Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai ir R. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Turto bankas, siekdamas nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, rinko informaciją bei dokumentus iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Dusetų seniūnijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo, VĮ Registrų centro, UAB Zarasų būstas. Nustatyta, kad kitas butas Nr. 5 šiame name privatizuotas pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, o dėl buto Nr. 6 privatizavimo dokumentai negauti. Iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos bei Dusetų seniūnijos gauta informacija, kad šiame bute nėra deklaravusių gyvenamąją vietą ar faktiškai gyvenančių asmenų, tačiau po J. I. mirties retkarčiais bute apsilankydavo jos dukros. Gyventojų registro duomenimis registruota viena J. I. dukra – suinteresuotas asmuo R. B.. Pastaroji neatsiliepė į jai siųstą 2025-03-04 raštą. Susisiekus iš seniūnijos gautu kitos dukros vardu A. (tikslesni asmens duomenys nežinomi) kontaktiniu telefonu, ji pripažino, kad šio buto privatizavimo dokumentų neturi, vėliau su ja susisiekti nebepavyko. Gyvenamasis namas, kuriame yra nurodytas butas, buvo pastatytas 1958 metais, kai kurie kiti butai šiame name buvo privatizuoti pagal 1991 m. Butų privatizavimo įstatymą. Duomenų apie šio buto privatizavimą nėra.

Nagrinėjamu atveju butas su rūsiu 6,97 kv. m. pažymėtu R-3, 1/3 R-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 8/100 dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Dėl šios priežasties buto įregistravimas valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankui įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje surinktų duomenų pagrindu, daroma išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Pareiškime nurodytas butas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisės, kaip ir kitos daiktinės teisės, į jį nėra įregistruotos. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1958 metais. Duomenų apie tai, kad 6-asis butas šiame name buvo privatizuotas ar perduotas fiziniams ar juridiniams asmenims, nėra. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialas, VĮ „Registrų centras“ duomenų apie buto privatizavimą neturi. Taigi nėra jokių dokumentų, susijusių su buto privatizavimo ar kitomis įsigijimo nuosavybėn procedūromis. Visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Todėl Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad šiuo atveju minėtas nekilnojamojo turto objektas turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise ir teisė į jį valstybei turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad egzistuoja pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu 6,97 kv. m. pažymėtu R-3, 1/3 R-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 8/100 dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Pareiškėja negali kitokia tvarka įregistruoti nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamą turtą, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu 6,97 kv. m. pažymėtu R-3, 1/3 R-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 8/100 dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos (4,04 Eur) neviršija 8 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rūsiu 6,97 kv. m. pažymėtu R-3, 1/3 R-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 8/100 dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.