Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-924/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-11
Bylos Nr.
2-924/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės ,,AG projektai“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdjonsta“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-924/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,AG projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-1329-173/2008 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdjonsta“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei ,,AG projektai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Valdjonsta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininko UAB ,,AG projektai“ 249 265,47 Lt skolos, 18 532,94 Lt delspinigių ir 1 589 Lt žyminio mokesčio. Taip pat prašė areštuoti skolininkui UAB „AG projektai“ priklausantį turtą. Nurodė, kad didelės vertės įsiskolinimo skolininkas nevykdo daugiau nei tris mėnesius. Šios aplinkybės, patvirtina, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 23 d. nutartimi areštavo skolininko UAB „AG projektai“ 267 798,41 Lt vertės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, jų nesant ar nepakankant, nurodė areštuoti atitinkamą dalį skolininko piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, leidžiant iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad didelė įsiskolinimo suma, kurio skolininkas neįvykdo ilgau nei tris mėnesius, leidžia daryti prielaidą, jog skolininkas gali vengti civilinės atsakomybės, dėl šios priežasties teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Teismo teigimu, kadangi skolininkas yra privatus juridinis asmuo, jo veikla susijusi su ūkine-komercine veikla, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas neturės reikšmės sprendimo įvykdymo pasunkėjimui, pirmiausia areštuotini reikalavimo vertę atitinkantys skolininko nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar nepakankant - skolininko piniginės lėšos (CPK 145 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Skolininkas UAB ,,AG projektai“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus UAB „Valdjonsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kreditoriaus pareiškime pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka jam keliamų įstatymo reikalavimų. Tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip kad kreditorius nurodė – turto areštas, nėra įstatyme numatytas. Todėl teismas turėjo kreditoriaus prašymą atmesti, tačiau savo iniciatyva pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo teismas pažeidė CPK 144, 145 straipsnius bei CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintus šalių rungimosi ir dispozityvumo principus, veikdamas išimtinai kreditoriaus interesais ir pritaikydamas tas laikinąsias apsaugos priemones, kurių kreditorius neprašė.

2. Teismas, priimdamas kreditoriaus pareiškimą, o tuo pačiu ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė CPK 435 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kur numatoma, jog pareiškimas privalo būti motyvuotas, ir privalo būti pateikti duomenys apie skolininko turtą. Tačiau iš kreditoriaus pareiškimo matyti, kad prašymas nemotyvuotas ir nepateikta jokių duomenų apie skolininko turtą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų joms taikyti. Skolininkas teismui pateikė UAB ,,AG projektai“ balansą, iš kurio matyti, kad įmonės turtas yra žymiai didesnis, nei taikyto arešto mastas. Todėl šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

4. Skolininkas teismui pateikė prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nepagrįstai šį prašymą atmetė. Tokiais veiksmais teismas išimtinai gina tik kreditoriaus interesus, tuo pažeisdamas CPK 6 ir 17 straipsnių nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui (įsakymui) įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai kilęs didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo (įsakymo) neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė pareiškimo kaina – 267 798,41 Lt gali padidinti būsimo teismo įsakymo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, nes areštavo skolininkui priklausantį turtą ne didesnei nei pareiškime nurodytai sumai. Taip pat teismas pirmiausiai areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo neesant ar neužtenkant, areštavo skolininko pinigines lėšas, leidžiant iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi, t. y. laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė ekonomiškai.

Teismas netaiko laikinųjų apsaugos priemonių, jei yra įrodymų, jog ieškinio (pareiškimo) suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tai yra kai atsakovas (skolininkas) paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės sumos ieškinio) būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymui egzistavimą. Apeliantas nurodo, kad jam priklausančio turto vertė yra žymiai didesnė negu kreditoriaus prašoma priteisti suma, todėl nėra rizikos, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš byloje esančio 2008 m. liepos 31 d. UAB ,,AG projektai“ balanso matyti, kad įmonė turi turto už 1 849 593 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 248 933 Lt (b. l. 59-60). Taigi, skolininko finansinė padėtis nėra labai gera, be to, netgi gera įmonės finansinė padėtis bylos nagrinėjimo metu savaime negarantuoja, kad ji nepablogės vykdant įsiteisėjusį teismo įsakymą, kuris gali būti palankus kreditoriui. Įvertinusi byloje esančius įrodymus apie skolininko finansines galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog skolininko turtinė padėtis yra tokia gera, jog paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius UAB ,,Valdjonsta“, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl įsiskolinimo pagal sutartį priteisimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko UAB ,,AG projektai“ turtą 269 387,41 Lt sumai. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė savo iniciatyva.

Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nepagrįstai atmetė UAB ,,AG projektai“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nėra šios apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas skolininko turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėVigintas Višinskis