- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- N-575-917-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius (toliau – Institucija) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad N. M., būdamas UAB „Autobleiras“, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Utena, direktoriumi, 2009 m. kovo 21 d., 21.20 val., leido dirbti UAB „Autobleiras“ sargu R. S., prieš tai su juo nesudaręs darbo sutarties ir nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių. Šiais veiksmais N. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu N. M. atžvilgiu administracinę bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ kodekso 1 dalyje, sudėties. Teismas nurodė, kad liudytojas R. S. paaiškino, kad pas jį kreipėsi D. K., prašydamas už jį pabudėti, nes turi išvykti į darbą. Kadangi, jis prieš tai dirbo įmonėje sargu, tai žinojo, kur yra darbo vieta. Atvykusiems inspekcijos pareigūnams jis paaiškino, kad jis įmonėje nedirba, o tik laikinai, paprašytas draugo, už jį pabūna darbo vietoje. Teismas pažymėjo, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1dalies 1 punktą, būtina konstatuoti esant šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: asmuo pradėjo realiai dirbti, darbdavio ir dirbančio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (Darbo kodekso 93 str.), darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Pagal byloje esančią medžiagą tokių duomenų nėra. Vien tik tai, kad R. S. buvo darbo vietoje, nepaneigia jo nurodytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tarp R. S. ir darbdavio buvo susitarimas dėl darbo, dėl jo užmokesčio ir pan.. Teismas padarė išvadą, kad administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad R. S. buvo rastas darbo vietoje, atliekantis sargo funkcijas, tai įrodo nelegalaus darbo faktą. Mano, kad byloje yra nustatytai esminiai darbo sutarties požymiai, numatyti Darbo kodekso 93 straipsnyje, leidžiantys R. S. darbą vertinti kaip nelegalų darbą, o N. M. veiklą kvalifikuoti pagal ATPK 41³ kodekso 1 dalį.
Atsiliepimas
N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nenustatyti jokie susitarimai tarp darbdavio ir neva nelegaliai dirbusio R. S.. Pagal esamą grafiką iki 22 val. automobilių aikštelėje budėjo D. K., todėl bendrovės direktoriui nebuvo jokio būtinumo tartis su dar vienu darbuotoju dėl to paties darbo laiko. Nurodo, kad susitarimas dėl laikino pabuvimo aikštelėje vyko be direktoriaus žinios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
R. S. paaiškinime Institucijai nurodė, kad 2009 m. kovo 4 d. draugas D. K. paprašė jo pabūti UAB „Autobleiras“ aikštelėje, kol minėtas asmuo galės atvykti (b. l. 4). Teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad į jį kreipėsi D. K., prašydamas už jį pabudėti, nes turi išvykti į darbą. Kadangi, jis prieš tai dirbo įmonėje sargu, tai žinojo, kur yra darbo vieta. Atvykusiems inspekcijos pareigūnams jis paaiškino, kad jis įmonėje nedirba, o tik laikinai, paprašytas draugo, už jį pabūna darbo vietoje (b. l. 21). Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1dalies 1 punktą, būtina nustatyti ankščiau paminėtus nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Bylos medžiagoje tokių duomenų nėra. Vien tik tai, kad R. S. buvo darbo vietoje, nepaneigė jo nurodytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tarp R. S. ir darbdavio buvo susitarimas dėl darbo, užmokesčio už jį, darbo sąlygų ir pan..
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.