Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“ ieškinį atsakovei V. K. dėl administravimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas pagal pareiškėjos VSDFV pareiškimą 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Vip Idea“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Bauleta“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikė įmonei supaprastinto bankroto procedūrą. Įmonės bankroto proceso laikotarpiui Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino 5 000,00 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą. V. K. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos buvo įmonės vadove ir laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos buvo įmonės akcininke. Ieškovės teigimu, atsakovė savo pareigos, kaip įmonės vadovė bei akcininkė, nevykdė, nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byla buvo iškelta, tačiau kai įmonė neturėjo pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams padengti. Dėl tokių nesąžiningų atsakovės veiksmų visumos, ieškovė įmonės bankroto procedūrą vykdė savo lėšomis ir teismo skirtų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo, tokiu būdu patyrė žalą, kurią sudaro 5 000,00 Eur, kurią atlyginti ieškovei turi atsakovė. Duomenų, kad atsakovė ieškovui būtų atlyginusi žalą, nėra, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų (CPK 178 straipsnis).

Bendrovės vadovo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

Byloje nagrinėjamu atveju į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė, eidama vadovo pareigas uždarosios akcinės bendrovės „Vip Idea“, bei būdama minėtos bendrovės akcininke, buvo tiesiogiai atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, o nustačiusi, kad įmonė turi itin daug pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bei yra nemoki, turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovė, kaip įmonės vadovė elgėsi pasyviai ir savo pareigos neįvykdė, todėl pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (neteisėta neveikimas) (CK 6.246 straipsnis). Žala pasireiškė ieškovei tuo, kad ieškovė įmonės bankroto procedūrą vykdė savo lėšomis ir teismo skirtų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo, tokiu būdu patyrė žalą, kurią sudaro 5 000,00 Eur ir minėtą žalą privalo atlyginti įmonės vadovė (atsakovė), kadangi jai kyla civilinė atsakomybė. Tarp atsakovės neveikimo, t. y. laiku nesukreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir žalos – administravimo išlaidų, kurių bankroto administratorius už bankroto procedūrą nėra gavęs, yra priežastinis ryšys, dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovė pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio nuostatas, laikytina, kad atsakovės atlikti veiksmai, nesuderintini su CK 2.87 straipsnyje bei Akcinių bendrovių įstatyme nustatytomis juridinio asmens valdymo organo pareigomis veikti bendrovės naudai.

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo savo kaltės dėl savalaikio nesikreipimo iškelti bankroto bylą, t.y. kaltės prezumpcijos nepaneiginėjo. Tai, kad buvo patirtos administravimo išlaidos ginčo byloje nėra, o administravimo išlaidos negali būti padengtos iš bendrovės turto, kadangi bendrovė turto neturi. Taigi, nustatytas ir priežastinis ryšys būtinas civilinei atsakomybei atsirasti: jeigu bendrovės vadovas (vienintelis akcininkas) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, administravimo išlaidos būtų padengtos realizavus bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą (CK 6.245 straipsnis - 6.249 straipsnis).

Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį, įrodymų paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes nepateikė, t.y. kaltės prezumpcijos, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Vip Idea“, vadovės, nepaneigė (CPK 178 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisinat iš atsakovės ieškovo naudai 5 000,00 Eur padarytai žalai atlyginti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. iš atsakovės priteistinos 104,11 Eur palūkanos ieškovės naudai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 104,11 Eur) sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 115,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,29 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“, j.a.k. 304051657, naudai 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius Eur) žalos atlyginimo, 104,11 Eur (vieną šimtą keturis Eur 11 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 104,11 Eur) sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.