- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- I-5113-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00205-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Juzefas Stankevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant, pareiškėjui E. A., jo atstovui advokatui Juzefui Stankevičiui (Juzef Stankevič),
atsakovės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Airidui Matulevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2014-12-02 nutarimą Nr. 10-3-AT2-11 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 10-3-AT2-11) ir Vilniaus AVPK 2015-12-09 pareikštą oficialų perspėjimą (toliau – Oficialus perspėjimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Nutarimas Nr. 10-3-AT2-11 ir jo pagrindu pareikštas Oficialus perspėjimas yra neteisėti ir nepagrįsti, juose nurodyti veiksmai nekonkretizuoti ir neindividualizuoti. Neaišku, kodėl tokia prevencinio poveikio priemonė yra taikoma, nes, pareiškėjo teigimu, jis nėra padaręs jokių veiksmų, kurie varžytų kitų žmonių teises ir laisves, sudarytų sąlygas atsirasti ir plėtotis nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms. Pareiškėjas teigia, kad nepriklauso ir neremia jokių nusikalstamų susivienijimų, jam nėra pareikšti jokie įtarimai ikiteisminiuose tyrimuose. Šiuo metu pareiškėjas nuolat gyvena Vilniuje, dirba UAB „Alekvista“ finansininku ir UAB „Severmėta“ projektų vadovu, moka mokesčius, augina mažametį sūnų, yra visuomeninės organizacijos „Maltos ordinas“ narys. Oficialus perspėjimas turi neigiamą poveikį pareiškėjo darbinei ir visuomeninei veiklai. Pareigūnai nepaaiškino kuriam laikotarpiui pareiškėjas yra įspėtas, bei sprendimo dėl oficialaus perspėjimo apskundimo tvarkos.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti, išdėstė papildomus argumentus. Taip pat pareiškėjas prašė išslaptinti teismui pateiktą medžiagą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus AVPK atsiliepime (b. l. 8–10) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjui Oficialus perspėjimas pareikštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu (toliau – Užkardymo įstatymas) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintomis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklėmis, laikantis šiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjui pateikto oficialaus įspėjimo pagrindas yra įstatymo numatyta tvarka gauti vieši ir įslaptinti duomenys. Pareiškėjas teistas tris kartus, du ikiteisminiai tyrimai nutraukti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dėl minėtų nusikalstamų veikų pranešimai apie įtarimus įteikti ir bendrininkams, gerai žinomiems Vilniaus miesto ir Panevėžio miesto organizuotos nusikalstamos grupės nariams, kuriems irgi buvo taikomas oficialus perspėjimas. Nors baudžiamosios bylos nutrauktos, tačiau faktai aiškiai parodo, kad pareiškėjas turi ryšius su organizuotomis grupėmis. Oficialiame perspėjime yra nurodyta, nuo kokių veikų darymo pareiškėjas turi susilaikyti ir kaip jis turi elgtis, taikant šią priemonę neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs perspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam buvo apribota teisė apsiginti.
Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat teismui buvo pateikta informacija sudaranti valstybės paslaptį, ir paaiškinta, kad ši informacija negali būti išslaptinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
4. Ginčas kilo dėl Nutarimo Nr. 10-3-AT2-11 ir Oficialaus perspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Vilniaus AVPK Nutarimą Nr. 10-3-AT2-11 ir Oficialų perspėjimą priėmė vadovaudamasis Užkardymo įstatymu. Užkardymo įstatyme sureguliuota organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemonės, jų taikymo principai, pagrindai, skyrimo tvarka (1 straipsnis). Užkardymo įstatyme nustatyta, kad: oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas); šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves (4 straipsnis); oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis (5 straipsnis).
6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – LVAT), aiškindamas Užkardymo įstatymo nuostatas, susijusias su oficialaus perspėjimo pareiškimu, yra pažymėjęs, kad: šio įstatymo 4 straipsnio taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka; taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu; nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją; informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu; šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus; atsižvelgiant į informacijos slaptą pobūdį, pastarųjų aplinkybių aiškinimas sietinas su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) (redakcija galiojusi iki 2016-07-01; pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnį šios redakcijos teisinis reguliavimas taikomas nagrinėjamoje administracinėje byloje) 57 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumais, pagal kuriuos teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (žr. pvz., LVAT 2014-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1448/2014). Iš esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (žr. EŽTT sprendimus 2007-11-27 M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02; 2009-04-21 M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2009-04-21 T. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 p.; 2008-12-16 G. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 10425/03).
7. LVAT taip pat yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumus, šios kategorijos bylose buvo pateikti išaiškinimai dėl šio straipsnio taikymo: 1) nustatyti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurioms esant pareiškėjui galėjo būti pareikštas Užkardymo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose numatytas oficialus perspėjimas, ir tai nustatęs, teismas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti oficialų perspėjimą nepagrįstu; 2) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai yra patikimi ir pakankami tam, kad būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo pagrįstumą Užkardymo įstatymo 4 straipsnio taikymo prasme, ir tokiu atveju teismas, laikydamasis pakankamumo (užtektinumo) kriterijaus ir vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta bendro pobūdžio nuostata, kad valstybės ar tarnybos paslaptį sudarantys faktiniai duomenys (įrodymai) paprastai negali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje, taip pat turi atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo prasme; 3) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą apie Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nurodytus pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, tačiau jų nepakanka padaryti vienareikšmišką išvadą dėl būtinumo taikyti pareiškėjui šią prevencinę poveikio priemonę, ir tokiais atvejais teismas turi motyvuotai pripažinti įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje ir ją įvertinti kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr. pvz., LVAT 2014-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1448/2014).
8. Iš atsakovo atsiliepimo ir jo teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2015-12-09 pareiškėjui pareikšdamas Oficialų perspėjimą Vilniaus AVPK rėmėsi įslaptintais ir neįslaptintais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas teismo posėdžių metu nepateikė teismui jokios papildomos viešos medžiagos, susijusios su prevencinio poveikio priemonių skyrimo pagrįstumu pareiškėjui ir nurodė, kad jokių galimybių išslaptinti teismui pateiktą įslaptintą medžiagą (b. l. 31) ar jos dalį nemato.
9. Iš atsakovo pateiktų neįslaptintų įrodymų nustatyta, kad:
9.1. Įrašai Universalių prevencinių priemonių taikymo registre (b. l. 16) patvirtina, kad pareiškėjui periodiškai buvo taikomos universalios prevencinės priemonės. Be šioje byloje ginčijamo Oficialaus perspėjimo, pareiškėjui nuo 2008-02-22 iki 2009-05-01 buvo skirtas konkretus ar atsargus patikrinimas, o 2008-02-21, 2013-03-05, 2010-03-15 skirti oficialūs perspėjimai. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad pareiškėjas jam 2010-03-15 pareikštą oficialų perspėjimą buvo apskundė teismui, o Šiaulių apygardos administracinis teismas įsiteisėjusia 2011-12-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-488-289/2011 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00205-2011-7) pareiškėjo skundą tenkino ir Panevėžio AVPK 2010-03-15 nutarimą Nr. 27 panaikino, konstatavęs, kad byloje esantys vieši duomenys laikytini nepakankamais nustatant, jog yra pagrindas taikyti oficialų perspėjimą, kad išvada dėl oficialaus perspėjimo pareiškėjui pagrįsta slapta operatyvinės medžiagos duomenimis, kuriuos Panevėžio AVPK atsisakė išslaptinti.
9.2. Iš 2015-12-30 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjui kai kuriose baudžiamosiose bylose yra išnykęs teistumas, o ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 50-1-00425-09 ir Nr. 38-1-00003-13 nutraukti BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. y. ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo). Taip pat matyti, kad Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2016-08-29 raštu Nr. 10-S-180934(1.46-10) pranešė pareiškėjui apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-58902-15 (b. l. 32).
9.3. Vilniaus AVPK teismui pateikė straipsnius iš internetinių portalų (b. l. 18–26). 2003-09-08 internetinėje publikacijoje „Jaunimas reikalauja savo dalies pyrago. Kruvinosios Kūčios“ (b. l. 18–19) užsimenama apie Panevėžyje veikiančias kriminalines grupuotes, įskaitant „Šmikinių“. 2010-09-28 publikacijoje „Panevėžiečiui už mirtiną smūgį alaus bokalu atseikėta 14 metų nelaisvės“ (b. l. 20–21), be kita ko, paminėtas I. A., pareiškėjo pavardė neminima. 2013-02-13 publikacijoje „Policija sulaikė „šmikinių“ gaujos vadeivas, planavusius nužudyti „čepinių“ lyderį“ (b. l. 22), 2013-02-13 publikacijoje „Policija užkirto kelią pasikėsinimui į Čepinių grupuotės lyderio gyvybę“ (b. l. 23) ir 2013-02-22 publikacijoje „Čiapinių“ vadeivos nužudymui, įtariama buvo pasamdytas kikbokso Europos čempionas“ (b. l. 24) pareiškėjas kartu su I. A. įvardijami „šmikinių“ vadeivomis, gaujos lyderiais ir nurodoma, kad jiems pateikti įtarimai dėl pasikėsinimo į R. Č., o dėl pasikėsinimo nužudyti kaltinamas K. A.. 2014-05-23 publikacijoje „Už asmens pagrobimą nuteistas kikbokso čempionas K. A.“ (b. l. 25) ir 2013-07-09 publikacijoje „Pasaulio karatė ir kovų be taisyklių čempionas – prie vairo neblaivus“ (b. l. 26) iš esmės pateikiama informacija apie K. A. padarytas veikas.
10. Byloje esančius neįslaptintus įrodymus įvertinusi pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie pagrindžia tik tai, kad viešojoje erdvėje pareiškėjo veikla 2003, 2013 metais buvo siejama su Panevėžyje veikusia „šmikinių“ organizuota gauja ir jam buvo pareikšti įtarimai dėl pasikėsinimo į R. Č. Teismo nuomone, tokie duomenys, ypač atsižvelgiant į publikacijų datas (publikacijose aprašomi įvykiai, įvykę gerokai anksčiau nei 2015-12-09, kuomet pareiškėjui Oficialus perspėjimas buvo pareikštas), taip pat į tai, kad nėra jokių įrodymų jog publikacijose nurodyta informacija pasitvirtino, o net keli pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos prielaidos apie tai, kad skundžiamų Nutarimo Nr. 10-3-AT2-11 ir Oficialaus perspėjimo priėmimo ir pateikimo pareiškėjui metu, t. y. 2015-12-09, buvo fiksuoti Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nurodyti pareiškėjo ryšiai su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju įslaptinti įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurioms esant 2015-12-09 pareiškėjui galėjo būti pareikštas Užkardymo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose numatytas oficialus perspėjimas. Esant tokioms aplinkybėms tokie įrodymai nelaikytini leistinais įrodymais ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.
11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, tai pat į tai, kad įslaptinti įrodymai negali būti pripažįstami leistinais įrodymais ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, o atsakovo atstovas teisme atsisakė svarstyti galimybę slaptų įrodymų (ar jų dalies) išslaptinimo galimybę, teismas neturi teisinio pagrindo vien jais grindžiamų Nutarimo Nr. 10-3-AT2-11 ir Oficialaus perspėjimo pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, Nutarimas Nr. 10-3-AT2-11 ir Oficialus perspėjimas naikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-12-02 nutarimą Nr. 10-3-AT2-11 ir 2015-12-09 pareikštą oficialų perspėjimą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.