Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, kaltinamajam A. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, viešame tei­sia­ma­ja­me posėdyje išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-01-12 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, 2016-01-18 Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį areštu 48 paroms, 2016-02-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, 2016-02-11 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, 2016-02-23 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui,2016-03-03 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2016-04-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, 2016-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, 2016-06-14 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 2016-07-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs), 2016-09-05 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015 m. spalio 8 d., laikotarpiu nuo 15 val. 30 min. iki 15 val. 40 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastate, esančiame Lazdijų m. Vilniaus g. 1, atrakinęs kabineto duris spynoje paliktais raktais, įsibrovė į buhalterinės apskaitos skyriaus kabinetą Nr. 425, iš kur pagrobė svetimą turtą – Z. A. priklausančią rankinę 5 eurų vertės, su joje buvusiais asmeniniais daiktais – pinigine 5 eurų vertės, kurioje buvo pinigų - 10 eurų, banko AB „Swedbank“ banko elektroninė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodas ir slaptažodis, banko AB DNB banko elektroninė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodas ir slaptažodis, tuo nukentėjusiajai Z. A. padarė 20 eurų turtinę žalą ir neteisėtai įgijo ir laikė iki 2015 m. spalio 08 d. 15 val. 48 min. Z. A. vardu išduotą banko AB „Swedbank“ ir banko AB DNB elektronines mokėjimo korteles ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimas elektronines mokėjimo korteles skirtas finansinei operacijai inicijuoti ir jos duomenis – PIN kodus, ir apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą o būtent: 2015 m. spalio 08 d. laikotarpiu nuo 15 val. 30 min. iki 15 val. 40 min., pagrobęs Z. A. išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. spalio 08 d. 15 val. 48 min. AB DNB banko bankomate, esančiame Lazdijų m. Seinų g. 4, pateikdamas Z. A. vardu išduotą banko AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę ir įvesdamas jam žinomą PIN kodą, iš nukentėjusiosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė 500 eurų, taip apgaulės būdu, savo naudai, įgijo svetimą turtą – Z. A. priklausančius 500 eurų, ir neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 15 val. 54 min. tame pačiame banko AB DNB bankomate, esančiame Lazdijų m. Seinų g. 4, pateikdamas Z. A. vardu išduotą AB DNB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvesdamas jam žinomą PIN kodą, per du kartus iš nukentėjusiosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuėmė 520 eurų, taip apgaulės būdu, savo naudai, įgijo svetimą turtą – Z. A. priklausančius 520 eurų, ir neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvada Nr. 140-(789)-IS1-882 patvirtina, kad specialistui pateikus AB DNB banko pateiktą 2015-10-08 bankomato, esančio Lazdijų m. Seinų g. 4, vaizdo įrašą ir kaltinamojo A. B. lyginamuosius pavyzdžius (nuotraukas), specialistas konstatavo, kad pateiktoje tiriamojoje ir lyginamojoje medžiagoje, užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo – A. B. (b. l. 27-33).

AB "Swedbank" 2015-10-16 raštas Nr. S/10671 patvirtina, kad Z. A. priklauso sąskaita(duomenys neskelbtini), o 2015-10-08 15.48 val. Lazdijų m. Seinų g. 4 bankomate (duomenys neskelbtini) iš šios sąskaitos buvo nuimta 500 eurų (b. l. 54-56).

AB DNB banko 2016-03-02 raštas Nr. 30.89-143/641 patvirtina, kad 2015-10-08 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo nuimta 520 eurų pasinaudojant Z. A. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015-10-08 iš šios sąskaitos Lazdijų m. Seinų g. 4 bankomate (duomenys neskelbtini), panaudojant kortelę, pinigai buvo nuimti per 2 kartus, vieną kartą 500 eurų, kitą kartą 20 eurų (b. l. 58, 59).

Nurodytų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam A. B. pareikštus kaltinimus ir jo paties prisipažinimą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad po nukentėjusios pranešimo apie vagystę atlikus Z. A. kabineto apžiūrą jos rankinė kabinete nebuvo rasta, o raktai nuo kabineto durų buvo spynoje iš koridoriaus pusės. Bankų pateikti duomenys apie nukentėjusiosios Z. A. sąskaitas ir jose esančių pinigų išėmimą patvirtina, kad pinigai iš abiejų bankų sąskaitų buvo paimti netrukus po vagystės, pinigai paimti tame pačiame bankomate kelių minučių laikotarpyje. Banko pateiktas šio bankomato stebėjimo kameros vaido įrašas patvirtina, kad pinigus iš nukentėjusiosios sąskaitų paėmė asmuo, kuris dėvėjo kepurę su snapeliu, o ant veido iki akių buvo užsitraukęs skarą. Būtent tokias savo aprangos detales nurodė ir kaltinamasis, o posėdžio metu patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas yra jis. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada, pateikta sulyginus vaizdo įrašą ir lyginamuosius kaltinamojo nuotraukų pavyzdžius.

Teismų praktikoje įsibrovimu laikomi ir tokie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai, neįveikdamas jokių apsaugos priemonių, ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Įsibrovimą kvalifikuoja ne tai, kad įveikiamos kliūtys, bet tai, kad į objektus patenkama neteisėtai arba panaudojant apgaulę. Neteisėtumas reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama užeiti be atskirto patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Šiuo atveju savivaldybės administracijos patalpų duryse paliktu raktu atrakindamas tarnybinio kabineto duris kaltinamasis pateko į kabineto vidų be darbuotojo leidimo, todėl pripažintina, kad kaltinamasis neturėjo teisės tuo metu ten patekti. Į kabinetą jis pateko turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir pagrobė rankinę su joje buvusia pinigine ir pinigais, todėl tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies požymius, t. y. kvalifikuojami kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą. Be to, tais pačiais neteisėtais veiksmais pagrobdamas rankinę ir joje buvusius daiktus kaltinamasis neteisėtai įgijo ir iki tos pačios dienos 15 val. 48 min. laikė svetimas - Z. A. vardu išduotas banko AB „Swedbank“ ir banko AB DNB elektronines mokėjimo korteles ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, todėl tokie veiksmai atitinka ir BK 214 straipsnio 1 dalies požymius, t. y. kvalifikuojami kaip neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis.

Abi veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarytos vienu metu, toje pačioje vietoje, vykdant vieningą išankstinį sumanymą iš nusikaltimo gauti turtinės naudos ir šiais veiksmais siekiant vieno tikslo, todėl kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Nors kaltinamajame akte abiejų bankų elektroninių mokėjimo kortelių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimas ir pinigų užvaldymas apgaule kvalifikuotas kaip atskiros keturios nusikalstamos veikos, tačiau remiantis BK 63 straipsnio 10 dalimi visi šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip dvi tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios. Šiuo atveju kaltinamasis pinigus iš bankomato išėmė nors ir panaudodamas skirtingas bankų elektroninio mokėjimo korteles bei atliekant tris operacijas, kuriomis tris kartus apgaule užvaldė svetimus pinigus, tačiau visi šie vienarūšiai veiksmai buvo atlikti siekiant vieno tikslo ir veikiant vieninga tyčia. Kaltinamasis norėjo išgryninti tiek pinigų, kiek gali ir tam tikslui pasiekti padarė kelias tapačias ir vienarūšes veikas. Todėl visi veiksmai, kuriais kaltinamasis neteisėtai panaudojo abi elektronines mokėjimo korteles ir jų PIN kodus, kvalifikuotini kaip tęstinė veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje, o visi veiksmai, kuriais kaltinamasis apgaulės būdu užvaldė svetimus pinigus, kvalifikuotini kaip tęstinė veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Abi aukščiau aptartos tęstinės veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos vienu metu, toje pačioje vietoje, vykdant vieningą sumanymą ir siekiant vieno tikslo, todėl kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o veika numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje - nesunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis A. B. iki šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, todėl remiantis BK 55 str. pirmiausiai reikėtų svarstyti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimą. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, už kurį jis per trumpą laikotarpį Lietuvos Respublikoje jau yra nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl analogiškų nusikalstamų veikų, ši įstatymo nuostata nagrinėjamoje byloje netaikytina. Pabrėžtina, kad remiantis BK 55 str. teismas neteistam asmeniui paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau tai nereiškia, kad tokiam asmeniui negali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo atveju pažymėtina, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą Lietuvoje per neilgą laiką kaltinamasis teisiamas jau dvyliktą kartą, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis devyni nuosprendžiai yra įsiteisėję ir jis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi nuspręsta A. B. perduoti supaprastinta tvarka Latvijos Respublikai pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui už šešiais nusikalstamas veikas, numatytas Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 175 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje ir 175 straipsnio 3 dalyje. Taip įvertintina, kad kaltinamasis iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo ir lėšų pragyvenimui gaudavo iš sistemingai daromų nusikalstamų veikų.

Tokių aplinkybių visuma rodo, kad A. B. nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymus, yra linkęs pragyventi iš nusikaltimų ir ignoruoja įstatymus bei visuomenės principus jeigu turi galimybę laisvai elgtis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nes švelnesnės bausmės rūšys, kurios nesusiję su laisvės atėmimu, nebūtų pakankamos siekiant bausmės tikslų: nesulaikytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų ir neatimtų galimybės jas daryti, nepaveiktų jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Bausmės dydis už visas nusikalstamas veikas nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytas vidurkis, nes byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes šios veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o paskirtos subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje ir 6 dalyje įtvirtintas taisykles.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė nebendrinama su kitais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, kadangi ne visi nuosprendžiai yra įsiteisėję, o apskųstu 2016-07-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jau yra išspręstas bausmių bendrinimo klausimas. Todėl šio nuosprendžio paskelbimo metu nesant galimybės nustatyti visas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas ir subendrintas bausmes, neįmanoma paskirti galutinės subendrintos bausmės pagal visus priimtus nuosprendžius. Įsiteisėjus nuosprendžiui šioje baudžiamojoje byloje ir kitiems teismo nuosprendžiams išnagrinėtose ir nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, bausmės pagal visus neįvykdytus teismo nuosprendžius bus bendrintinos BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusiosios Z. A. civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi turtinę žalą ji patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, o ieškinį kaltinamasis pripažįsta ir ginčo dėl žalos atlyginimo nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui pažymą dėl priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo, tačiau sprendžiant tokių proceso išlaidų priteisimo klausimą pabrėžtina, kad remiantis BPK 51 str. 1 d. 3 p., 7 p., gynėjo dalyvavimas nagrinėjant suimtų asmenų, nemokančių proceso kalbos, bylą yra būtinas. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau pabrėžtina, kad tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios (BPK 106 str. 2 d.). Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gyvėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Be to, kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, pajamų neturi, iš jo yra priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems kitose bylose, todėl pagal savo dabartinę turtinę padėtį jis neturi galimybės atlyginti proceso išlaidų valstybei.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus priteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei nėra pagrindo, nes gynėjas byloje dalyvavo nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o jo turtinė padėtis neleidžia jam atlyginti šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 2 p., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, – terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias veikas paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias veikas paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 6 dalimi, apėmimo būdu subendrintas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti A. B. galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajai Z. A. 1 040 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.