- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-05
- Bylos Nr.
- N-756-1307-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. D. (A. D. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2006 m. rugsėjo 26 d. A. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir protokolas) už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 26 d. 18.50 val. Vilniuje, Asanavičiūtės g., nuvažiavime į Laisvės pr., vairavo automobilį „Dodge Intrepid“ būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) ir nesustabdė vairuojamos transporto priemonės stabdomas uniformuoto policijos pareigūno. Tuo A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 62 ir 68 punktų reikalavimus. A. D. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnį.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimu A. D. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnyje, skyrė jam už pažeidimus atitinkamai 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių ir 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 60 mėnesių bei, subendrinusi administracines nuobaudas, skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 60 mėnesių. Institucija, skirdama administracines nuobaudas, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidėjas per vienerius metus padarė pakartotinį KET pažeidimą, už kurį buvo nubaustas administracine nuobauda, ir į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
A. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. rugsėjo 29 d. Institucijos nutarimą arba pakeisti nutarimą sumažinant paskirtas administracines nuobaudas iki minimalių įstatyme nustatytų ribų. Pareiškėjas nurodė, kad nematė jį stabdančių pareigūnų, be to, nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta tiksli vieta, kurioje jis buvo stabdomas ir kur stovėjo policijos pareigūnai. Protokole ir nutarime taip pat nenurodytas nei automobilis, nei jo valstybiniai numeriai, nei, kuo jį stabdė policijos pareigūnai, nei antras policijos pareigūnas, nei jo kaltę galintys patvirtinti liudytojai, nėra nurodyta protokolą surašiusių pareigūnų pareigų, nenurodyta, kokiomis techninėmis priemonėmis buvo nustatomas girtumas, taip pat nėra kitų įrodymų, užfiksuotų ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis leistinomis priemonėmis. Protokole taip pat nėra pareiškėjo parašų bei nepažymėta, kad jis atsisakė pasirašyti protokolą. Be to, Institucija, pripažinusi, kad pareiškėjas padarė KET pažeidimus, skyrė jam per griežtas nuobaudas – sankcijose už pažeidimus numatytas maksimalias nuobaudas, nors pareiškėjas už tokius pažeidimus anksčiau nėra baustas ir teisės vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant darbo funkcijas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Institucija, skirdama nuobaudas, pažeidė įstatymą, kadangi paskyrė abiejų rūšių nuobaudas, numatytas ATPK 130 straipsnio sankcijoje (baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), nors sankcijoje nustatyta, kad turi būti skiriama tik vienos arba antros rūšies nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi A. D. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos nutarimą: nutarimu paskirtą galutinę nuobaudą pakeitė į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė dėl teisės pažeidimų padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, tikrinimo alkotesteriu pažyma, tikrinimų registracijos žurnalu, liudytojo policijos pareigūno L. S. parodymais. Teismas pareiškėjo paaiškinimą vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Teismas taip pat nurodė, kad liudytojo J. R. (J. R. ) parodymai neįrodo, kad pareiškėjas nematė jį stabdančio policijos pareigūno. Teismas nurodė, kad protokole ir nutarime vienas iš pareiškėjo padarytų pažeidimų kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnį, bet nenurodyta straipsnio dalis; tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad protokole nurodytos aplinkybės atitinka pažeidimo kvalifikavimą pagal 130 straipsnio 1 dalį, šią aplinkybę pripažino rašymo apsirikimu, kuris gali būti ištaisytas teismo posėdyje. Teismas pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, nebuvo pilnai užpildytas, tačiau konstatavo, kad tai nebuvo esminiai procesinės teisės pažeidimai, tuo nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Teismas padarė išvadą, kad nuobauda už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir galutinė nuobauda paskirtos pažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarką, kadangi už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama tik viena iš sankcijoje numatytų nuobaudų - bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl teismas šioje dalyje Institucijos nutarimą pakeitė ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į tai, kad yra pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidėjas per vienerius metus padarė pakartotinį KET pažeidimą, už kurį buvo nubaustas administracine nuobauda, į tai, kad pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas teigiamai, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir kaip galutinę nuobaudą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams.
III.
Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį, Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba sušvelninti apeliantui nuobaudą iki vienos piniginės baudos. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirminiame skunde apygardos administraciniam teismui. Papildomai apeliantas nurodė šiuos argumentus:
Apeliantui įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokolo nuoraše nėra užpildytos pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytos skiltys, o Institucijos pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokolo nuoraše šios skiltys yra užpildytos. Tai rodo, kad protokolas po jo nuorašo įteikimo apeliantui buvo neteisėtai papildytas. Be to, pilnai neužpildžius administracinio teisės pažeidimo protokolo, buvo padaryti procesinės teisės pažeidimai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas protokolą turėjo pripažinti neatitinkantį ATPK 260 straipsnio reikalavimus ir Institucijos nutarimą panaikinti.Policijos pareigūno L. S. teigimu, jis apelianto vairuojamą automobilį vijosi sustabdytu pro šalį važiuojančiu automobiliu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas vairuotojas, kuris vairavo minėtą sustabdytą automobilį; šis asmuo taip pat nebuvo apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje. Be to, teismo posėdyje nebuvo apklaustas policijos pareigūnas V. Š. , su kuriuo įvykio dieną dirbo L. S. , bei kiti du policijos pareigūnai, kurie atvyko automobiliu apeliantą sustabdžius L. S. . Teismas turėjo nesivadovauti L. S. parodymais, kadangi jis stabdė apeliantą neleistinoje vietoje, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad jis stabdė apeliantą savo tarnybos metu, be to, L. S. nurodė neprisimenąs, kuris pareigūnas stabdė apelianto vairuojamą automobilį.Apeliantui nesutikus su alkotesterio parodymais, policijos pareigūnai turėjo pristatyti jį į medicinos įstaigą atlikti patikrinimą girtumui nustatyti arba išaiškinti apeliantui tokią jo teisę, tačiau to nebuvo padaryta. Be to, policijos pareigūnai po apelianto patikrinimo alkotesteriu laikė jį uždarytą areštinėje apie dvi valandas, dėl to jis negalėjo nuvykti į medicinos įstaigą atlikti patikrinimą girtumui nustatyti.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas; pagal 2 dalį - administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; pagal ATPK 260 straipsnio 4 dalį, surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole. ATPK 259 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje yra du tą pačią dieną už tą patį pažeidimą A. D. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo egzemplioriai, kurių turinys yra skirtingas (b. l. 10 ir b. l. 53). Tokia situacija pagal ATPK nuostatas, reglamentuojančias administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, - negalima. Esant tokiai situacijai, teismas negali spręsti, kuriame iš protokolų pateikta tikrovę atitinkanti situacija, neaišku, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui protokolo surašymo metu buvo užtikrintos įstatymu jam nustatytos teisės. Tai, kad asmuo administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašyti atsisakė, nurodyta tik Institucijos pateiktame protokolo variante. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokolo variante nenurodyta, kokias priemones naudojant nustatytas jo girtumo laipsnis. Šios aplinkybės nežinojimas apsunkina asmens teisę į gynybą.
Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus, pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas. Teisėje visada turi būti paisoma įstatyme nustatyto proceso ir pirmiausia žmogaus teisių.
Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.
Kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad tiriant ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo tinkamai išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su jo vairuotos transporto priemonės stabdymu.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. To paties straipsnio dalyje „Pastaba“ nurodyta, kad uniformuoto policijos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Neturintis tarnybinio ženklo policijos arba muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Taigi ATPK 130 straipsnyje yra apibrėžti būtini policijos ar muitinės pareigūno teisėto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę požymiai. Akivaizdu, kad pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, išreikštas ATPK 130 straipsnio dalyje „Pastaba“ nurodytu būdu transporto priemonę vairuojančiam asmeniui yra privalomas, o tokio reikalavimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Visapusiškam ir objektyviam bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių išsiaiškinimui ir būtina nustatyti, ar stabdant apelianto vairuojamą automobilį buvo laikomasi ATPK 130 straipsnio dalyje „Pastaba“ nurodytų reikalavimų (stabdymas išreiškiamas duodant signalą lazdele, mojama skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu ar liepiama sustoti per garsiakalbį), ar apeliantas matė ir suprato, kad jis tokiu būdu yra stabdomas policijos pareigūnų. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms, pažeidimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo nesustojo stabdomas vienu iš nurodytų būdų.
Pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant jam inkriminuojamą pažeidimą (nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), nutartį priėmė neištyręs visų bylos įrodymų ir neišaiškinęs svarbių apelianto atsakomybei aplinkybių, nepašalinęs liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų. Iš byloje esančių įrodymų vienareikšmė išvada apie apelianto automobilio stabdymo aplinkybes negalima: administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 10) neužfiksuota, kokias priemones naudojant stabdytas automobilis, pareigūno V. Š. tarnybiniame pranešime (b.l. 11) nurodyta, kad automobilis buvo stabdomas šviesą atspindinčia krivūle, Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas L. S. teigė, jog stabdoma buvo su baltos spalvos atšvaitu, pasakyti, kuris iš pareigūnų stabdė automobilį, negalėjo (teismo posėdžio protokolas, b.l. 55-57).
Nagrinėjant bylą teisme nebuvo išsamiai ištirtos ir apelianto vairuojamo automobilio persekiojimo, šiam galimai nesustojus stabdant policijos pareigūnams, aplinkybės: ar buvo vykdomas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 77.2 punkto reikalavimas persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus <...> ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; 77.3 punkto reikalavimas per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Šias aplinkybes galima nustatyti detaliai apklausus policijos pareigūnus bei išreikalavus atitinkamą išrašą iš policijos komisariato informacijos žurnalo, kuriame, jei buvo vykdomi minėtos Instrukcijos 77.1 ir 77.2 punktų reikalavimai, turėtų būti užfiksuotas policijos pareigūnų pranešimas apie 2006 m. rugsėjo 26 d., apie 18.50 val., Vilniuje stabdyto automobilio, v/n ZJN 272, vairuotojo nepaklusimą sustoti. Pažymėtina ir tai, kad pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 77.8 punktą automobilio stabdymo ir (ar) sulaikymo aplinkybės turi būti išsamiai aprašytos tarnybiniame pranešime ir pažeidimas įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik policijos pareigūno V. Š. tarnybinis pranešimas, iš kurio net neaišku, kaip buvo persekiojamas automobilis, kas jį sulaikė – jį stabdę pareigūnai, ar į pagalbą atvykęs patrulis ,,Bitė 701“. Šiuo patruliu patruliavusių pareigūnų paaiškinimų byloje taip pat nėra. Visi šie įrodymai turi būti surinkti ir pateikti.
Dėl išdėstyto Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini, byla grąžintina iš naujo tirti Institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Nutartis neskundžiama.