Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-219-540/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
II-219-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05135-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-219-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05135-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4., 2.14., (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. N., jo atstovui advokatui G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens G. N. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-32391770-15 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-32391770-15 G. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. 38 Eur bauda už tai, kad 2015 m. gegužės 11d. 9.00 val. Kauno m., K. Baršausko g. 64 G. N., vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi L 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, bandydamas persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą, t.y. keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė KET 9,104 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundą padavęs asmuo G. N. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-32391770-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis jokio KET pažeidimo nepadarė. Savo skundą grindė tuo, kad 2015 m. gegužės 11d. apie 9 val. jis važiavo Baršausko gatve trečia kraštine eismo juosta ir ties degaline Lukoil į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė paskui jį važiavęs automobilis BMW 525, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas K. L.. G. N. vairuojamas automobilis buvo pilnai užėmęs trečiąją eismo juostą ir jau nuvažiavęs tam tikrą atstumą, o automobilio BMW vairuotojas važiavo iš paskos G. N. vairuojamo automobilio ir trenkėsi į G. N. automobilį, bandydamas pralįsti pro tarpą, atsiradusį tarp G. N. vairuojamo automobilio ir žalios skiriamosios juostos. G. N., išgirdęs dideliu greičiu iš paskos atvažiuojančio BMW automobilio garsinį signalą, bandė pasitraukti kuo daugiau į dešinę, tačiau atsiradęs tarpas buvo per siauras tokiam manevrui sėkmingai atlikti, todėl įvyko eismo įvykis.

Teismo posėdžio metu G. N. paaiškino, jog 2015 m. gegužės 11d. apie 9 val. su tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L200 važiavo iš Breslaujos gatvės ir įsuko į Baršausko gatvę. Kiek pavažiavęs pirma eismo juosta, įsuko į antrą eismo juostą. Po to persirikiavo į trečią eismo juostą, kadangi netrukus ruošėsi daryti kairio posūkio manevrą. Matė, kad iš paskos atvažiuoja gana dideliu greičiu pilkos spalvos a/m BMW, kuris jam pradėjo signalizuoti. G. N. kiek galėjo pasitraukė link dešinės pusės, tačiau daugiau pasitraukti negalėjo, nes šalia važiavo sunkvežimis. Automobilis BMW nestabdė, o bandė įlįsti į tarpą tarp kelkraščio ir G. N. vairuojamo automobilio, užšoko ratais ant bordiūro krašto, nuo ko atšoko ir atsitrenkė G. N. vairuojamo automobilio galinę dalį. G. N., nenorėdamas, kad automobilis BMW peršoktų į priešingą eismo juostą, pavažiavo dešiniau į priekį ir sustojo. Automobilis BMW po kontakto iš karto sustojo. Iš automobilio BMW išlipęs vairuotojas pradėjo kaltinti G. N., tačiau prie jų priėjo pro šalį ėjęs vyriškis ir pasakė, kad jis matė kaip įvyko įvykis ir jis galės paliudyti. Užsirašė liudytojo duomenis. Tai buvo M. S.. G. N. vairuotam automobiliui buvo nubrozdinta galinio dešinio sparno apdaila ir ant galinio bamperio esančio vamzdžio kairys galas. Automobilis BMW kliudė G. N. vairuojamą automobilį dešinio sparno kraštu ir ratu, o po to kai pradėjo staigiai stabdyti, tada užsikabino už G. N. automobilio vamzdžio ir taip buvo atitrauktas automobilio BMW priekinio bamperio dešinė pusė.

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į G. N. skundą nurodė, jog jie su G. N. skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Liudytojas K. L. parodė, kad 2015 m. gegužės 11d. ryte jis išsuko iš Breslaujos gatvės į Baršausko gatvę. Kadangi ruošėsi daryti kairės pusės posūkio manevrą, be to priekyje važiavo sunkvežimis, todėl beveik iš karto persirikiavo į trečią eismo juostą. Pamatė kaip priekyje nedideliu atstumu važiuojantis automobilis pradėjo rodyti kairės pusės posūkio signalą ir rikiuotis į trečią eismo juostą. Kadangi K. L. važiavo greičiau, t.y. apie 50km/h, todėl įjungė garso signalą, įspėdamas, jog važiuoja šalia, tačiau automobilis Mitsubishi savo manevro nenutraukė, o padidino greitį, spausdamas K. L. vairuojamą automobilį prie kelkraščio. K. L. taip pat bandė, kiek buvo galimybė, sukti arčiau kairio kelkraščio, tačiau automobilis Mitsubishi kairės pusės galiniu ratu kliudė K. L. vairuojamo automobilio priekinį dešinį ratą. Po įvykio K. L. iš karto sustabdė automobilį, nes užsiblokavo ratai, ir sustojo. Po smūgio automobilis Mitsubishi su galiniu vamzdžiu užkabino K. L. automobilio bamperį ir jį nuplėšė. Automobilis Mitsubishi po kontakto nuvažiavo į priekį ir sustojo priekyje, pasukęs automobilį arčiau skiriamosios juostos, nei buvo kontakto metu.

Liudytojas M. S. parodė, kad 2015 m. gegužės 11d. jis ėjo iš PC „Molas“. Eidamas kaip apie 7 m. atstumu nuo jo įvyko eismo įvykis. Kaip automobiliai iš pradžių rikiavosi, jis nematė, tačiau matė, kad abu automobiliai važiavo trečia eismo juosta, o iš paskos važiuojantis automobilis užkabino priekyje jo važiavusio automobilio galą, nes norėjo jį aplenkti. M. S. nepastebėjo ar automobilis Mitsubishi rikiavosi daugiau į kairę pusę ar visą laiką važiavo tiesiai, nes jis pamatė tik patį automobilių kontaktą. Taip pat nematė ar nurodytas automobilis rodė posūkio signalą. Kontakto metu, kiek prisimena, šalia jų nevažiavo joks sunkvežimis. Mano, kad automobilis BMW norėjo pralenkti automobilį Mitsubishi, tačiau kadangi ten buvo per mažas tarpas, todėl automobilis BMW atsitrenkė į bordiūrą ir metėsi atgal, todėl ir atsitrenkė į šalia važiuojantį automobilį.

Liudytojas J. J. parodė, kad paties eismo įvykio nelabai prisimena. Kiek atsimena, kad ant kažkurio automobilio matėsi apgadinimai ant padangų. Mano, kad automobilių apgadinimai galėjo gautis trečia eismo juosta važiuojantį automobilį spaudžiant antra eismo juosta važiuojančiam ir persirikiuojančiam į trečią eismo juostą automobiliui.

Liudytojas V. D. parodė, kad iš įvykio vietos schemos, fotonuotraukų jis sprendė, jog eismo įvykis įvyko abiems automobiliams darant tą patį manevrą, t.y. rikiuojantis į trečią eismo juostą, tačiau iš automobilio padėčių po eismo įvykio V. D. sprendė, kad automobilis BMW tą manevrą buvo padaręs greičiau. V. D. nuomone, jei automobilio Mitsubishi vairuotojas būtų bandęs išvengti susidūrimo ir būtų sukęs į dešinę, kaip teigė G. N., tai smūgis būtų buvęs į jo vairuojamo automobilio galą, o ne į šoną. Iš automobilių sugadinimų V. D. sprendė, jog pirmas automobilių kontaktas buvo jiems susiliečiant šoninėmis dalimis, nes matėsi apgadinimai ant automobilio BMW dešinės pusės priekinio rato. Kiek atsimena, medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie kelio bortelio apgadinimus.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9322124 esančio tyrėjo specialisto V. D. tarnybinio pranešimo (b. l. 3) matyti, kad jis nurodė, jog įvertinus surinktą medžiagą, t.y. paaiškinimus, nuotraukas bei įvykio vietos schemą buvo nuspręsta atsakomybėn patraukti automobilio Mitsubishi L200 vairuotoją G. N.. G. N. teigė, kad automobilis BMW judėjo dviem ratais užlipęs ant skiriamosios juostos, tačiau nuotraukose bei schemoje nematyti jokių tai galinčių patvirtinti žymių. matosi, kad automobilis BMW yra arčiau, t.y. beveik prisispaudęs prie kairio važiuojamosios dalies krašto, o automobilis Mitsubishi nutolęs 1,70 m. atstumu. Abiejų automobilių vairuotojai darė tą patį manevrą, t.y. rikiavosi iš antros eismo juostos į trečią, tačiau automobilis BMW manevro buvo atlikęs daugiau. Automobilio Mitsubishi vairuotojui, važiuojančiam šiek tiek priekyje, yra sunkiau stebėti kas vyksta jo automobilio gale ir jam rikiuojantis automobilis BMW galimai buvo „akloje zonoje“. Pagal abiejų automobilių apgadinimus matosi, jog automobiliai susidūrė šonais, todėl automobilio BMW vairuotojo paaiškinimas yra labiau realus nei automobilio Mitsubishi vairuotojo.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio policijos pareigūnės M. V. tarnybinio pranešimo (b. l. 4) matyti, kad ji nurodė, jog automobilio BMW vairuotojas paaiškino, kad išsukus iš Breslaujos g. ir važiuojant Baršausko gatve, prieš jį važiavo sunkvežimis, todėl jis persirikiavo į trečią eismo juostą. Aplenkus sunkvežimį, antroje juostoje važiavo automobilis Mitsubishi. Važiuojant greta minėto automobilio, jis pradėjo rodyti posūkį į kairę ir rikiavosi į trečią eismo juostą, taip nubrėžė dešinės pusės sparną ir apgadino bamperį. Automobilio Mitusbishi vairuotojas paaiškino, kad išsuko iš Breslaujos gatvės ir važiavo K. Baršausko gatve prima eismo juosta, paskui persirikiavo į antrą eismo juostą. Persirikiuojant į trečią eismo juostą, paskui važiuojantis automobilis BMW padidino greitį ir staigiai pasuko į dešinę pusę, dėl ko nubraukė kairės pusės galinio sparno apdailą.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5) matyti, jog įvykio vietoje užfiksuotos automobilių Mitsubishi L 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys po eismo įvykio bei jų apgadinimai: automobilio Mitsubishi L 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinis sparnas, automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis ir sparnas.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotolentelių (b. l. 11-13) bei nagrinėjamojoje byloje esančių nuotraukų (b. l. 27, 42-46, 49-52) matyti įvykio vietoje užfiksuotos automobilių padėtys bei jų apgadinimai.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio M. S. paaiškinimo (b. l. 6) matyti, kad jis nurodė, jog 2015 m. gegužės 11d. apie 9 val. jis ėjo K. Baršausko gatve ir prie degalinės Lukoil išgirdo automobilio signalą ir pamatė kaip du automobiliai susidūrė šonais. Juodas automobilis važiavo kraštine trečia juosta. Tarp to automobilio ir žalios skiriamosios juostos buvo nedidelis tarpelis, į kurį lenkdamas bandė įsisprausti BMW automobilis. Įsispraudęs užkabino bordiūrą, ko pasekoje švystelėjo link juodo automobilio ir jie susidūrė.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio K. L. paaiškinimo (b. l. 7) matyti, kad jis nurodė, jog 2015 m. gegužės 11d. apie 9 val. jis iš Breslaujos gatvės įvažiavęs į K. Baršausko gatvę, persirikiavo į trečią eismo juostą. Tuo metu antrąja eismo juosta važiavo automobilis Mitsubishi, kuris buvo apie 1 m. prieš K. L. vairuojamą automobilį. Ties įvažiavimu į Lukoil degalinę, minėtas automobilis pradėjo rikiuotis į trečiąją eismo juostą. Kadangi K. L. važiavo greičiau nei automobilis Mitsubishi, jis pradėjo lėtinti greitį, įjungė garsinį signalą ir traukėsi kuo arčiau kairiojo bortelio, tačiau automobiliui Mitsubishi tęsiant manevrą, susidūrimo išvengti nepavyko, nes K. L. vairuojamas automobilio priekis jau buvo susilyginęs su automobilio Mitsubishi galiniu ratu. Galine automobilio Mitsubishi dalimi buvo kliudytas K. L. automobilio priekinis dešinys sparnas, ratas ir sulaužytas bamperis.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio G. N. paaiškinimo ( b. l. 8-9) matyti, kad jis nurodė, jog 2015 m. gegužės 11d. apie 9 val. jis iš Breslaujos gatvės įvažiavęs į K. Baršausko gatvę, persirikiavo į antrą eismo juostą ir parodęs kairį posūkio signalą, ir rikiuodamasis pavažiavo apie 100-120 m. Iš paskos dideliu greičiu važiuojantis automobilis BMW paspaudė garsinį signalą ir atsitrenkė į galinę G. N. vairuojamo automobilio kairės pusės dalį. Po susidūrimo G. N. pasuko automobilio vairą į dešinę ir pavažiavo į priekį, kad atsitrenkęs į jį automobilis neišlėktų į priešingą eismo juostą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-32391770-15 G. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. 38 Eur bauda už tai, kad 2015 m. gegužės 11d. 9.00 val. Kauno m., K. Baršausko g. 64 G. N., vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi L 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, bandydamas persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą, t.y. keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė KET 9,104 p. reikalavimus.

KET 104 p. numato, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Iš G. N. pirminio paaiškinimo bei paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, matyti, kad persirikiavus į trečią eismo juostą, matė, kad iš paskos atvažiuoja gana dideliu greičiu pilkos spalvos automobilis BMW, kuris jam pradėjo signalizuoti ir norėjo pravažiuoti pro tarpą, esantį tarp G. N. vairuojamo automobilio ir skiriamosios žaliosios juostos, tačiau G. N. neturint galimybės pakankamai pasitraukti į dešinę pusę, įvyko automobilių kontaktas. Liudytojas K. L. nuo tyrimo pradžios nuosekliai ir neprieštaringai aiškino, kad jis iš Breslaujos gatvės įvažiavęs į K. Baršausko gatvę, persirikiavo į trečią eismo juostą. Tuo metu antrąja eismo juosta važiavo automobilis Mitsubishi, kuris buvo apie 1 m. prieš K. L. vairuojamą automobilį. Ties įvažiavimu į Lukoil degalinę, minėtas automobilis pradėjo rikiuotis į trečiąją eismo juostą. Kadangi K. L. važiavo greičiau nei automobilis Mitsubishi, jis pradėjo lėtinti greitį, įjungė garsinį signalą ir traukėsi kuo arčiau kairiojo bortelio, tačiau automobiliui Mitsubishi tęsiant manevrą, susidūrimo išvengti nepavyko, nes K. L. vairuojamas automobilio priekis jau buvo susilyginęs su automobilio Mitsubishi galiniu ratu. Galine automobilio Mitsubishi dalimi buvo kliudytas K. L. automobilio priekinis dešinys sparnas, ratas ir sulaužytas bamperis. Iš nustatytų abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad automobiliai kontaktavo šoninėmis dalimis: automobilis Mitsubishi šonine kairės pusės galine dalimi, automobilis BMW šonine dešinės pusės priekine dalimi. Iš G. N. ir liudytojo K. L. paaiškinimų matyti, kad po automobilių susidūrimo K. L. automobilis sustojo iš karto, tuo tarpu G. N. nors ir matydamas, kad automobilis BMW po kontakto iš karto sustojo, tačiau savo vairuojamo automobilio iš karto nesustabdė, o pasuko vairą daugiau į dešinę pusę ir tik šiek tiek pavažiavęs į priekį, sustojo. Iš eismo įvykio vietos schemoje bei fotonuotraukose užfiksuotos automobilių padėties po eismo įvykio matyti, kad automobilio BMW priekis yra nukreiptas į skiriamąją juostą ir yra šalia bortelio, o jo galinė dalis nuo bortelio yra nutolusi 0,8 m. Tokia automobilio padėtis paneigia G. N. teiginį, kad K. L. vairuojamas automobilis, bandydamas pravažiuoti pro G. N. vairuojamą automobilį, buvo užšokęs ant bortelio ir tik atšokęs nuo jo trenkėsi į kiek įmanoma dešiniau besitraukiantį G. N. vairuojamą automobilį. Tokia automobilio BMW padėtis bei automobilių apgadinimai sudaro pagrindą konstatuoti, jog K. L., vengdamas susidūrimo su automobiliu Mitsubishi, suko savo automobilį kiek įmanoma į kairę, ką ir patvirtino K. L.. Liudytojas V. D. parodė, kad iš įvykio vietos schemos, fotonuotraukų jis sprendė, jog eismo įvykis įvyko abiems automobiliams darant tą patį manevrą, t.y. rikiuojantis į trečią eismo juostą, tačiau iš automobilio padėčių po eismo įvykio V. D. sprendė, kad automobilis BMW tą manevrą buvo padaręs greičiau. Iš V. D. parodymų matyti, kad jis sprendė, kad jei automobilio Mitsubishi vairuotojas būtų bandęs išvengti susidūrimo ir būtų sukęs į dešinę, kaip teigė G. N., tai smūgis būtų buvęs į jo vairuojamo automobilio galą, o ne į šoną. Iš automobilių sugadinimų V. D. sprendė, jog pirmas automobilių kontaktas buvo jiems susiliečiant šoninėmis dalimis, nes matėsi apgadinimai ant automobilio BMW dešinės pusės priekinio rato. Kiek atsimena, medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie kelio bortelio apgadinimus. Iš byloje esančio M. S. paaiškinimo bei jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jie nėra nuoseklūs ir ne visiškai sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. M. S. pirminiame paaiškinime nurodė, jog jis išgirdo automobilio signalą ir pamatė kaip du automobiliai susidūrė šonais. Juodas automobilis važiavo kraštine trečia juosta. Tarp to automobilio ir žalios skiriamosios juostos buvo nedidelis tarpelis, į kurį lenkdamas bandė įsisprausti BMW automobilis. Įsispraudęs užkabino bordiūrą, ko pasekoje švystelėjo link juodo automobilio ir jie susidūrė. Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, kad negirdėjo jokio automobilių signalizavimo, nematė kaip automobiliai iš pradžių rikiavosi, tačiau matė, kad abu automobiliai važiavo trečia eismo juosta, o iš paskos važiuojantis automobilis užkabino priekyje jo važiavusio automobilio galą, nes norėjo jį aplenkti. M. S. nepastebėjo ar automobilis Mitsubishi rikiavosi daugiau į kairę pusę ar visą laiką važiavo tiesiai, nes jis pamatė tik patį automobilių kontaktą. G. N. ir K. L. teigė, kad jiems manevruojant į trečią eismo juostą, šalia važiavo sunkvežimis, dėl kurio G. N., pamatęs iš paskos atvažiuojantį automobilį BMW, neturėjo galimybės daugiau pasitraukti į dešinę pusę. Tuo tarpu liudytojas M. S. patvirtino, kad kontakto metu, kiek prisimena, šalia jų nevažiavo joks sunkvežimis. Tokiu būdu išanalizavus liudytojo M. S. parodymus matyti, kad jis matė tik patį automobilių susidūrimą, tačiau nematė ar paprasčiausiai neatkreipė dėmesio kaip iki kontakto manevravo abu automobiliai, o jo nurodytas automobilio BMW „bandymas“ pravažiuoti tarp automobilio Mitsubishi ir žalios skiriamosios juostos, galėjo būti K. L. bandymas pasukti vairuojamą automobilį į kairę pusę, siekiant išvengti susidūrimo. Iš G. N. teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jo vairuojamas automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl konstatuojama, kad nurodyta aplinkybė galėjo įtakoti G. N. siekimą išvengti administracinės atsakomybės, ko rezultate jis neigė savo kaltę.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog G. N., vairuodamas automobilį Mitsubishi, nors ir matydamas, kad iš paskos jo pakankamai nemažu greičiu važiuoja automobilis BMW, darė kairį posūkio manevrą ir nedavė kelio transporto priemonei BMW, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, ko rezultate įvyko eismo įvykis ir tuo pažeidė KET 104 p. reikalavimus, todėl jo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., todėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-32391770-15, kuriuo G. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. 38 Eur bauda, priimtas pagrįstai, yra teisėtas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nevertina ar visi automobilio BMW vairuotojo K. L. veiksmai techniniu požiūriu buvo priimtini toje kelio situacijoje ir ar jis turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, nes tai nepašalintų G. N. atsakomybės dėl eismo įvykio.

G. N. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-32391770-15 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas, o G. N. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-32391770-15 nepakeistą ir G. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė