Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.9.1; 3.2.4.9.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.; 3.4.1.2.

2016 m. gegužės 30 d.

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei T. V. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus rajono vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. V. ieškiniu atsakovei T. V. prašo jų santuoką, sudarytą 2004-09-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 254, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti vaikų E. V., gim. 2003-05-31, ir S. V., gim. 2007-06-03, gyvenamąją vietą su tėvu S. V.; priteisti iš atsakovės T. V. dukters E. V., gim. 2003-05-31, ir sūnaus S. V., gim. 2007-06-03, išlaikymui po 80,00 Eur, mokamus periodiškai kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti V. pavardę, o atsakovei – pagal jos pasirinkimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove turi du vaikus: E. V., gim. 2003-05-31, ir S. V., gim. 2007-06-03. Santuokos metu paaiškėjo, kad ieškovą ir atsakovę siejo tik vaikai. Daugiau jokių bendrų interesų nebeliko. Su atsakove pradėjo gyventi atskirai nuo 2012 metų, kai paaugo vaikai. Nuo to laiko neveda bendro ūkio. Ieškovas su vaikais visada, išskyrus laiką, kai jie su motina gyveno J. K., palaikė ryšį, teikė materialinę pagalbą. Su atsakove apie tris metus gyvena skyrium. Atsakovei visiškai nerūpėjo šeimyninis gyvenimas, kas išryškėjo ir vėliau jiems kartu nebegyvenant (girtavimas, nesirūpinimas vaikais). Iš karto, kai jie pradėjo gyventi skyrium, ji pasiėmė nepilnamečius vaikus, ir nepranešusi ieškovui apie tai, išvyko į Angliją. Ten vaikais nesirūpino, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl šio fakto gavo pranešimą iš J. K.. Yra ir ieškovo kaltės, nes jis nenorėjo ir negalėjo suprasti tokio atsakovės gyvenimo būdo. Jie nepuoselėjo šeimos santykių. Mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė neprižiūri vaikų, girtauja, vaikus palieka prižiūrėti savo mamai, vaikų močiutei. Vaikai nelanko mokyklos. Atsakovei sugrįžus su vaikais į Lietuvą, ieškovas vaikus pasiėmė pas save, kad galėtų juos prižiūrėti, kad jie galėtų lankyti mokyklą, kad juos galėtų registruoti poliklinikoje ir pan. Vaikai nori gyventi su tėvu (ieškovu). Ieškovas dirba, uždarbis yra minimalus, ne visada siekia minimalią mėnesio algą – 350,00 Eur. Ieškovui priklauso butas, esantis Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2004-04-07, t.y. prieš santuokos sudarymą. Turto, įgyto santuokoje ir kurį galima dalintis, nėra. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturėjo. Ieškovas šiuo metu asmeninių kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovas S. V. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės. Vaikai pas jį gyvena jau penkis mėnesius, nes atsakovė grįžo iš Anglijos ir nežiūrėjo vaikų. Vaikai buvo palikti jos tėvams, vaikų seneliams. Jis pasiėmė vaikus pas save. Jis turi dviejų kambarių butą, gyvenimo sąlygos geros. Išlaikymo prašo po 80,00 Eur kiekvienam vaikui. Dalintino turto nėra.

Atsakovė T. V. sutiko, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Nesutinka dėl reikalavimo dėl 80,00 Eur išlaikymo vaikams priteisimo. Sutinka padėti auginti vaikus. Šiuo metu ji nedirba, užsiregistravusi darbo biržoje. Ginčų dėl turto nėra. Sveikatos problemų neturi, neįgalumas jai nenustatytas.

VTAS atstovas D. C. nurodė, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu nėra. Vaikai nori likti su tėvu, kuris jais tinkamai rūpinasi. Dar 2013 metais VTAS gavo pranešimą iš Įvaikinimo tarnybos pranešimą, kad Anglijoje atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu ir vaikai buvo palikti be priežiūros. Net atsakovės motina patvirtina, kad jos dukros (atsakovės) elgesys pasikeitė, ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu palaiko pilnai. Nukrypti nuo kasacinio teismo praktikos dėl išlaikymo galima nukrypti tik išimtiniais atvejais. 80,00 Eur išlaikymas yra daugiau nei dvigubai mažesnis išlaikymas, kuris nustatomas kasacinio teismo praktikoje. Mano, kad teismas gali išeiti už ieškinio ribų, nes tai šeimos byla, ir priteisti didesnį išlaikymą nei prašo ieškovas. Mano, kad bent po 130,00 Eur reikėtų priteisti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Į byla pateiktais įrodymais nustatyta, jog ieškovas S. V. ir atsakovė T. V. 2004-09-10 sudarė santuoką Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 254 (b.l. 8), turi du nepilnamečius vaikus: E. V., gim. 2003-05-31, ir S. V., gim. 2007-06-03 (b.l. 9-10).

Dėl santuokos nutraukimo.

LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo metu šalių duotų paaiškinimų akivaizdu, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t.y. sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, kuri reiškia, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Ieškovas ir atsakovė teisme sutiko, kad jų santuoką iširo dėl abiejų kaltės. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutraukus santuoką teismas išsprendžia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą (CK 3.59 str.). Lietuvos A. T. 2008-01-28 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-49/2008) nurodė, jog būtina vadovautis nusistovėjusia ir gana aiškiai suformuota teismų praktika, pagal kurią, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi tik vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Tuo tikslu teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, atskleidžiančius tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, vaiko prisirišimą prie tėvų, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, visumą. Lietuvos A. T. ne kartą pasisakė, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystimuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2004, 2005-03-30 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2005 ir kt.).

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų E. V., gim. 2003-05-31, ir S. V., gim. 2007-06-03, gyvenamąją vietą kartu su juo. Atsakovė teisme su tokiu ieškovo reikalavimu sutiko. Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai jau 5 mėnesius gyvena kartu su tėvu jam nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., Statybininkų g. 4-5 (b.l. 28, 42-43). Butas pilnai suremontuotas, yra visi būtini daiktai. Vaikai turi savo kambarį, kuriame yra dvi lovos, stalas namų darbams ruošti, sekcija, televizorius, kompiuteris. Nepilnamečiai vaikai apsilankius socialinei darbuotojai išreiškė savo norą gyventi kartu su tėvu, patvirtino su juo gerai sutariantys. Atsižvelgiant į vaikų išreikšta norą, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos tarp ieškovo ir atsakovės nebuvimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, nepilnamečių E. V., gim. 2003-05-31, ir S. V., gim. 2007-06-03, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (tėvu) jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str., 3.174 str. 2 d.).

Turto padalijimo.

Ieškovas S. V. ir atsakovė T. V. santuokos metu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo. Ginčo dėl turto pasidalijimo po santuokos nutraukimo nėra. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 4199-1004-3012:0016, esantis Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Vaidotų k., Statybininkų g. 4-5, įgytas dar iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nutraukiant šalių santuoką nedalintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 80,00 Eur periodine išmoka kas mėnesį iki jų pilnametystės. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teisme siūlė teismui padidinti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės išlaikymą kiekvienam vaikui bent po 130,00 Eur kas mėnesį. Teismas iš dalies sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės VTAS skyriaus pozicija. Įstatymuose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas, nes šių bylų nagrinėjimas susijęs su nepilnamečių vaikų interesais ir teismas gali savo iniciatyva priteisti ir didesnio dydžio išlaikymą, negu prašoma. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 350,00 Eur, t.y. po 175,00 Eur iš kiekvieno tėvų. Ieškovas pateikė ieškinį su prašymu priteisti iš atsakovės daugiau nei du kartus mažesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams (80,00 Eur kiekvienam). Nustatyta, kad ieškovas dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą. Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje, nekilnojamojo turto neturi, gyvena tėvui priklausančiame name. Vertinant ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė, o atsakovė šiuo metu abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį negali mokėti 260,00 Eur (130,00 Eur x 2 vaikai).Tačiau atsakovė yra sveika,darbinga ir turi realią galimybę susirasti darbą ir dirbti,bei tuo pačiu teikti išlaikymą savo vaikams. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją,į tai,kad išlaikomų vaikų yra du, teismo vertinimu 100,00 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui iš atsakovės priteisimas leistų užtikrinti bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius(CK 3.198 str.). Nors atsakovė nurodo, kad negali teikti iš esmės jokio išlaikymo, nes yra bedarbė, tačiau nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo pastangas susirasti darbą, patvirtinančių ar paneigiančių jos galimybes teikti nepilnamečiams vaikams minimalius poreikius tenkinantį 100 Eur išlaikymą kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės T. V. dukters E. V., gim. 2003-05-31, ir sūnaus S. V., gim. 2007-06-03, išlaikymui priteistina po 100,00 Eur kiekvienam kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Duomenų, kad atsakovė dėl savo sveiktos būklės ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo nepilnamečiams savo vaikams nepateikta ((duomenys neskelbtini) str.). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovas išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaikų interesams (CK 3.203 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovui (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Kiti klausimai.

Byloje šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja (CK 3.72 str.).

Kadangi atsakovė dėl jos pavardės po santuokos nutraukimo nepateikė savo nuomonės, ir atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrų vaikų, teismas mano esant protinga po santuokos nutraukimo atsakovei T. V. palikti esamą (santuokinę) pavardę „V.(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 str. 1 d.).

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovo sumokėtas 41,20 Eur žyminis mokestis ieškovui priteisiamas iš atsakovės (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp ieškovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – Smogur), įregistruotą 2004-09-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 254) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei T. V. palikti santuokinę pavardę „V.“, ieškovui S. V. – pavardę „V.“.

Nepilnamečių vaikų E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2016-03-16, iki jų pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovą S. V..

Priteisti iš atsakovės T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41,20 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.