- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-514-238/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00014-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Rimas Švirinas, Algerdas Urbšy, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Advokatai
- Darius Karabinas
Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-238/2015;
Teisėja: Aurelija Ozolinia Proceso Nr. 1-68-3-00014-2014-0;
2015 m. spalio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant nuteistajam R. Š., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 155 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 10 MGL dydžio (376,60 Eur) bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo R. Š. priteista nukentėjusiojo M. Ž. naudai 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas socialinio tinklapio (duomenys neskelbtini) grupės (duomenys neskelbtini) administratorius, 2013 m. gruodžio 5 d. įkėlė M. Ž. asmeninę nuotrauką su žeminančiu ir šmeižiančiu prierašu: (duomenys neskelbtini) gatvės dienoraštis: „(duomenys neskelbtini) dienoraštis nėra kibernetinis, ar virtualus asmuo – turi emocijas ir nervus... Citata iš M. Ž. parodymų teisme – „K. buvo pažadėjęs milijoną už tai, kad padėčiau jam nužudyti visus“. (duomenys neskelbtini) replika – asile tu, Ž., su driežo kubatūros smegenimis, kokį dar MILIJONĄ? Kaip tu vištvaiki neišnešiotas, pedofilo giminaiti nesupranti, kad neįtikinamai meluoji? Jei sakytum apie 20 000/30 000 tūkst. lt. tai žmonės gal ir patikėtų, o čia – MILIJONĄ! Blondine, tu, blondine... O nuvykti pas notarą į kontorą ir perrašyti tavo vardu mėnulį tau nesiūlė? P. S. Aš nesuprantu – kodėl teismas nepaprašo Ž., kad jis pristatytų savo galvos rentgeno nuotrauką? Taigi, pamatytų ją teisėjai ir nustotų jo klausinėti, kviestis į teismo posėdžius... P. P. S. Šiaip, tai (duomenys neskelbtini) dienoraščio administracija prieš abortus, bet kai pamatau Ž. – imu dvejoti...“.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis R. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodo, kad M. Ž. įžeidžiančio komentaro jis nerašė, ir baudžiamojoje byloje apie tai nėra nei vieno įrodymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra grindžiamas tik prielaidomis ir nukentėjusiojo M. Ž. nuomone, kurios nepakanka siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, neobjektyviai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kauno apylinkės teismas padarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, kadangi nepagrįstai ir nesant nusikaltimo sudėties požymių jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį. Taip pat Kauno apylinkės teismas padarė procesinių pažeidimų tirdamas bei vertindamas įrodymus, todėl padarė ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, perrašęs baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimus, kurie jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes minėti asmenys nepatvirtino, jog 2013-12-05 jis būtų rašęs M. Ž. šmeižiantį ir įžeidžiantį komentarą, vadovaudamasis vien prielaidomis ir nukentėjusiojo nuomone, nusprendė jį pripažinti kaltu ir priteisė nukentėjusiojo naudai neturtinės žalos atlyginimą. Su tokiu teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, o tokio baigiamojo akto Lietuvos Respublikos vardu priėmimas yra ne teisingumo vykdymas, o visiškas teisinis nihilizmas. Teigia, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas nei komentarą rašęs asmuo, nei iš kokio kompiuterio IP adreso buvo parašytas minėtas komentaras. Taigi byloje nebuvo nustatyta netgi jo kaltė ar kaltės forma, kas yra subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, be kurio egzistavimo joks asmuo negali būti nuteistas. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kas parašė M. Ž. šmeižiantį komentarą, nenustačius visų nusikalstamos veikos sudėties požymių atsakomybė pagal LR BK yra negalima, o šiuo atveju teismas nenustatė nei nusikaltimo padarymo laiko, nei vietos, nei priemonių ar veikos padarymo aplinkybių, todėl jis yra nuteistas visiškai nepagrįstai. Įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Nuosprendyje neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme, galėtų būti traktuojami kaip įrodymai, patvirtinantys, kad jis būtų parašęs M. Ž. įžeidžiantį komentarą ar kad privataus kaltintojo nurodytu laiku jis būtų buvęs (duomenys neskelbtini) grupės (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Privatus kaltintojas M. Ž. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kad būtų nustatytas asmuo, kuris parašė jį šmeižiantį komentarą. Ikiteisminis tyrimas netgi nebuvo pradėtas, nebuvo nustatyta nei laikas, nei vieta, nei kompiuterio, iš kurio buvo parašytas komentaras, IP adresas. Net ir tuo atveju, jeigu kompiuterio, iš kurio buvo parašytas M. Ž. įžeidžiantis komentaras, IP adresai būtų nustatyti, vien tik IP adreso nustatymas jokiu būdu negali būti absoliučiai siejamas su konkretaus asmens, besijungiančio prie internetinių prieigų, indentifikavimu, ar juo labiau su komentaro autoriumi. Nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo nustatytas kompiuterio, iš kurio buvo parašytas komentaras, IP adresas, taigi nebuvo identifikuotas netgi kompiuteris, iš kurio buvo parašytas komentaras, ar interneto tiekėjas, ar netgi šalis, iš kurios buvo parašytas komentaras, o tai be jokios abejonės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog komentarą apie M. Ž. parašė būtent jis. Skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendį Kauno apylinkės teismas motyvavo ir pagrindė nukentėjusio asmens prašymu apklaustų liudytojų S. M., D. K., R. Č., R. L., D. S., K. A., M. K., A. G. ir A. K. paaiškinimais, nors nei vienas iš paminėtų liudytojų nepatvirtino, jog būtų matęs, kaip jis rašė M. Ž. įžeidžiantį komentarą ar kad jis 2013 metais būtų administravęs (duomenys neskelbtini) grupę (duomenys neskelbtini). Taigi minėtų liudytojų parodymai yra neinformatyvūs ir negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių aplinkybių, susijusių su komentaro rašymu, dėl ko jis buvo teismo pripažintas kaltu iš esmės dėl to, jog keldavo į minėtą socialinę grupę savo darytas nuotraukas, nors niekuomet nebuvo šios socialinės grupės administratorius. Teismas iš esmės sprendė ne baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo skundą, tačiau „ieškojo“ (duomenys neskelbtini) grupės (duomenys neskelbtini) administratoriaus, kuriuo, nesant jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pripažino jį. Kadangi liudytojams tik buvo žinoma, jog 2010-2012 metais vienas iš grupės administratorių buvo jis, o jokių įrodymų, kas buvo ar yra minėtos grupės administratorius, teismui nebuvo pateikta ir teismas tokių aplinkybių objektyviais duomenimis nenustatė. Liudytojas D. K. netgi įvardijo ir šią paskyrą sukūrusį asmenį – T. L., bei liudijo, kad šia paskyra naudojosi taip pat ir M. M.. Net ir tuo atveju, jeigu 2013 m. gruodžio mėnesį jis būtų administravęs (duomenys neskelbtini) grupės paskyrą (duomenys neskelbtini), tai dar nereikštų, jog būtent jis parašė M. Ž. įžeidžiantį komentarą, kadangi atsakomybė „automatiškai“ socialinės grupės administratoriui negali kilti, nesant nustatytoms aplinkybėms, kas, iš kokios šalies ir kompiuterio bei kada buvo parašytas M. Ž. įžeidžiantis komentaras. Be to, liudytojų K. A., M. K. ir A. K. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo iš viso turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi minėti liudytojai yra jo atžvilgiu neigiamai nusistatę, jis ne vieną kartą yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl M. K. ir A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai neanalizuodamas byloje esančių duomenų ir juos tik deklaratyviai išvardydamas, jų visiškai nevertino, neišdėstė net minimalių motyvų, pagrindžiančių nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas išvadas, neatliko nuteistųjų, liudytojų parodymų ir rašytinių byloje esančių duomenų analizės ir tokiu būdu, t. y. taip atsainiai nagrinėdamas bylą ir visiškai nevertindamas byloje esančių duomenų, pažeidė LR BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, suvaržė įstatymų garantuotas jo teises ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis 2015-06-25 Lietuvos Respublik?s įstatymu Nr. XII-1888, LR BK 155 straipsnio redakcija neteko galios nuo 2015-07-10, taigi nusikalstama veika, kuria yra nuteistas R. Š., yra dekriminalizuota, t. y. nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.
Pagal LR BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
R. Š. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį (įžeidimas), nuosprendis priimtas 2015 m. kovo 2 d., tai yra iki 2015-06-25 Lietuvos Respublik?s įstatymo Nr. XII-1888 įsigaliojimo. Nuosprendis neįsiteisėjęs ir buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, kurio 1 straipsnyje nustatyta pripažinti netekusiu galios LR BK 155 straipsnį. Taigi šiuo metu veika, kurios padarymu buvo kaltinamas ir nuteistas R. Š., yra dekriminalizuota, todėl, atsižvelgiant į LR BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jo atžvilgiu turi būti taikoma palankesnė baudžiamojo įstatymo redakcija, pagal kurią šiuo atveju R. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami ir užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas galiojant LR BK 155 straipsniui, kuris numatė baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą. Šiuo metu LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta veika dekriminalizuota.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
LR BPK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.
Esant šioms aplinkybėms, yra įstatyminis pagrindas nuosprendį panaikinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesant R. Š. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negalimas (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis LR BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu.
R. Š. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, byloje pareikštas M. Ž. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Pažymima, kad tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 29 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už R. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš R. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 92,64 Eur. Šis prašymas netenkinamas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš R. Š. klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš apelianto nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendį, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 10 MGL dydžio (376,60 Eur) bauda, iš nuteistojo R. Š. priteista nukentėjusiojo M. Ž. naudai 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priimti naują nuosprendį – R. Š. dėl kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo M. Ž. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.