Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1023-1057/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-01
Bylos Nr.
II-1023-1057/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01207-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1023-1057/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01207-2023-8Procesinio sprendimo kategorija (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. Y.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. M.,

vertėjai Julija Portnova.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Y. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21310-2023 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21310-2023 D. Y. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, nes jis, 2023 m. birželio 26 d., apie 10.53 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas ir manevruodamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino jam iš kairės priparkuotą automobilį ,,KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Padaręs žalos, kuri viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai arba nukentėjusiajam. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 1 200 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu D. Y. teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21310-2023, kuriuo prašo panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą, paskirtą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas sutinka su ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymu, dėl to labai gailisi. Pareiškėjas nuo pat pradžių savo kaltę dėl nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį pripažino, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies pripažino ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Pareiškėjas su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nesutinka ir tvirtina, kad nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjas teigia, kad Institucija netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei pažeidimo esmę, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Nesutikimas motyvuojamas tuo, kad Institucija iš išdėstytų faktų neaišku kuo pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Institucijos nutarimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiginiams: ,,Įvairių valstybinio valdymo subjektų priimami sprendimai privalo būti pagristi objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Tai nustatyta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjas pagal Institucijos tyrėjo prašymą išsiuntė pasiaiškinimą. Iš pasiaiškinime išdėstytos informacijos aišku: pareiškėjas iš įvykio vietos nepasišalino; apie kelių eismo įvykį buvo pranešta policijai. Aukščiau išdėstytą informaciją gali patvirtinti bent 2 galimi liudininkai: pareiškėjo vadovas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą ir pranešęs policijai apie kelių eismo įvykį; vaizdo įrašas iš šalia esančios ant pastato sienos pritvirtintos kameros. Pareiškėjas akcentuoja, kad eismo įvykio vietos nepaliko, tai gali patvirtinti vaizdo įrašas. Apie kelių eismo įvykį policijai buvo pranešta, įvykis užregistruotas policijos departamente, visi duomenys pateikti, įvykį telefonu registravo pareiškėjo vadovas. 2023 m. rugsėjo 25 d., po eilinio pokalbio su Institucijos tyrėju, informacija apie praneštą kelių eismo įvykį buvo rasta. Buvo skambinta iš mobilaus telefono, apie 16.00 val. į bendrą pagalbos numerį. Buvo pranešta apie kelių eismo įvykį, kelių eismo įvykio dalyvius, kelių eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, buvo suteikta visa prašoma informacija. Pareiškėjas buvo patikrintas, kad įvykis užregistruotas ir perduotas atitinkamai instancijai administruoti. Pareiškėjas pats kalbėjo su pareigūnu, suteikė visą informaciją, pateikė visus prašomus duomenis. Iki šiol nėra aiškiai išdėstyta Institucijos pozicija dėl vaizdo įrašo. Taip pat, Institucija surašydama nutarimą neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą informaciją, kuri galėjo sušvelninti ar kitaip paveikti priimtą nutarimą. Tuo pagrindu pareiškėjas nesutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis ir prašo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Skundą padavęs asmuo D. Y. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepasišalino iš įvykio vietos, nuvažiavo 4-6 metrus, kad atlaisvintų kelią įvažiavimui į statybos objektą. Apie įvykį pranešė savo koordinatoriui, apgadinto automobilio savininko autoįvykio metu nebuvo. Pranešė, kad tai įvyko 10.30 val. Koordinatorius atvyko gal po 2,5 – 3 valandų ir pranešė apie eismo įvykį policijai, pateikė duomenis. Tą laiką jis nebuvo pasišalinęs iš miesto. Mano, kad formuluotė, jog jis pasišalino iš įvykio vietos, nėra korektiška, nes visi duomenys buvo pateikti policijai, nereikėjo skelbti jo paieškos. Jis nuvažiavo už 4-6 metrų nuo įvykio vietos. Ten stovėjo visą dieną. Iš ten pasišalino apie 15.00 - 16.00 val., jau po to, kai buvo pranešta policijai. Policija priėmė visus duomenis. Policija nebuvo atvykusi, tai vyko telefoniniame rėžime. Koordinatorius neminėjo, kad patraukė mašiną. Jam tai pirmas atvejis, todėl negali paaiškinti kodėl nepranešė policijai. Mašina liko 4-6 metrų atstumu nuo įvyko vietos. Bet tai nepasišalinimas iš įvykio vietos. Lietuvoje gyvena nuo 2021 metų gegužės mėnesio. KET pakankamai žino. Sutinka, kad pažeidė. Automobilį patraukė iš įvykio vietos iškarto, po keleto sekundžių. Tuo metu niekas nebandė įvažiuoti į objektą. Kai stovėjo prie automobilio, matė, kad į objektą įvažiuoja ir išvažiuoja. Tai padarė afekto būsenoje. Eismo įvykis buvo tarp 10.30 val. ir 11.00 val. Koordinatorius policijai pranešė gal tarp 13.00 val. ir 14.00 val. Jis važiavo ne vienas, buvo dar du žmonės. Nė venas iš jų nesakė pranešti policijai. Jis nežinojo, kad objektas filmuojamas. Ten yra vaizdo kameros. Kolega, kuris buvo su juo, padarė pažeisto automobilio nuotraukas. Jis to automobilio nefotografavo, nes jam buvo ne iki to. Negalvojo, kiek tas automobilis ten stovės. Supranta, kad neliko įvykio vietoje. Koordinatoriui paskambino jo kolega. Tai darbo automobilis, manė, kad koordinatorius praneš. Jis neginčija dėl autoįvykio. To automobilio savininko nebuvo. Kai išėjo iš objekto, pamatė, kad nukentėjusiojo automobilis išvažiavo. Koordinatorius atvažiavo apie 14.00 val. Iki jo atvykimo, maždaug prieš 10 minučių, jie išėjo iš teritorijos, tada jau automobilio KIA nebuvo. Girdėjo koordinatoriaus pokalbį su policija. Jis nurodė jo telefono numerį, vardą ir pavardę. Jo automobilis visą laiką stovėjo ten, kur jį pastatė. Koordinatorius policijai pranešė, kai automobilis KIA buvo jau išvykęs. Nežino, ar automobilis KIA suremontuotas. Su juo susisiekė draudimo kompanijos atstovas. Policija nebuvo atvažiavusi. Jis tą įvykio vietą paliko tada, kai koordinatorius pranešė policijai. Koordinatorius yra I. D.. Jis po koordinatoriaus skambučio, apie 16.30 val., išvyko į kitą objektą. Jo koordinatorius pasakė, kad gali išvažiuoti. Po skambučio policijai, ten dar pabuvo 10-15 minučių. Koordinatorius ten dar liko, jie išvažiavo pirmi. Jis išvažiavo tuo pačiu automobiliu. Jis nemano, kad yra kaltas, pažeidė veiksmų algoritmą. Jei norėtų pasišalinti, tai paliktų automobilį ir neskambintų koordinatoriui, juk viskas užfiksuota vaizdo kameromis. Jis mano, kad tai yra per griežta bausmė. Jis neneigia kaltės dėl eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad negali atsakyti ar policija buvo atvykusi, nes nukentėjusiosios įvykis buvo fiksuotas, kai mašina buvo prie ,,BIG“ parduotuvės, po to sužinojo, kad viskas įvyko čia. Vairuotojui D. Y. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos niekam nepranešęs. Prie bylos yra pridėtas vaizdo įrašas, kur užfiksuotas įvykis, įvykio mechanizmas, kai vairuotojas išėjęs pasižiūri ir patraukė automobilį atokiau nuo nukentėjusio automobilio, nesiima jokių veiksmų, kad pranešti nukentėjusiajam. Tik praneša, kad skambino koordinatoriui. Jis sakė, kad Lietuvoje nuo 2021 metų turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja transporto priemonę ir kitose šalyse tokios pačios taisyklės įvykus eismo įvykiui. Jis nurodė, kad jokių nuotraukų nedarė, nieko nefiksavo, tiesiog uždaro automobilį ir išeina į savo statybvietę, kaip nurodo afekto būsenoje. Akivaizdu, kad tai turėjo būti ne 5 val., niekam neskambina, nepraneša. Kartu dar buvo keleiviai, čia tik du automobiliai susidūrė, užkabino automobilį, todėl jokia afekto būsena negali būti. Akivaizdu, asmuo nenorėjo forminti įvykio galbūt todėl, kad nebūtų patikrintas jo blaivumas. Atvažiavęs koordinatorius skambina į pagalbos centrą, kai nukentėjusio automobilis jau patrauktas. Matyti, kad policija pasidomėjo dėl įvykio, nes skambino į aikštelę ir prašė vaizdo įrašo. Dažniausiai, kai nėra įvykio vieta filmuojama, apsunkinama galimybė nustatyti įvykio kaltininką. Mano, kad D. Y. užkabinęs automobilį, tyčia pasitraukė į šoną, nes matoma, kad į statybvietę niekas nenorėjo važiuoti, automobilis niekam netrukdė. Matomai jo automobilis net nebuvo taisomas. Šiuo atveju manoma, kad pranešimas į pagalbos centrą po 5 val., tai akivaizdu, kad vairuotojas norėjo nuslėpti įvykį, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš skundo turinio matyti, kad D. Y. nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio ir nutarimą priėmusio pareigūno nutarimu, mano, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nepadarė ir prašo panaikinti jam skirtą nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

D. Y. institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 26 d., apie 10.53 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas ir manevruodamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino jam iš kairės stovėjusį automobilį ,,KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai arba nukentėjusiajam.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. Y. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja V. N. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje padaryto pažeidimo pareiškėjas neginčijo.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 30 straipsnyje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius, pažymėtina, jog šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nuvažiavo apie 4-6 metrus, kad atlaisvintų įvažiavimą į statybos objektą, neva taip padarė afekto būsenoje. Šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirma, pareiškėjas neneigia fakto, kad automobilis buvo patrauktas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad juo pavažiavo apie 4-6 metrus tam, kad atlaisvintų įvažiavimą į statybos objektą. Pažymėtina, kad tiek SEAKĮ nuostatos, tiek KET, kurias vairuotojas privalo žinoti, nurodo eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. D. Y. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau, nepaisant to, automobilį buvo patraukė iš eismo įvykio vietos, siekiant savanaudiškų tikslų – atlaisvinti kelią į pareiškėjo darbovietę, t.y. jam buvo svarbu, kad nesukeltų nepatogumų darbdaviui ir darbo procesui, nors byloje nėra jokių duomenų apie statybos objekto nepaprastai didelę svarbą visuomenės poreikiams arba ypatingų saugumo reikalavimų būtinybę, pavyzdžiui, statoma valstybei ar miestui gyvybiškai būtina ir reikšminga elektrinė, ligoninė ar vandenvietė ir pan., kas lemtų poreikį nedelsiant patraukti automobilį, nes žala apgadinto automobilio savininkui būtų nepalyginamai mažesnė už grėsmę, galinčią kilti valstybei ar miestui ypatingai svarbaus objekto statybų statybai. Taigi, šiuo atveju esant verslo ir apgadinto automobilio savininko interesų konkurencijai, buvo pasirinkta ginti verslo, bet ne nukentėjusiojo interesus, kas patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymą

Antra, pareiškėjas teigia, kad transporto priemonę patraukė afekto būsenoje, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas toliau dirbo visą dieną, nebuvo ištiktas šoko ir nušalintas nuo darbo, jam nebuvo kviesti medikai dėl šoko būsenos ir pan., jis vėliau vairavo automobilį išvykdamas į kitą objektą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas per įmanomai trumpiausią laiką pranešti apgadinto automobilio savininkui arba policijai apie įvykį. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl afekto būsenos atmestini kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu ir skunde nurodė, kad jo koordinatorius atvyko po 2,5 - 3 val. ir pranešė policijai apie eismo įvykį. Tačiau ši aplinkybė niekaip neeliminuoja pasitraukimo iš įvykio vietos fakto ir nepašalina pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Priešingai, iš Institucijos teismo posėdžio metu pateikto išrašo iš policijos sistemos matyti, kad I. D. (pareiškėjo teigimu, tai koordinatorius iš jo darbovietės) apie įvykį (duomenys neskelbtini), telefonu pranešė 16.01 val., t.y. net ne po 2,5 - 3 val. , bet po 5 valandų, kuomet apgadintu automobiliu jau buvo išvykta iš įvykio vietos ir, pastebėjus apgadinimus, apie 13.45 val. pranešta policijai (b.l.21), tai patvirtina tarnybinis pranešimas, esantis byloje ir G. V. bei R. P. paaiškinimai (b.l.24-25). KET nustatyta, kad apie eismo įvykį privalo būti pranešta nedelsiant, 5 valandų laikotarpis niekaip negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąvoką „nedelsiant“.

Todėl, įvertinus surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, atmestini pareiškėjo D. Y. argumentai, kad nutarimas nepagrįstas, nes jis nepasišalino iš įvykio vietos, apie tai nepranešęs nukentėjusiajam arba policijai.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu. Pareiškėjas neigia savo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, nustatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kas laikytina jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad Institucijos nutarime yra nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taigi, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtai priimto Institucijos nutarimo.

Taigi, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai D. Y. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, paskyrė nuobaudą, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nepakeistą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21310-2023 ir D. Y. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: