Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arūnui Petroniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja skunde teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016-01-12 sprendimą Nr. A33(1)-177-(25.31); 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) iš žemės ūkio paskirties į kitą tikslinę žemės naudojimo paskirtį – gamybos ir sandėlių; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad jai pagal 2015-10-12 pirkimo – pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. 2006-04-11 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3676-41 buvo nustatytas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas, kiti servitutai nenustatyti. Sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą patenka į U – vyraujančios kitos paskirties žemės, įtakojamos Vilniaus miesto aglomeracinio proceso zoną. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2014-12-17 sprendimu Nr. 13-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą ir nustatyti, kad šio plano sprendiniai detalizuoja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir yra šio plano sudėtinė dalis.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2015-12-08 kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – gamybos ir sandėlių. Atsakovė ginčijamame 2016-01-12 rašte nurodė, kad pareiškėjai priklausantis sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslintą bendrąjį planą yra „U1“ funkcinio prioriteto zonoje, todėl numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Tačiau pareiškėjai patikrinus viešai skelbiamą informaciją apie Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, Sklypas patenka į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną U2 – planuojamų gamybos ir sandėlių.

Pareiškėja skunde cituoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatas dėl bendrųjų planų ir savivaldybės lygmens bendrųjų planų rengimo ir jų galiojimo, Žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) ir 2014-01-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 44 nuostatas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo bei keitimo tvarkos sąlygų. Pažymi, kad siekiant pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, nurodytas teisinis reglamentavimas neįpareigoja atidalyti žemės sklypo dalies, patenkančios į gatvės raudonųjų zonų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas, atliekant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovė ginčijamame sprendime nurodo, jog remiantis STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 1 lentele, valstybinės žemės plotis, esantis tarp sklypų gatvės raudonųjų linijų, teritorijai suformuoti yra per siauras, tačiau šis yra negaliojantis, nes nuo 2015-01-01 galioja Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Be to, ginčijamame sprendime atsakovė nenurodė konkrečios gatvės ir kelio, jo kategorijos, kelio raudonųjų linijų ribų, taip pat kiek Žemės sklypo patenka į kelio raudonųjų linijų ribas. Iš sprendimo neaišku, koks kelias turimas omeny, tačiau jeigu tai yra kelias (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jis priklauso krašto keliams, o ne savivaldybių vietinės reikšmės keliams, o iš pateikto ortofotografinio plano ištraukos matyti, kad šalia šio kelio yra suformuoti žemės sklypai ir pastatyti statiniai, todėl, pareiškėjos manymu, galimybės platinti kelią nėra.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė ginčijamu sprendimu faktiškai atsisakydama teikti administracinę paslaugą – pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, nepagrindė savo veiksmų/neveikimo konkrečiomis įstatymo nuostatomis, todėl sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (b. l. 1 – 6).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 d. numatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Skundžiamame sprendime pareiškėjai buvo nurodyta, kad pareiškėjai siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties- pramonės ir sandėliavimo teritorijas, ji turi atidalyti Žemės sklypo dalį, kuri patenka į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6.6 punkte numatyta, kad gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, o pagal šio STR 9 skyriaus 10 lentelę, D kategorijos gatvės minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų sudaro 12-15 m. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nėra lietaus kanalizacijos tinklų, todėl gatvės projektuojamos su paviršinio vandens nuvedimu į šalikelės griovius, o rengiant šios gatvės specialųjį planą bus nustatytas konkretus gatvės raudonųjų linijų plotis.

Pažymėjo, kad 2014-07-24 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI buvo patvirtintas žemės ūkio paskirties sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pietinė dalis ribojasi su pareiškėjos žemės sklypu, detalusis planas, iš kurio sprendinių matyti, kad vakarinėje sklypo dalyje yra suformuotas atskiras žemės sklypas, pažymėtas indeksu „S7“, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams tiesti, kelio servitutui ir pan., o atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų teritorijos yra 20 m. Atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės žemės patikėtinio patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte vietinės reikšmės keliui tiesti ir įrengti paliktas nepakankamas valstybinės žemės plotas, kurio plotis 6 m, skirtas žemės ūkio technika privažiuoti prie žemės ūkio paskirties sklypų, tačiau numačius teritoriją urbanizuoti, yra būtina plėsti ir planuoti gatves pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Pareiškėjai neatidalijus Žemės sklypo dalies ir nenustačius jai kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, būtų neįgyvendinamas tiek gatvės ir jos elementų, tiek inžinerinių tinklų tiesimas, įrengimas ir tolimesnė plėtra, o teritorija turi būti formuojama vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, Kraštovaizdžio planu ir šios vietovės galiojančiais detaliaisiais planais.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ginčijamame sprendime nenurodytos konkrečios gatvės ar keliai, jų kategorijos, nes pareiškėjos Žemės sklypo vakarinėje dalyje gatvė tik formuojama, konkretus gatvės raudonųjų linijų plotis bus nustatytas rengiant jos specialųjį planą. Pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotu keliu ir su jokiais kitais keliais bendros ribos neturi, todėl pareiškėjos teiginiai, jog atsakovė neva analizuoja krašto kelią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), yra klaidinantys (b. l. 23-24).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurį jai buvo pranešta tinkamai, neatvyko, todėl administracinė byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjos atstovo paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. K. nuosavybės teise priklauso 1,0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, kuriam nustatytas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (b. l. 11).

Pareiškėja 2015-12-08 prašymu (Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje gautas 2015-12-18, reg. Nr. A34(1) – 9160) kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti 1,000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės ūkio paskirtį iš žemės ūkio paskirties į U-2 (gamybos ir sandėlių) (b. l. 14). Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2015-12-18 sprendimu Nr. A33(1) – 177-(25.31) informavo pareiškėją, kad jai priklausantis žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslintą bendrąjį planą yra „U1“ funkcinio prioriteto zonoje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d., šioje teritorijoje numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Nurodė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektais buvo formuojami žemės sklypai, kurių rengimą organizavo ir tvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracija, o remiantis STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 1 lentele, valstybinės žemės plotis, esantis tarp sklypų gatvės raudonųjų linijų, teritorijai formuoti yra per siauras. Šiuo sprendimu pareiškėjai buvo nurodyta, kad remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 2.1 p., 2.7 p., 30.15 p., 40 p., ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 d., siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, turi būti atidalyta Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas, atliekant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, dėl kurio rengimo iniciavimo pareiškėja turėtų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių. Pareiškėja taip pat buvo informuota apie Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (b. l. 10).

Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja jį apskundė teismui, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – pakeisti pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą tikslinę paskirtį – gamybos ir sandėlių.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016-01-12 sprendimo Nr. A33(1) – 177-(25.31) „Dėl (reg. Nr. A34(1)-9160) prašymo“, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl jai priklausančio Žemės sklypo paskirties pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl kai yra skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui, įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2014-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Atsižvelgus į tai, vertintini tik skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, vadovaujantis kuriais buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo.

Kaip buvo nurodyta, atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nurodydama, kad turi būti atidalyta Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas, atliekant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendime nurodoma, kad jį priimant buvo vadovautasi STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 1 lentele ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 2.1 p., 2.7 p., 30.15 p., 40 p. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė priimdama sprendimą vadovavosi STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-33 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ patvirtinimo pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2015-01-01, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios. Akivaizdu, jog priimdama ginčijamą sprendimą atsakovė vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, todėl vien tai yra pagrindas pripažinti, kad sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsakovė atsiliepime į skundą papildomai nurodė, kad turi būti vadovaujamasi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 9 skyriaus 10 lentele, numatančia D kategorijos gatvės minimalų atstumą tarp gatvės raudonųjų linijų, bei tai, kad rengiant šios gatvės specialiųjų planą, bus nustatytas konkretus gatvės raudonųjų linijų plotis. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodo, kad yra patvirtintas su pareiškėjos Žemės sklypu besiribojančio žemės ūkio paskirties sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir pažymi, kad valstybinės žemės patikėtinio patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte vietinės reikšmės keliui tiesti ir įrengti paliktas nepakankamas valstybinės žemės plotas. Pareiškėjai neatidalijus žemės sklypo dalies būtų neįgyvendinamas gatvės ir jos elementų bei inžinerinių tinklų tiesimas, įrengimas ir tolimesnė plėtra.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į prieš tai paminėtą suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų nurodydama papildomą ir kitokį teisinį akto pagrindimą tai atlikdama nagrinėjant ginčą dėl akto teisme. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų dėl negalėjimo tenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti Žemės sklypo paskirtį.

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami vadovaujantis Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Skundžiamame sprendime atsakovė vadovaujasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 2.1 p., 2.7 p., 30.15 p., 40 p., tačiau minėtos Taisyklių nuostatos reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, o ne žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarką. Šią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimas Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), kuris 2014-01-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 44 išdėstytas nauja redakcija. Atsakovas nagrinėjo pareiškėjos prašymą, kurio padavimą ir nagrinėjimą reglamentuoja Aprašo nuostatos, tačiau skundžiamame sprendime nėra jokios nuorodos į šį Aprašą, kuris yra specialus teisės aktas, skirtas būtent pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui, tokio pobūdžio prašymų padavimui ir nagrinėjimui.

Būtent Aprašo 10 punkte yra nuoroda į Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. Tačiau tiek Aprašo 10 punktas, tiek Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. nustato tik vieną taisyklę – pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Skundžiamame sprendime nėra jokios nuorodos į savivaldybės lygmens bendrąjį planą, kuris yra patvirtintas, kas prieštarauja pirmiau nurodytų įstatymų ir Vyriausybės nutarimo pagrindiniams ir esminiams reikalavimams, keliamiems keičiant žemės naudojimo paskirtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2016-01-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimas Nr. A33(1)-177-(25.31) yra naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teisėtumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, sprendimo turinys turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Tokie reikalavimai ne kartą buvo nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2010-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2015-06-01 sprendimas administracinė byloje Nr. A-1234-520/2015 ir kt.). Šioje byloje ginčijamas individualus administracinis aktas, kurio priėmimas reiškia teisės taikymą, sukeliantį konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, būtent dėl to reikalaujama, kad toks aktas būtų pagrįstas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos taikymą, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nuostatas, toks aktas turi atitikti viešojo administravimo principų reikalavimus, tame tarpe reikalavimą, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (įstatymo viršenybės principas).

Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad nurodyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, o viešojo administravimo subjektai negali taisyti priimto administracinio akto trūkumų teisme nurodydami papildomą ir kitokį teisinį akto pagrindimą.

Kadangi panaikinus skundžiamą sprendimą pareiškėjos prašymas lieka tinkamai neišnagrinėtas, kas prieštarauja Aprašo 12 p. ir 17 p. reikalavimams, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą, o pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gamybos ir sandėlių netenkinamas.

Pareiškėja skunde taip prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, todėl jai priteistina 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja teikdama skundą sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio (b. l. 9), todėl jai iš atsakovės priteistina 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 127 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos K. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016-01-12 sprendimą Nr. A33(1)-177-(25.31) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti K. K. 2015-12-08 prašymą, gautą Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje 2015-12-18, registracijos Nr. A34(1)-9160.

Likusioje dalyje skundo netenkinti.

Priteisti K. K. iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.