- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2009-03-02
- Bylos Nr.
- I-72-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Halina Zaikauskaitė, Egidija Smalakienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. N., T. Š., P. V., L. M., K. Z., G. R., R. S., A. J. K., J. J. Z., D. V., A. D., K. V., V. R., J. N., L. Š., J. S., M. K., Z. P., Č. S., S. S., J. K., T. M., R. L., D. M., A. M., T. R., V. Š., E. T., P. S., K. S., J. T., A. T., J. D., A. K., D. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- J. D., A. R., M. M., M. P., G. Č., Z. G., I. Š., V. R., J. R., E. R., M. Ž., J. N., UAB “Realco”, P. Š., V. P., M. Š., J. B., E. V., S. S., G. B., K. Š., S. R., Č. R., S. Š., I. G., S. T. F., B. R., S. V., L. C., D. P., H. K., M. S., J. Š., A. Š., P. V. Š., M. R., E. M., J. M., J. V., L. F., T. V. F., G. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjams T. N., T. Š., P. V., L. M., K. Z., G. R., T. Š., R. S., A. J. K., J. J. Z., D. V., A. D., K. V., V. R., J. N., L. Š., J. S., M. K., J. K. atstovei pagal įgaliojimą Ingridai Linkevičienei, pareiškėjų atstovei adv. Jolitai Vilutytei (atstovavimo sutartis byloje), atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Gabrielei Vazniokaitei (įgaliojimas byloje), Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Irmai Šapokaitei (įgaliojimas byloje), tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., A. R. (Č. R. teisių perėmėja), M. M., M. P., G. Č., Z. G., I. Š., V. R., J. R., E. R., A. R., M. Ž., J. N., A. R., UAB “Realco” įgaliotam atstovui Aivarui Korsakui (įgaliojimas byloje),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. P., A. D., G. R., Č. S., S. S., T. Š., K. Z., J. Š., J. K., P. V., T. Š., J. S., R. S., T. M., R. L., K. V., A. J. K., L. M., D. M., A. M., T. R., V. Š., V. R., L. M., E. T., P. S., K. S., J. T., A. T., J. J. Z., T. N., M. K., J. N., J. D., A. K., D. B. (toliau - Pareiškėjai) skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – VAVA), tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. Š., M. M., I. Š., Z. G., V. P., M. Š., J. B., E. V., S. S., G. B., K. Š., S. R., Č. R., J. N., M. Ž., J. R., A. R., E. R., S. Š., I. G., S. T. F., B. R., M. P., S. V., G. Č., L. C., I. Š., D. P., H. K., M. Š., M. S., J. Š., A. Š., J. D., P. V. Š., M. R., V. R., E. M., J. M., J. V., L. F., T. V. F., G. J., A. R. ir UAB „Realco“ (toliau – tretieji suinteresuoti asmenys) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai su skundu (I t., b. l. 3-12), kurį patikslino (II t., b. l. 124-131), kreipėsi į teismą prašydami:
1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti VAVA Žemėtvarkos skyriui laisvos žemės, esančios šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat esančios šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Taisyklių 106 punkto pagrindu parengtus planus nuosavybės teisių atkūrimui;
2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 30 d. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimus nuosavybės teisėms atkurti į buvusio Miškinių rėžio kaimo žemės sklypą, esantį Laisvės pr. – Parodų g. sankirtoje ((duomenys neskelbtini)), Vilniuje.
Paaiškino, kad pareiškėjai, buvusio Miškinių (Lesniki) kaimo žemės savininkų vaikai ir anūkai, yra išreiškę savo valią atkurti nuosavybės teises, tačiau nuosavybės teisės nėra dar visiškai atkurtos dėl pareigūnų vilkinimo atlikti jiems įstatymais pavestas funkcijas. Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 106 p., privalo suformuoti žemės sklypų ribas, organizuoti kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei urbanistinius – architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo, žemės sklypų formavimo ir kitus darbus baigti bei planus patvirtinti privalo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo dienos. Nurodė, jog VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-07-10 raštu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvusio Miškinių kaimo kartografavimo dokumentaciją ir buvusių savininkų bei piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, sąrašus, prašydamas suformuoti žemės sklypų ribas, organizuoti kadastrinius matavimus, tačiau per Tvarkoje nustatytą terminą nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei VAVA neatliko visų teisės aktais joms pavestų pareigų.
Pažymėjo, kad pareiškėjai nuolat domėjosi atliekamais pareigūnų veiksmais, buvo informuoti, kad sklypai bus formuojami, tačiau mano, jog pareigūnai vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais. Tvarkoje yra nustatomos abipusės žemėtvarkos skyriaus ir savivaldybės administracijos pareigos, vienai kompetentingai institucijai neatlikus reikiamų veiksmų, kita institucija negali tinkamai atlikti konkrečių jos kompetencijai priskirtų veiksmų. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypų planus, todėl šių veiksmų atlikimas priklausė tik nuo savivaldybės administravimo subjekto. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-06-13 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atlikti sklypo matavimo darbus, nustatė sklypo dydį – 10 802 kv.m., pradinę pardavimo kainą bei sklypo vertės priedą dėl inžinierinių statinių — 49 770 Lt. Apie galimą šio sklypo pardavimą aukciono būdu sužinojo iš internete (oficialioje atsakovo svetainėje) paskelbtos informacijos, žodžiu kreipėsi į tuometinę miesto vadovybę – po pareiškėjų skundų ketinimai realizuoti sklypą aukcione dingo. Atsakovo institucijoje pareiškėjams buvo teigiama, kad atlikus visus sklypo formavimo darbus, sklypas bus grąžintas pretendentams. 2007-02-09 tapo žinoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui „Dėl nekilnojamų daiktų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo“ ir pasiūlė merui jį įrašyti į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Paaiškėjo, jog iki šiol sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje neįregistruotas, todėl mano, kad nėra atlikti visi sklypo formavimo darbai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija neleistinai vilkina savo pareigą, numatytą Tvarkos 106 p. Susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą paaiškėjo, kad VAVA 2007-10-15 kreipėsi į savivaldybę, kuriuo prašė suformuoti žemės sklypą ir nustatyta tvarka perduoti sklypo dokumentaciją VAVA dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymo. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2007-10-24 raštu visa sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dokumentacija perduota Vilniaus apskrities viršininkui. Nors, pagal Tvarkos 111 p., sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas per 3 mėn. nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo, tačiau VAVA neleistinai vilkina sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2001-02-28 sprendimu patvirtino buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijos, šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvusio laisvo žemės sklypo plano sprendinius bei įpareigojo Miesto plėtros departamentą įrašyti sklypą į investicinių projektų apskaitą. Pagal suderintą planą, sklypo plotas yra 2 000 kv.m. 2001 m. buvo ketinama šį laisvą sklypą ne grąžinti buvusiems žemės savininkams, o realizuoti. Nors savivaldybės administracija buvo pareiškusi, kad sklypas bus grąžintas pretendentams, tai yra ir pareiškėjams, tačiau iki šiol VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nėra pateikti visi sklypo duomenys, kaip to reikalauja Tvarkos 106 p., tokiu būdu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės sklypas negrąžinamas Miškinių rėžinio kaimo savininkams. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007-05-16 kreipėsi į atsakovą su raštu, nurodydamas, kad nuomos sutartis su Vilniaus miesto Panerio žemės ūkio bendrove 2007-04-24 įsakymu pripažinta pasibaigusia, o 1,3427 ha žemės sklypas, esantis Šiltnamių g., išregistruotas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro bei priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui, bei savivaldybės administracijai pasiūlyta nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, suformuoti sklypo ribas, parengti sklypo planą. Tvarkos 106 p. numato savivaldybės administracijai terminą, per kurį turėtų atlikti minėtą pavedimą, tačiau savivaldybės administracija reikalaujamų veiksmų neatliko, nesuformavo laisvoje teritorijoje sklypo (ar sklypų), užkirsdama kelią atkurti nuosavybės teises į minėtą laisvą žemę. Atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklypai yra laisvi (neužstatyti), jiems nėra konkretaus visuomenės poreikio, todėl jie privalo būti grąžinti. Be to, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu patenkino vieną pareiškėjų prašymą ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo, suformuoti žemės sklypą prie Miškinių g. 1-21 namų, Vilniuje. Taigi, mano, kad atsakovai neteisėtai vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, tokie jų veiksmai šiurkščiai pažeidžia pareiškėjų konstitucinę teisę, todėl yra neteisėti.
Pareiškėjų atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pateikti duomenys neginčija, kad pareiškėjai ir eilė trečiųjų suinteresuotų asmenų yra teisėti pretendentai. Nuosavybės teisių atkūrimo nuostatos yra tokios, kad nuosavybės teisė turi prioritetinę reikšmę, išskyrus kai ginamas viešas interesas. (duomenys neskelbtini), Vilniuje sklypai buvo pradėti formuoti. Savivaldybė rengė šio sklypo dokumentus, kad jis nebūtų grąžintas teisėtiems savininkams, o būtų parduotas. Šis sklypas nėra viešo intereso sklypas, nėra užstatytas. Į jį yra atkurtinos nuosavybės teisės pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Savivaldybė ginčo sklypo duomenų nėra pateikusi nustatyta tvarka apskrities viršininko administracijai, kuri negali užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų. Apskritis turėtų palaikyti ir atstovauti pareiškėjų interesus, turėtų deklaruoti, kad savivaldybė netinkamai vykdo pareigą. (duomenys neskelbtini),Vilniuje yra laisvas sklypas, kuriame yra laikini statiniai - tvora, savavališkai pastatyta tam tikra konstrukcija, imituojanti seną statybą, t. y. šiltnamio karkasas. Apskritis 2007-05-16 deklaravo savo nuostatą, kad laikosi įstatymo, savo raštu Nr. E17-81 kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių, ar sklypas 1,3472 ha ploto yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, tačiau pastarasis neįvykdė pareigų, nesuformavo žemės sklypo, nors jis yra akivaizdžiai laisvas, nesiėmė veiksmų, nežinoma apie dokumentų, susijusių su šiuo sklypu pateikimą apskričiai, savivaldybė vilkina procesą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime išdėstytas nesutikimas su pareiškėjų reikalavimais stebina, nes yra tam tikri oficialūs dokumentai, kurie palaiko pareiškėjų poziciją, o po to teismo posėdyje laikomasi kitos pozicijos, persigalvojama ir nepalaikoma pareiškėjų pozicija. Pareiškėjai, įvertinus apskrities elgesį, abejoja, ar iš tiesų ji atstovauja žemėtvarkos skyrių, ar palaiko kitą valstybinę instituciją, o ne teisėtus piliečių interesus. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjų nuomone, yra neteisėtai priskirtas UAB “Lazdynų būstas”. Neteisėtai priskirtas prie valstybės išperkamos žemės, neįvertinus žemės sklypo. Prieštaraujant apskričiai, 2007 m. rudenį buvo parduotas UAB “Realco”. Mano, kad UAB “Realco” atsirado reorganizavus kitą bendrovę. Nuomos sutartis yra akivaizdžiai neteisėta. Yra dokumentai, 2007-10-15 VAVA viršininko pasirašytas raštas, kad statiniai turėtų būti priskirti laikiniems statiniams, o žemė grąžintina teisėtiems savininkams. Yra nuomos sutartis, kurią pasirašė apskritis, o tai reiškia, kad atsiranda visai kita nuomonė. Teismas neturėtų koreguoti nuomos sutarties, bet turėtų atkreipti dėmesį, ar tinkamai VAVA atstovauja piliečių interesus, atlieka vykdomosios valdžios funkcijas, nes negali vykdyti šių funkcijų priešingai piliečių teisėtiems interesams. VAVA pozicija dviprasmė, nes savo sprendimus, be kitų žinios pakeičia priešingais. Nuomos sutartis yra sudaryta bylos nagrinėjimo teisme metu. Buvo prašyta taikyti apribojimus dėl (duomenys neskelbtini) sklypo, Vilniuje. Nežino, kokiu būdu buvo sudaryta nuomos sutartis, jei toks disponavimas buvo ribojamas. Atsiliepimuose į skundą keliamas klausimas, ar neprivalėjo pareiškėjai kalbėdami apie neveikimą pereiti visą grandinę ikiteisminio tyrimo. Skundai yra dėl kompetentingų pareigūnų neveikimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo praktiką, teismas turėtų formuoti praktiką pagal konkrečius visuomeninius interesus, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Prieš kelis metus LR Seimas yra pasisakęs, kad susidariusi paradoksali situacija, kad nuosavybės teisių atkūrimas, kuris turėjo būti įvykdytas nedelsiant ir per trumpą laiką, tęsiasi jau apie 20 metų. Realiai savivaldybės veiksmų VAVA žemėtvarkos skyrius negali įtakoti, nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų savivaldybę įvykdyti VAVA reikalavimus. Yra susiformavusi ydinga praktika (žr. 2009-02-19 teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 75-80; III t., b. l. 1-3) nurodė, kad 2003-07-10 raštu buvo pateikta buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografavimo dokumentacija ir buvusių savininkų bei piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę, sąrašai, prašant suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus, nustatytus Tvarkos 106 p. Pažymėjo, jog šiuos veiksmus Administracija įvykdė 2005-03-25 ir 2006-02-28 priimdama savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus. Įsakymai ir sklypų dokumentai buvo perduoti VAVA, taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko visas Tvarkos 106 p. nurodytas jos pareigas ir laisvoje (neužstatytoje) žemėje suformavo sklypus nuosavybės grąžinimui natūra. Pareiškėjų reikalavimas, savivaldybės administracijai visiškai atlikus Tvarkos 106 p. nustatytas pareigas ir įsakymams galiojant, iš naujo pradėti tame pačiame rėžiniame kaime, jų nuomone, esančių nesuformuotų sklypų formavimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas iš esmės. Be to, VAVA, gavusi įsakymus ir sklypų duomenis, jų neginčijo ir nepateikė savivaldybės administracijai naujo prašymo dėl sklypų papildomo suformavimo, kuris pagal Tvarkos 106 p., yra būtinas teisinis pagrindas veiksmams pradėti, todėl pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės aministracija vilkina atlikti veiksmus ir yra įpareigotina šiuos veiksmus atlikti, nes Tvarkos 106 p. nurodyti veiksmai yra atlikti, įsakymai priimti ir nenuginčyti. Kadangi VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra pareiškėjų atžvilgiu dar nėra priimtas, todėl negali būti taikomas ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., pagal kurią institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 30 dienų yra skundžiami teismui. Šiuo atveju taikytinas Tvarkos 122 p., nustatantis išankstinę neteisminę ginčų dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki VAVA priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises nagrinėjimo tvarką – pareiškėjai privalėjo pirmiausia kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į VAVA, o vėliau į Vyriausybės įgaliotą instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau šios privalomos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos jie nesilaikė, todėl pareiškėjų skundas, pagal LR ABTĮ 103 str. 1 p, paliktinas nenagrinėtu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, teigdami, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija per nustatytą terminą neatliko visų teisės aktais pavestų pareigų, konkrečiai nenurodo, nuo kada savivaldybės administracija praleido terminą veiksmus atlikti, koks konkretus terminas yra praleistas, nėra aišku, kokį sprendimą ar datą pareiškėjai laiko savo teisių pažeidimo data, nes tai svarbu LR ABTĮ 33 str. 2 d. nustatyto dviejų mėnesių termino skaičiavimui. Darytina išvada, kad pareiškėjai praleido terminą paduoti skundui, taip pat nenurodo jo praleidimo priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas turėtų būti atnaujintas. Sklypo, esančio Laisvės pr. – Parodų g. sankirtoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) 20 560 kv.m. plotas ir ribos buvo suformuotos dar 2002-10-31 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu ir šiame sklype yra įregistruoti UAB „Lazdynų būstas“ statiniai. Atsižvelgiant į VAVA 2007-10-15 raštą, kad pagal pateiktą informaciją sklypas nebuvo išnuomotas UAB „Lazdynų būstas“, savivaldybė 2007-10-24 raštu perdavė trečiajam asmeniui Vilniaus miesto valdybos 2002-10-31 sprendimą ir sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje suformavimo dokumentus. Sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suformuotas dar 2001-02-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir pagal teisės aktų nustatytą tvarką, įrašytas į investicinių projektų apskaitą. Sklypo suformavimo dokumentai, vadovaujantis LR įstatymų nustatyta tvarka, perduoti VAVA. VAVA Žemėtvarkos skyriaus 2001-08-02 raštu buvo atsakyta, kad perduoti sklypų (įskaitant ir teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje) dokumentai pakeistini pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, todėl konstatuotina, jog sklypo dokumentus VAVA yra gavusi. Pažymėjo, kad reikalavimas iš naujo formuoti detaliuoju planu jau suformuotą sklypo teritoriją yra nepagrįstas. VAVA dar 2001 m. turėdama jai perduotą dokumentaciją turi galimybę priimti reikalingus sprendimus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Reikalavimas savivaldybės administracijai atlikti Tvarkos 106 p. nustatytus veiksmus taip pat nepagrįstas. VAVA 2007-05-16 su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama nustatyti, ar sklypo, kurio buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje žemė nėra valstybės išperkama, o esant galimybei suformuoti žemės sklypo ribas ir atlikti kitus būtinus veiksmus.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007-03-20 administracinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė nutartį, kuria pakeitė savo 2006-06-06 sprendimą, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 sprendimą atsisakyti suteikti Ž. V. priklausantiems statiniams – šiltnamiui, pažymėtame plane 1S1/Ž ir turinčiam 483 kv.m. užstatyto ploto bei 240,62 m ilgio mūrinei tvorai su 15 m metaliniais vartais, esantiems Šiltnamių gatvėje, Vilniuje, buvusio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, adresą – pastato numerį, bei įpareigojo Lazdynų seniūnijos seniūną svarstyti iš naujo Ž. V. prašymą dėl adreso jos statiniams suteikimo. Ž. V. priklausantys minėti statiniai kol kas nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ kaip nekilnojamieji daiktai, tačiau minėta teismo nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota svarstyti adreso šiems statiniams suteikimo klausimą. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad Ž. V. siekia, jog šie statiniai po adreso jiems suteikimo, būtų įregistruoti VĮ „Registrų centras“, o vėliau, tikėtina, įgyti teises ir į buvusio 1,3427 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriją, kuri ribojama jai priklausančia tvora.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teisminio bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, ar pasinaudojo ne teismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Būtina vadovautis Teismų praktika. Ikiteisminio ginčo tvarka yra privaloma. Jurisprudencijoje tęstinumo principą įtvirtino ir dėl jo pasisakė Lietuvos Konstitucinis Teismas, kad teismai turi ne naujus precedentus kurti, bet vadovautis Teismų praktika. Tam priskirta ikiteisminė ginčo tvarka. Pareiškėjai praleido proceso apskundimo terminus. LVAT 2007-10-04 nutartimi pasisakė, kad 2005-10-04 raštas buvo informacinio pobūdžio, kad savivaldybė 2005-06-29 perdavė VAVA duomenis. Pareiškėjai turėjo teisę ginčyti savivaldybės veiksmus, tam yra numatytas 2 mėnesių terminas, kuris yra skaičiuojamas nuo 2005-06-24 ir pareiškėjų praleistas, todėl administracinė byla nutrauktina. Pareiškėjų reikalavimai yra nepagrįsti. Sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje suformuotas detaliuoju planu, duomenys perduoti, sklypas suprojektuotas. Savivaldybė atliko visus veiksmus. Dėl kitų sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje pateikė duomenis, kad yra įregistruoti nekilnojami daiktai, kurių pareiškėjai nenuginčijo ir kol nenuginčyti jie yra teisėti ir savivaldybė negali laikyti, kad žemė laisva ir galima formuoti sklypus (žr. 2009-02-19 teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija dėl pareiškėjų reikalavimo suformuoti 13 427 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį Šiltnamių g., Vilniuje, prašė bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kitoje dalyje su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 72-74; III t., b. l. 7-10) teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal Z. P. ir kt. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-21 nutarties administracinėje byloje Nr. 1-6738-8/2007 panaikinimo, kurioje teismas pasisakė dėl 13 427 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Šiltnamių g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, bei, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. l d. 3 p., byla šioje dalyje stabdytina. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Tvarkos 106 p., VAVA atliko visus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimą Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformavus žemės sklypus ir atlikus kitus teisės aktų nustatytus veiksmus, bus galima toliau vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2007-10-24 raštu informavo Vilniaus apskrities viršininką, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribos ir plotas yra nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-10-31 sprendimu, tačiau pateikė žemės sklypo planus, neatitinkančius LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Taigi, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepašalino žemės sklypo planų trūkumų, tai yra, nepateiktos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypo plane nėra juridinio asmens, parengusio žemės sklypo planą, atspaudo, neužpildyta žemės sklypo plano gretimybių lentelė, žemės sklypo koordinačių žiniaraštyje nėra asmens, sudariusio žiniaraštį, parašo, nepateikta kadastro duomenų forma, nepateikti žemės sklypo verčių žiniaraščiai, taip pat nepagrįstai žemės sklypo dokumentuose nurodytas savininkas UAB „Lazdynų būstas“, atsižvelgiant į tai, jog į žemės sklypą bus atkuriamos nuosavybės teisės, VAVA negali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą dėl objektyvių priežasčių.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra išnuomotas valstybei ir kol nuomos sutartis nenuginčyta, ji yra teisėta. VAVA pagrįstai ir teisėtai atliko veiksmus. Pareiškėjų nurodymai, kad pasikeitė VAVA pozicija yra nepagrįsti. D-60 nutarimu šis žemės sklypas gali būti išnuomotas. (duomenys neskelbtini), Vilniuje sklypo padėtis nuo 2007-10-15 pasikeitė, nes pakeistas registro įrašas. Registracija leidžia privatizuoti žemės sklypą. Dėl šios registracijos panaikinimo pareiškėjai nesikreipė. Nuomos sutartis buvo sudaryta įteisinti žemės sklypą ir vykdyti reformas. Sklypas išnuomotas pagal 2002 m. sprendimą (žr. 2009-02-19 teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Realco“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (IV t., b. l. 1-2) vertina, kad pagal 2008-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Realco“ (toliau – bendrovė, įmonė) yra sąžininga turto, t. y. statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir registruotų valstybiniame nekilnojamojo turto ir teisių į jį registre, įgijėja ir savininkė. Nurodė, kad prieš sudarant 2008-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį, bendrovė gavo valstybinio žemės sklypo, kuriame pagal 2008-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį yra perleistas nekilnojamasis turtas, savininko, t. y. Vilniaus apskrities viršininko, kaip valstybinės žemės sklypo valdytojo, sutikimą minėtam sandoriui, kuris pagal CK 6.394 str. 3 d. buvo būtinas. Įmonė 2008-11-24 teisės aktų nustatyta tvarka sudarė su Vilniaus apskrities viršininko administracija valstybinio žemės sklypo, reikalingo statinių eksploatacijai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra užimtas trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais, valstybiniame nekilnojamojo turto ir teisių į jį registre registruotais statiniais ir išnuomotas pagal 2008-11-24 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, taip pat vadovaujantis teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę gali būti ir yra atkuriamos grąžinant tokią žemę natūra, tik jei ji yra laisva (neužstatyta), mano, kad bet kokios pretenzijos dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gražinimo natūra, yra neteisėtos ir negali būti tenkinamos.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu UAB „Realco“ įgaliotas atstovas atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. 2009-02-19 teismo posėdžio protokolą).
Tretieji suinteresuoti asmenys P. Š., M. M., I. Š., Z. G., V. P., M. Š., J. B., E. V., S. S., G. B., K. Š., S. R., Č. R., J. N., M. Ž., J. R., A. R., E. R., S. Š., I. G., S. T. F., B. R., M. P., S. V., G. Č., L. C., I. Š., D. P., H. K., M. Š., M. S., J. Š., A. Š., J. D., P. V. Š., M. R., V. R., E. M., J. M., J. V., L. F., T. V. F., G. J., A. R. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas paliktinas nenagrinėtu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pagal šio įstatymo 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Iš bylos medžiagos bei ginčo procesinių šalių paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjams nuosavybės teisė į prašomą atkurti žemę, dar neatkurta, sprendimai nepriimti. Atsakovės – Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, kuriais pareiškėjams būtų atsisakyta atkurti nuosavybės teisę į buvusių savininkų žemę taip pat nėra.
Pagal ABTĮ 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT).
LVAT aprobuotoje 2005-11-24 Teismų praktikoje administracinėse bylose „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ yra pasisakęs nagrinėjamu klausimu.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, reglamentuojančiame žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, numatyti žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu. Vienas iš šiame įstatyme numatytų žemės įsigijimo nuosavybėn būdų yra nuosavybės teisių į žemę atkūrimas (5 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, nuosavybės teisių atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato specialusis įstatymas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (6 straipsnis). Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Todėl, sprendžiant, ar ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, reikia vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje. Šios Tvarkos 123 punktas iš esmės pakartoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad apskrities viršininko, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos. Pagal Tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, į kurį nukreipia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas, nustatyta, kad „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų“. Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, numatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, numatytų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjami taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti tokio pobūdžio ginčus ir pačią nagrinėjimo tvarką. Dėl to ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą – teismui. Kriterijus, pagal kurį su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kuriems taikoma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atskiriami nuo kitų, su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių ginčų, kuriems tokia tvarka netaikoma, yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros stadija: pirmieji ginčai vyksta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo (sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas tiek sprendimas atkurti nuosavybės teises, tiek sprendimas atsisakyti atkurti nuosavybės teises), o kiti ginčai vyksta jau po sprendimo priėmimo.
Reziumuodamas tai, kas anksčiau išdėstyta LVAT suformulavo taisyklę, kad ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tam tikros veikos neatlikimas, tačiau neskundžiamas Vilniaus apskrities viršininko vilkinimas priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl pareiškėjų pateiktų prašymų atkurti nuosavybės teises, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą LVAT suformuotą praktiką sprendžiant analogiškus administracinius ginčus, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjai privalėjo pasinaudoti privaloma ikiteismine tokių ginčų nagrinėjimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjai dar gali pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes jie gali kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apskrities viršininką, kuris gali išnagrinėti skundą savo kompetencijos ribose, po to pareiškėjai dėl jų prašymo išnagrinėjimo turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Jeigu pareiškėjai nesutiks su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, tik tuomet jie galės kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šis išaiškinimas pateikiamas pareiškėjams vadovaujantis ABTĮ 104 str. 1 d.
Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytus argumentus dėl praleisto termino skundui paduoti, sprendžia, kad atsakovės argumentas šioje atsiliepimo dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismo manymu, terminas, skundams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar vilkinimo atlikti veiksmus skaičiuotinas nuo konkretaus sprendimo (teigiamo ar neigiamo) priėmimo dienos, todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju joks sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimtas, administracinė byla negali būti nutraukta ABTĮ 101 str. 6 punkto pagrindu.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas teisės normas ir LVAT suformuotą praktiką, pareiškėjų skundo argumentų dėl atsakovų neveikimo neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes pareiškėjai nepasinaudojo privaloma šio ginčo ikiteismine nagrinėjimo tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjų Z. P., A. D., G. R., Č. S., S. S., T. Š., K. Z., J. Š., J. K., P. V., T. Š., J. S., R. S., T. M., R. L., K. V., A. J. K., L. M., D. M., A. M., T. R., V. Š., V. R., L. M., E. T., P. S., K. S., J. T., A. T., J. J. Z., T. N., M. K., J. N., J. D., A. K., D. B. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. Š., M. M., I. Š., Z. G., V. P., M. Š., J. B., E. V., S. S., G. B., K. Š., S. R., Č. R., J. N., M. Ž., J. R., A. R., E. R., S. Š., I. G., S. T. F., B. R., M. P., S. V., G. Č., L. C., I. Š., D. P., H. K., M. Š., M. S., J. Š., A. Š., J. D., P. V. Š., M. R., V. R., E. M., J. M., J. V., L. F., T. V. F., G. J., A. R. ir UAB „Realco“ (toliau – tretieji suinteresuoti asmenys) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, - palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti pareiškėjams, kad dėl kilusio administracinio ginčo būtina kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, po to į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.