Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, advokatui Vincui Pacevičiui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2009-12-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2013 m. sausio 19 d. apie 3 val. viešoje vietoje-prie naktinio klubo „Voro fortas“, esančio Alytuje, Pramonės g. 1B, įžūliu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė ne mažiau vieną smūgį kaire ranka į galvą nukentėjusiajam J. P., po ko šiam nukritus ant žemės, sudavė jam ne mažiau vieną smūgį dešine koja į kairės kojos šlaunį, ne mažiau dviejų smūgių rankomis į veidą, ne mažiau trijų smūgių kojomis į veidą ir pilvą, po ko nukentėjusiajam atsikėlus nuo žemės, sudavė dar ne mažiau dviejų smūgių į kojas, tuo padarydamas J. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, nes J. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju teisme, R. K. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2013 m. sausio 19 d. nuvažiavo į barą „Voro fortas“. Sutiko iš matymo pažįstamų žmonių, bandė įeiti į vidų, tačiau jo neįleido. Išėjo į lauką, šnekėjo su draugais. Iš baro išėjo iš anksčiau nepažįstamas nukentėjusysis, priėjo, kažką pasakė. Kaltinamasis supyko, sudavė jam smūgį, šis nukrito. Po to sudavė dar kelis smūgius, spyrė. Nurodo, kad su nukentėjusiuoju bendravo, buvo susitikęs. Jo atsiprašė, davė 1100 litų.

Civilinius ieškinius pripažįsta.

Kiti bylos įrodymai, vadovaujantis LR BK 273 str., nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

2013-01-19 protokolu-pareiškimu J. P. praneša, kad 2013-01-19 apie 3 val. jam lankantis naktiniame klube „Voro fortas“ ,prie įėjimo jį lauke sumušė iš matymo nepažįstamas vyriškis (1 tomas, b. l. 4).

Specialistas išvadoje nurodo, kad J. P. nustatytas nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairio smilkinio srityje, dešinio smilkinio srityje, muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, dešinio alkūnės sąnario sumušimas, apatiniame žandikaulyje iš dešinės IV danties išorinio krašto nuskėlimas, paviršinis odos nubrozdinimas smakro kairėje pusėje, padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo (t. 1., b. l. 17-18).

Nukentėjusysis J. P. apklausos protokole parodė, kad 2013-01-19 apie 3 val. buvo naktiniame klube, esančiame Alytuje, Pramonės g. 1. Jam išėjus iš klubo, prie durų sutiko nepažįstamą vyriškį, jis rūkė ir vartojo necenzūrinius žodžius. Priėjęs to vyro paklausė, kodėl jo neįleidžia į klubą, vyras atsakė, kad tai ne jo reikalas ir trenkė ranka į veidą. Dėl to nukentėjusysis pargriuvo, tas vyras jam gulinčiam ant žemės dar kelis kartus įspyrė į veidą. Po kiek laiko į lauką išėjo klubo apsaugos darbuotojai, jie nurodė, kad tai buvo R., pravarde „D.“, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1., b. l. 63).

Papildomame apklausos protokole J. P. nurodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų ir nori papildyti, kad po kurio laiko jam paskambino jo draugas S., kuris jam pasakė, kad su juo nori susitikti jį mušęs asmuo ir pasikalbėti dėl įvykusio konflikto. Per S. sutarė, kad susitiks. Susitiko lauke su S. ir asmeniu, kuris jį mušė. Asmuo jam pasakė, kad gailisi ir siūlė susitarti. Vyras jam sumokėjo 1100 litų (t. 1., b. l. 70).

2013-05-03 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad J. P. atpažino R. K. kaip jį mušusį asmenį ir kaip asmenį, su kuriuo buvo susitikęs dėl sumušimo; kaip asmenį, kuris jo atsiprašė ir siūlė taikytis (t. 1., b. l. 71-72).

Apklausos protokole liudytojas D. P. parodė, kad dirba naktiniame klube. Jis visus apžiūri, nusprendžia, įleisti ar neįleisti į klubą, nes yra gana didelis sąrašas neįleidžiamų asmenų. Vienas iš jų yra pravarde „D.“, vardu R., nes jis žinomas kaip konfliktiška asmenybė. Naktį atėjo „D.“ su dviem draugais ir bandė įeiti į klubą. „D.“ neįleido. Po kurio laiko prie lango stovėjusi mergina pasakė, kad „muša jaunuolį“. Liudytojas su kolega išėjo į lauką, muštas jaunuolis buvo atsistojęs, netoli įėjimo stovėjo taksi, o 2-3 m. atstumu nuo jo „D.“ tempė už rankovės su juo buvęs vyras. Jie abu sėdo į taksi ir išvažiavo. Sumuštas jaunuolis paprašė įleisti į naktinio klubo tualetą apsiprausti, nes visas jo veidas buvo kruvinas. Greitosios niekas nekvietė, jaunuolis neprašė. Paskui nusiprausęs atėjo iki jų ir paklausė, „kas jis per vienas“. Atsakė, kad „D.“ (t. 1., b. l. 85).

2013-02-06 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad D. P. atpažino R. K. kaip asmenį, kurį žino pravarde „D.“, vardu R. ir apie kurį liudytojo apklausos metu yra davęs parodymus (t. 1., b. l. 86-87).

Apklausos protokole liudytoja A. B. parodė, kad vaikiną, pravarde „D.“, futbolistą, pažįsta iš matymo. Prisimena, kad buvo sausio 19 d. maždaug 3 val. nakties, kai į naktinį klubą „Voro fortas“ įėjo penki vyrai, tarp kurių buvo ir „D.“. Ji dirba prie pat įėjimo, prekiauja bilietais. Vieno iš vyrų neįleido, nes buvo labai girtas ir su sportinėm kelnėm, o asmuo, pravarde „D.“, yra įrašytas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. „D.“ nebuvo įleistas. Tuo metu, kai apsauga išėjo į lauką, jos prie įėjimo nebuvo, o kai atėjo, pamatė, kad stovi sumuštas vaikinas, apsauga pasakė, kad „sumušė „D.“ (t. 1., b. l. 98).

2013-04-04 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip A. B. atpažino R. K. kaip asmenį, kurio pravardė „Didžiulis“ (t. 1., b. l. 99-100).

Apklausos protokole liudytojas S. B. parodė, kad jis yra individualios įmonės savininkas, jo įmonė – naktinis klubas „Voro fortas“ adresu Alytus, Pramonės g. 1 b. Sausio viduryje skambino mama ir pasakė, kad vaikinas, pravarde „D.“ prie naktinio klubo įėjimo sumušė žmogų ir būtinai reikia išsaugoti filmuotą medžiagą. Stebėjimo sistemos vaizdo fiksavimo įrenginio pagalba peržiūrėjo filmuotą vaizdą lauke mamos nurodytu laiku ir pamatė, kaip „D.“ muša žmogų. Originaliame įraše vaizdo kokybė yra labai gera ir iškart pažino šį žmogų iš eisenos ir veido. Šis asmuo yra eilę metų nepageidaujamas klube, nes pastoviai sukelia muštynes (t. 1., b. l. 109).

Apklausos protokole liudytojas P. L. parodė, kad dirba naktiniame klube „Voro fortas“, kuris yra Alytuje, Pramonės g. 1. Kartu su juo dirba D. P.. Liudytojas tikrina įeinančius žmones, sprendžia, įleisti į klubą ar ne. Yra asmenys, kurie neįleidžiami į klubą, tarp jų-ir „D.“, nes jis yra muštynių iniciatorius. Pirmąkart jį pamatė šių metų sausio pabaigoje. Jis prie klubo atvyko su keliais draugais. Du vaikinai atrodė normaliai, jie buvo įleisti į klubą, o „D.“-nebuvo. „D.“ išėjo į lauką su draugu, po kažkiek laiko prie lango stovinti mergina pasakė, kad „lauke muša vaikiną“. Liudytojas su kolega D. išėjo į lauką. Sumuštas vaikinas stovėjo lauke, o į taksi sėdo „D.“. Lauke kruvinu veidu buvęs vaikinas pasakė, kad jį sumušė ką tik sėdęs į taksi automobilį jaunuolis. Sumuštam vaikinui buvo pasakyta, kad tai buvo „D.“ (t. 1, b. l. 114).

Apklausos protokole liudytojas S. K. parodė, kad R. K. pažįsta apie du metus, kartu žaidžia futbolą, J. P. tai pat pažįsta. Šių metų pavasarį jį per internetinį portalą „Facebook“ susirado R. K. ir paprašė J. P. kontaktų, nes norėjo susitikti pakalbėti. Po kurio laiko R. K. paprašė, kad jį suvestų su Justinu. Vaikinai susitiko, tačiau jų pokalbio negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje (t.1., b. l. 116).

Vaizdo įraše, kuriame yra filmuota medžiaga, matyti asmuo, panašus į R. K., kuris yra prie naktinio klubo „Voro fortas“ adresu Pramonės g. 1, Alytuje įėjimo aikštelės. 2013-01-19 03.57 val. jis stumteli nukentėjusįjį J. P., suduoda ne mažiau vieną smūgį kaire ranka į galvos sritį, nukentėjusysis nukrinta ant žemės, tada nukentėjusiajam suduoda ne mažiau vieną smūgį dešine koja į kairės kojos šlaunį, ne mažiau du smūgius abejomis rankomis nukentėjusiajam į veido sritį, ne mažiau tris smūgius abejomis kojomis nukentėjusiajam į veido ir pilvo sritis. Paskui nenustatytas asmuo nusiveda į šalį vyrą, panašų į R. K., tačiau jis grįžta ir jau nukentėjusiajam atsikėlus nuo žemės, dar suduoda rankomis ne mažiau dviejų smūgių į kojas, nenustatytas asmuo vėl atitraukia vyrą, panašų į R. K. ir nusiveda jį (atskirame voke prie IT Nr.52-1-00086-13).

Aukščiau aptarti bylos duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patikrinti bei ištirti teisiamajame posėdyje, patvirtina, kad kaltinamojo R. K. kaltė padarius viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų yra įrodyta.

Kaltinamasis R. K. prisipažino, kad tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. P., t.y. sudavė J. P. smūgius. Liudytojai D. P., A. B., P. L. patvirtino fizinio smurto faktą, kaltinamąjį kaip smurtavusį prie J. P. šie asmenys atpažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką metu.

Smurto panaudojimo faktą įrodo ir specialisto išvadoje įtvirtinti teiginiai, kad J. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo veika buvo padaryta mieste, prie naktinio klubo, šio klubo darbo metu. Tokioje vietoje buvo daug žmonių ir fizinio smurto panaudojimą matė daug asmenų. Taigi įvykio vieta laikytina vieša vieta. Kaltinamasis šioje vietoje be priežasties, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto prieš asmenį panaudojimu, šokiravo aplinkinius, pažeidė jų teisę į normalią aplinką, dėl to manoma, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nustatyta, kad nukentėjusysis atėjo į klubą pasilinksminti ir praleisti laiko. Akivaizdu, kad po fizinio smurto prieš jį panaudojimo nukentėjusysis negalėjo įvykdyti savo planų, o turėjo kreiptis medicininės pagalbos į medikus. Nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė smūgius be jokios priežasties, kai nukentėjusysis to nesitikėjo ir net nenujautė. Su kaltinamuoju nukentėjusysis nei anksčiau, nei prieš įvykį nebuvo pažįstamas, nekonfliktavo, taigi nebuvo asmeninių priežasčių, kurios paskatintų kaltinamąjį griebtis smurto. Smurtą kaltinamasis panaudojo be priežasties po to, kai nukentėjusysis paklausė, kodėl kaltinamasis nėra įleidžiamas į klubą.

Kaltinamojo veiksmai buvo chuliganiški, įžūlūs, išreiškiantis aiškią nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Veiksmų įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis kitų asmenų akivaizdoje be jokios priežasties sudavė smūgius nukentėjusiajam ir jį sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo tyčiniai, jie buvo nukreipti ne tik prieš nukentėjusįjį, bet ir prieš visuomeninę rimtį, nes po smurtinių veiksmų aplink kilo sąmyšis, liudytojai jautriai reagavo į įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta, įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Nusikalstami veiksmai, nukreipti į nukentėjusįjį, nelaikytini kaip savarankiški veiksmai, nes kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į viešos tvarkos pažeidimą, ir kaip chuliganiškų veiksmų pasekmė nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi R. K. veika kvalifikuotina ir pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Šiuo atveju, kadangi viena veika padaryti du nusikaltimai, yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Taigi įrodyta, kad R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis R. K. teisiamas antrą kartą, teistumas už ankstesnį nusikaltimą yra neišnykęs. Jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir nesunkių (LR BK 284 str. 1 d.). R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja. Jis yra dirbantis, gyvena šeimoje, augina mažametį vaiką.

Kaltinamasis R. K. padarė apysunkę ir nesunkią nusikalstamas veikas, yra jauno amžiaus, jis privalės atlyginti nukentėjusiajam bei valstybei dėl nukentėjusiojo gydymo jo veiksmais padarytą žalą, jo veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. K. charakterizuojamas labai gerai, byloje yra duomenų, kad jis ikiteisminio bylos tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Manytina, kad už padarytas nusikalstamas veikas jo dar nereikia izoliuoti nuo visuomenės, nes LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatėmus jam laisvės. Kaltinamajam, paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant griežtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kadangi kaltinamasis dirba, paskirtina priemonė, susijusi su kaltinamojo turtine padėtimi.

Kadangi R. K. veikose yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės jam bendrintinos pagal LR BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas. Be to, kaltinamasis prisipažino kaltas, jo byla buvo nagrinėjama sutrumpinto bylos įrodymų turimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (LR BK 64 ¹ str.).

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Nukentėjusysis byloje J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis dėl sužalojimo, dėl kurio kaltas kaltinamasis, turėjo nepatogumų, kentė skausmą, negalėjo dirbti. Kaltinamasis pripažįsta nukentėjusiojo nurodytą neturtinės žalos atlyginimo sumą-2000 litų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, to asmens padarytos turtinės žalos dydį, susiformavusią bendrą teismų praktiką. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nukentėjusiojo nurodyta suma-2000 litų-pilnai atitiks aukščiau aptartas aplinkybes.

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo R. K. nukentėjusiajam J. P. priteistina 2000 litų suma neturtinės žalos atlyginimui.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys 906, 25 litų sumai dėl nukentėjusiojo J. P. gydymo išlaidų pilnai įrodytinas ir tenkintinas, šią sumą išieškant iš kaltinamojo R. K..

Ikiteisminio bylos tyrimo metu R. K. buvo paskirtos net trys kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, periodinis registravimasis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimas. Manytina, kad nuosprendžio vykdymo užtikrinimui R. K. nebūtina palikti visas šias kardomąsias priemones, todėl paliktina tik viena-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kitos priemonės po nuosprendžio paskelbimo panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę R. K. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 75 str., R. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 8 MGL, t.y. 1040 litų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į R. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme atbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 7 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti R. K. skirtas kardomąsias priemones- periodinį registravimąsi policijos įstaigoje bei dokumento paėmimą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 906,25 litų ieškinį tenkinti pilnai, šią sumą išieškant iš R. K..

Nukentėjusiojo J. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai 2000 litų sumai, šią sumą išieškant iš R. K..

Bylos daiktinį įrodymą-voką su 4 fotonuotraukomis bei voką su CD disku-palikti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.