prašymo atsakovas priekabos neatidavė. Jis pareiškė, kad priekaba jam reikalinga labiau nei ieškovei, o kadangi priekaba nėra registruota VĮ „Regitra“ ieškovės vardu, todėl ji priekabos iš jo neatgaus. Ieškovė nurodė, jog minėtą priekabą 1992 metais ieškovės sūnaus E. M. užsakymu pagamino tuometinis gamybinis susivienijimas „Metalas“ Vilniuje. Ieškovė turi visus priekabos techninius dokumentus, jos gabenimo važtaraštį, apmokėjimo už pagamintą priekabą čekį. Tai yra dokumentai, kurie įrodo ieškovės priekabos įsigijimo teisėtumą. Atsakovas jokių priekabos dokumentų neturi. Atsakovas negali būti laikomas sąžiningu šio turto įgijėju, kadangi jis priekabą pasisavino prieš ieškovės valią, neturėdamas į ją jokių teisių.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu (b.l.49-51) ieškinį patenkino visiškai, išreikalavo iš atsakovo lengvojo automobilio priekabą, priteisė ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 208 Lt bei 11,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas sprendime nurodė, jog šalių, liudytojų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad H. M. laikytina tinkama ieškove, kadangi priekabą įsigijo sau, už savo pinigus, o jos sūnus tik vykdė jos prašymą, pirkdamas priekabą iš gamyklos ir pargabendamas ją ieškovei. Ieškovė pateikė teismui priekabos įsigijimo dokumentus – čekį ir prekių gabenimo važtaraštį (b.l.4,5). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šią priekabą perdavė atsakovui, žodžiu susitardama su juo, kad jis palaikytų ją savo kieme ir leido jam naudotis priekaba. Ieškovę ir atsakovą sieja giminystės ryšys, jų santykiai buvo normalūs, todėl ieškovė su atsakovu susitardama žodžiu, nesudarė nei pasaugos, nei panaudos sutarties, leisdama jam naudotis priekaba neatlygintinai. Teismas nurodė, jog CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. CK 4.95 straipsnis numato, kad išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo turi teisę savininkas. CK 4.26 straipsnis numato, kad valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį pradeda valdyti. Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo ar privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l.55-58) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-566-660/2008 ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti.
Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už patikslinto ieškinio dalyko ribų, nes vienašališkai bei remdamasis tik ieškovės subjektyvia nuomone ir neteisingai įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė, kad ginčo priekabos savininkas yra ieškovė, nors tokio reikalavimo patikslintame ieškinio pareiškime ieškovė teismui neteikė. Ieškovės pateikti teismui prekių gabenimo važtaraštis ir čekis nėra ir negali būti ieškovės nuosavybės teises į ginčo daiktą patvirtinantys įrodymai. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė laikydama save ginčo daikto savininke, teisiškai neįregistravo daikto savo vardu. Apeliantas nurodo, jog ieškovė jam niekada neperdavė saugoti jokios priekabos ir apeliantas jos neturi, niekada neturėjo. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir nei vienas liudytojas nenurodė aplinkybių objektyviai patvirtinančių ginčo daikto perdavimo apeliantui faktą. Teismas teigiamai vertindamas tik ieškovės ir jos atsivestų liudytojų parodymus ir atmesdamas apelianto išsakytus argumentus ir parodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi teismo procese principus ir nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese. Apeliantas pažymi, jog ieškovė nesąžiningai pasielgė tiek teismo, tiek ir jo atžvilgiu, nes ginčo daikto maksimalią vertę nustatė tik pagal jos pačios sumokėto žyminio mokesčio valstybei dydį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Šalies argumentai
Apelianto prašymu byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nes tam ieškovė neprieštaravo (CPK 322 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Viena iš pagrindinių savininko teisių – valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą (CK 4.37 str. 1 d.). Netekęs šios teisės, savininkas pas kitą asmenį be jokio teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str. 1 d.). Nevaldančio savo turto savininko reikalavimas grąžinti neteisėtai valdomą turtą yra vadinamas vindikacija. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis teisinis ieškinys, esantis absoliutaus pobūdžio, t.y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Vindikacinis ieškinys yra ieškinys dėl priteisimo, reiškiamas, kai savininkas praranda valdymo teisę, t.y. kai jis nebevaldo daikto ir šis atsiduria pas kitą asmenį. Teisę pareikšti vindikacinį ieškinį pagal CK 4.95 straipsnį turi faktiškai nevaldantis daikto savininkas. Be savininko, tokią teisę turi ir asmenys, nors ir nesantys savininkai, tačiau teisėtai valdantys turtą prievolinės teisės pagrindu (pvz., nuomininkas) arba daiktinės teisės pagrindu (pvz., uzufrukto gavėjas). Tokią teisę turi ir daikto valdytojas (CK 4.34 str.). Taigi tinkamas ieškovas pagal vindikacinį ieškinį gali būti tik daikto savininkas ar teisėjas jo valdytojas. Asmuo, pareiškęs vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti esąs turto savininkas arba teisėtas valdytojas. Vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo turimą ginčijamo daikto nuosavybės ar valdymo teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimo aplinkybes liudijančios aplinkybės; aplinkybės, kurioms esant daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai; aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natūra; aplinkybės, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie jos turimą ginčijamo daikto nuosavybės ar valdymo teisę. Prie ieškinio buvo pateiktas 1992 m. prekių gabenimo važtaraštis (b.l.4) ir kvitas (b.l.5), kurie tik patvirtina aplinkybę, kad lengvojo automobilio priekaba buvo pristatyta krovinio gavėjui Mikėnui E. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad lengvojo automobilio priekaba ieškovei priklauso nuosavybės ar valdymo teise. Priešingai, atsakovas prie atsiliepimo į ieškinį pateikė priekabos registracijos dokumentus (b.l.21), kuriuose savininku nurodytas būtent atsakovas V. P..
Įrodinėjimo pareiga civiliniame procese priskirta šalims. Tokia nuostata yra įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriuo nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra priekabos savininkė ar teisėta valdytoja.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, be pagrindo nustatydamas, kad ieškovė yra lengvojo automobilio priekabos savininkė, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, kolegija daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
Pažymėtina, kad ieškovė savo pažeistas teises turi teisę ginti pareikšdama ne vindikacinį ieškinį, o ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti iš H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.