- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1-58-958/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43205-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Advokatai
- Darius Japertas
- Kategorijos
- 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį - viešaisiais darbais 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - penkiasdešimt parų arešto; 3) Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - šešiasdešimt parų arešto; 4) Utenos rajono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. 2019-12-05 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustato:
E. Š. 2019-10-09, apie 18 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą V. B. atžvilgiu, t. y. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinės akies sritį, taip dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose nukentėjusiajam V. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis E. Š. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo neblaivus, supykęs motinos sugyventiniui V. B. vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę akį. Matė, jog po suduoto smūgio ant nukentėjusiojo veido liko kraujosruva. Su motina ir jos sugyventiniu gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini).
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 str.).
Kaltinamasis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo mama L. A. kartu savo vyru V. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso V. B.. Jis gyvena kartu su jais, yra bedarbis, mama su V. B. jį išlaiko, retkarčiais dirba pavienius darbus ir pats užsidirba, tada prisideda prie bendros buities. Su patėviu V. B. sutaria gerai, tik, kai jis išgeria, tarp jų kyla konfliktai. 2019-10-09 vartojo alkoholį. Pavakaryje į namus iš darbo grįžo V. B. ir paprašė jo nueiti į parduotuvę, nupirkti cukraus. Atsisakė nueiti į parduotuvę. Apie 18.00 val. abu susiginčijo, kokia ginčo priežastis buvo negali nurodyti. V. B. kažką sakė, ką nepamena, jis susierzino, priėjo prie V. B., ir vieną kartą dešiniu kumščiu trenkė V. B. į galvą. Po trenkimo V. B. iš kambario išbėgo ir išėjo iš buto. Gailisi, kad trenkė patėviui V. B. (b.l. 85-46, 89).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog E. Š. parodė kaip nukentėjusiajam V. B. trenkė vieną kartą kumščiu į dešinę akį (b.l. 90-94).
Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-10-09, apie 18 val., grįžo iš darbo į namus. Namuose buvo L. A. su E. Š.. Jie abu buvo stipriai girti, gamino maistą, kepė bulvinius blynus. E. Š. paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę nupirkti cukraus, tačiau jis kategoriškai atsisakė eiti. Tada pats nuėjo nusipirkti cukraus, dėl to E. Š. nepriekaištavo, nenorėjo konflikto. Kai grįžo iš parduotuvės, L. A. paprašė duoti pavalgyti blynų. E. Š. atsakė: „tu nevalgysi“. Kai E. Š. pasakė, kad valgys, nes blynai kepami iš jo pirktų maisto produktų, jis nieko nesakęs priėjo prie jo ir vieną kartą dešiniu kumščiu stipriai trenkė į dešinę akį. Po smūgio išbėgo į lauką, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai posūnį E. Š. sulaikė. E. Š. kartu su juo gyvena apie keturis metus, yra nedirbantis, kartu su L. A. jį išlaiko, rūpinasi jo buitimi, perka maistą, E. Š. prie buto aptarnavimo išlaidų neprisideda(b.l. 23-24).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. B. parodė kaip kambaryje E. Š. jam vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę akį (b.l. 26-30).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 45).
Liudytoja L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. Š. yra jos sūnus. V. B. yra sugyventinis, kartu gyvena 8 metus, veda bendrą ūkį. Visi trys gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). 2019-10-09, dienos metu, namuose su sūnumi vartojo alkoholį. Namuose sugyventinio nebuvo. V. B. į namus grįžo apie 18.00 val. Tuo metu abu su sūnumi kepė blynus. Nežino, dėl ko tarp V. B. ir E. Š. kilo konfliktas. V. B. buvo blaivus, ėmė burbėti, kad ji su sūnumi neblaivūs. E. Š. priėjo prie V. B. ir trenkė jam. Pačio trenkimo fakto nematė, kadangi tuo metu buvo virtuvėje, kepė blynus, jie abu buvo kitame kambaryje. Suprato, kad E. Š. trenkė jos sugyventiniui, nes sugyventinis ėmė rėkti, matė, kad jis išėjo iš buto susiėmęs už dešinės akies. Po to grįžo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai E. Š. sulaikė (b.l. 47-48).
Liudytojas T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-10-09, apie 18.27 val., iš Utenos apskr. VPK OVS specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), posūnis E. Š. muša pranešėją, trenkė jam į veidą, yra agresyvus, neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, pranešėjas laukė lauke, prie namo. Pranešėjas prisistatė kaip V. B.. Jis paaiškino, kad namuose neblaivus jo posūnis E. Š. vieną kartą dešiniu kumščiu trenkė jam į dešinę akį. V. B. dešinė akis buvo sužalota, matėsi ryški mėlynė. Kartu su pranešėju nuėjo į butą. Bute buvo E. Š. ir jo motina. E. Š. buvo pristatytas į policijos komisariatą, alkotesteriu nustatytas 1,89 promilės neblaivumas (b.l. 50-51).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (b.l. 8-12).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog aprašytas 2019-10-09 garso ir vaizdo įrašas tarp nukentėjusiojo V. B. ir Utenos apskr. VPK RS pareigūnų, kurio metu V. B. nurodė, jog gavo smūgį (b.l. 57-59).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas įrašas, kuriame V. B. nurodė, jog E. Š. davė jam kumščių į akį (b.l. 64-66).
Iš alkotesterio parodymų matyti, jog 2019-10-09, 18.45 val., E. Š. nustatytas 1,89 promilės neblaivumas (b.l. 70).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija).
Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog E. Š. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. B. į veidą, tokiu būdu pastarajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pripažino konflikto metu sudavęs nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į dešinę akį. Jo nurodytos įvykio aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, parodymo patikrinimo vietoje protokolais, vaizdo- garso įrašais bei kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusiajam padarytą sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje V. B. padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu.
Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog E. Š. ir V. B. negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 str. nurodytų sąvokų. E. Š. nors ir yra V. B. sugyventinės sūnus, tačiau jis nėra įvaikintas, pas nukentėjusįjį gyveno epizodiškai, jokio bendro ūkio nevedė, todėl BK 140 str. 2 d. numatytos kvalifikuojančios veiką aplinkybės negali būti pritaikomos. Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 140 str. 2 d., negali būti taikomos sąvokos, apibūdintos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 str. nurodytas sąvokas, kurioms tik esant, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. (LAT nutartis Nr. 2K-77-942/2017). Esant šioms aplinkybėms E. Š. veika iš BK 140 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 140 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstama veika padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamojo E. Š. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje teistas 4 kartus, paskutinius du kartus už analogiškus nusikaltimus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, daugybę kartų baustas administracine tvarka, į psichiatrinio ir priklausomybių įskaitą neįrašytas, nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus kaltinamojo E. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau skirtos švelnesnės bausmės įtakos nepadarė, nuo nusikalstamų veikų neatgrasė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.).
Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam E. Š. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi E. Š. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2019-04-10 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu BK 64 straipsnyje numatyta tvarka.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam E. Š. paskirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti.
Dėl daiktinių įrodymų
CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais (b.l. 56,63), paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Š. laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019-04-10 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65,66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 9 d., 18.30 val. iki 2019 m. spalio 11 d., 13.45 val. (dvi dienas).
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti.
CD laikmenas palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.