Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirtoji bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme vieneriems metams ir galutinė bausmė nuteistajam M. Ž. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas ir Š. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad kartu su Š. S. Jurbarko rajone, Raudonės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), M. M. sodyboje, 2011 m. vasario 22 d. apie 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių – pykdami ant R. R. dėl jo neatlikto darbo, veikdami bendrininkų grupėje, M. Ž. tyčia suduodant smūgius R. R. kumščiais ir kojomis į galvą, krūtinę, šonus, kojas, užšokant kojomis ant krūtinės ir pilvo, tuo pačiu metu Š. S. spardant R. R. į šonus, rankas, kojas bei suduodat kumščiu į galvą, ir tokiais bendrais veiksmais, suduodami R. R. ne mažiau kaip 46 smūgius, suvokdami, kad tokiu veikimo būdu – dideliu smūgių skaičiumi bei daugybės sužalojimų padarymu, sukėlė nukentėjusiajam didelį skausmą, šiais bendrais veiksmais R. R. padarė poodines kraujosruvas nosyje, viršutinėje lūpoje, akių vokuose-antakiuose-kaktoje-kairiame skruoste, smilkiniuose, ausyse, dešiniame žande - pažandyje, kairiame skruoste, odos nubrozdijimą kaktoje, antakiuose, kairės akies voke, dešiniame skruoste, smilkinyje, nubrozdijimą apatinėje lūpoje; kraujosruvas pilvo, kaktos, smilkinių, pakaušio, viršugalvio, kairio skruosto minkštuose audiniuose, raumenyse; poodines kraujosruvas žąstuose, pečių sąnariuose, alkūnių sąnariuose, kairiame dilbyje, plaštakose, dešinėje šlaunyje, kelių sąnariuose, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdijimą blauzdose, kairėje plaštakoje, kraujosruvas krūtinės raumenyse, pasieninėje krūtinplėvėje, dešiniame plautyje, krūtinkaulio, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7 (dvigubus), priekinėje pažastinėje linijoje 4-5-6-7-8-9-10, mentės linijoje- 5-6-7-8-9-10-11-12, užpakalinėje pažastinėje linijoje 11-12, dešinėje mentės linijoje 4, 9-10-11-12, užpakalinėje pažastinėje linijoje 9, vidurinėje pažastinėje linijoje 3-4-5-6-7-8 (dvigubus), priekinėje pažastinėje linijoje 7, vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8 šonkaulių lūžimus, dėl ko nuo krūtinės sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų, kraujosruvų krūtinės raumenyse, pasieninėje krūtinplėvėje, dešiniame plautyje ir aukščiau išvardintų visų šonkaulių lūžimų, kas komplikavosi poodine emfizema krūtinės dešinėje pusėje, vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, R. R. 2011 m. vasario 23 d. tarp 00.00 val. ir 07.00 val. mirė, tai yra, jį tyčia itin žiauriai nužudė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, tokius veiksmus atliko savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia, nuteistasis gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, vertina juos itin kritiškai.

Skunde pažymima, kad nuteistasis iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka nebuvo baustas, mokėsi mokykloje, charakterizuojamas teigiamai.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Ž. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi. Dar labiau atsižvelgti į šią M. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti jam paskirtą bausmę, nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų (nepilnamečiui iki dešimties metų) arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos (ši bausmė nepilnamečiui negali būti taikoma). Akivaizdu, kad M. Ž. nusikaltimą, už kurio padarymą buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnamečiu. Taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalimi, laikytina, jog minimali bausmė, kurią buvo galima skirti apeliantui, yra laisvės atėmimas ketveriems metams. Visgi įvertinus tai, jog M. Ž. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, jis buvo šio nusikaltimo padarymo iniciatorius, nusikaltimas padarytas itin žiauriai, suduodant nukentėjusiajam smūgius į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas, užšokant ant nukentėjusiojo, smurtas naudotas tik dėl to, kad nukentėjusysis neatliko darbo, be to, apeliantas yra anksčiau nusikaltęs (jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ši veika buvo padaryta 2011 m. sausio 30 d.) ir iki šio nusikaltimo padarymo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Ž. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra šiek tiek didesnė nei jam galimos skirti šios bausmės vidurkis. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai neteisinga bausmė, t. y. nustatytas netinkamas laisvės atėmimo bausmės dydis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskyrus M. Ž. minimalią bausmę, t. y. laisvės atėmimą ketveriems metams, nebus pasiekti tikslai numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir į tai, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, mokėsi vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas teigiamai, nuosprendžio priėmimo metu buvo vedęs, nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės buvo įvertintos pakankamai, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo.

Aplinkybės, jog nuteistojo šeimoje gimė vaikas, šeima sunkiai pragyvena iš teikiamų pašalpų, nėra pakankami pagrindai švelninti jam paskirtą bausmę. Akivaizdu, kad M. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė veiks ne tik jį patį, bet netiesiogiai paveiks ir jo artimuosius. Visgi tai yra neišvengiamos laisvės atėmimo bausmės pasekmės, dėl kurių kilimo yra kaltas pats nuteistasis. Nuteistasis gali (turi) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad laisvės atėmimo bausmė padarytų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jo artimiesiems (jų socialiniam, ūkiniam ir pan. gyvenimui). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nesukels nuteistajam ar jo artimiesiems jokių išskirtinių neigiamų padarinių.

Esant tokioms aplinkybėms keisti skundžiamo nuosprendžio nėra jokio įstatyminio pagrindo, o nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.