- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- N-575-7335-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- V. K.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. įgaliotam atstovui, advokatui Rimantui Prėskieniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama V. K., atstovaujamo advokato Rimanto Prėskienio, apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimu V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė 25000 Lt baudą su 0,5 l talpos butelio degtinės „Panski dom“, paženklinto Baltarusijos Respublikos banderole, konfiskavimu.
Nutarimas dėl baudos išieškojimo buvo perduotas vykdyti antstolės J. J. kontorai. 2010 m. rugpjūčio 26 d. antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda, gyvena savo motinai priklausančiame bute, iš skolininko netekto darbingumo pensijos išieškomas išlaikymas. Šis aktas teismui pateiktas 2010 m. rugpjūčio 30 d. Druskininkų policijos komisariatas 2010 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui teikimą dėl administracinės baudos pakeitimo į viešuosius darbus arba administracinį areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimu V. K. paskirtą 25000 Lt baudą pakeitė 30 parų administraciniu areštu. Teismo posėdžio metu pažeidėjas paaiškino nežinąs, kaip turi būti vykdomas tolesnis priverstinis baudos išieškojimas. Pažeidėjo atstovas paaiškino, kad V. K. yra nustatytas 50 % darbingumo lygis, todėl jis negali atlikti viešųjų darbų, taip pat jam negali būti paskirtas administracinis areštas. Teismas nustatė, kad antstolės grąžintas neįvykdytas nutarimas ir išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, jog V. K. neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. V. K. išieškojimo negalimumo akto neginčijo ir tokiu būdu pripažino šiame akte nurodytų aplinkybių teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. noro atlikti viešuosius darbus nepareiškė, jam skirta bauda keistina į administracinį areštą, skaičiuojant vieną arešto dieną už 20 litų baudos, bet ne daugiau kaip 30 parų. Teismas nustatė, kad V. K., būdamas 50 % darbingu, gali atlikti administracinį areštą, nes šis darbingumo lygis atitinka III invalidumo grupę pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-25 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisykles (toliau – ir Taisyklės) su vėlesniais pakeitimais.
II.
V. K., nesutikdamas su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi negaliojančiomis Taisyklėmis, skirtomis pereinamuoju laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. reguliuoti darbingumo lygio nustatymą pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą. Nurodo, kad Taisyklių nuostatos prieštarauja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Teigia, kad išieškojimo negalimumo aktas nėra įsitesėjęs, nes byloje nėra jokių duomenų apie šio akto jam įteikimą, be to, jis antstolės veiksmus yra apskundęs ir pateikęs Druskininkų miesto apylinkės teismui prašymą pripažinti išieškojimo negalimumo aktą negaliojančiu.
Atsiliepimas
Antstolė J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad išieškojimo negalimumo aktas yra įsiteisėjęs ir skolininkui buvo įteiktas įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, kad V. K. viso vykdymo proceso metu nebendradarbiavo su antstoliu, neteikė informacijos, nesidomėjo bylų eiga, neįsileisdavo į namus ir nepriimdavo pašto korespondencijos, be to, jis yra nuolat baudžiamas už alkoholinių gėrimų ir cigarečių neteisėtą prekybą (tame tarpe ir nepilnamečiams), bendra V. K. skolų nuo 2005 m. suma viršija 200000 Lt.
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad V. K. nuo 2009 m. vasario mėnesio už administracinių teisės pažeidimų padarymą yra baustas 22 kartus, o paskirtų ir nesumokėtų baudų yra už 226630 Lt. Nurodo, kad V. K. ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus, nors turto ir pajamų neturi, tačiau kasdien važinėja automobiliu, o jo interesus administracinėse ir baudžiamosiose bylose gina mokamas advokatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą reglamentuoja ATPK 314 straipsnis. Nagrinėjamu atveju aktuali pirmosios instancijos teismo taikyta ATPK 314 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu savo noru nesumokėjęs baudos pažeidėjas nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima ir jis neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos ieškojimas, apylinkės teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista viešaisiais darbais, o pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista administraciniu areštu. Taigi ATPK 314 straipsnio 4 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, su kuriomis siejamas baudos pakeitimas administraciniu areštu: nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, ir pažeidėjas neišreiškia sutikimo dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.
Druskininkų miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl pirmosios sąlygos, vadovavosi antstolės J. J. surašytu išieškojimo negalimumo aktu, kuriame nurodyta, kad V. K. neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda (iš netekto darbingumo išieškomas išlaikymas, gyvena motinai priklausančiame bute - b. l. 28). Esant duomenų, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) išieškotojui (nagrinėjamu atveju – jį priėmusiam Druskininkų miesto apylinkės teismui), surašydamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris ir yra pagrindas pirmosios instancijos teismui pradėti paskirtos baudos keitimo į nemokamus viešuosius darbus ar administracinį areštą procesas. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad minėtas antstolės išieškojimo negalimumo aktas yra neįsiteisėjęs, nes jis yra apskųstas teismui. Teisėjų kolegija šiuos aspektu pažymi, kad CPK 510 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta taisyklė, jog skundo dėl antstolių veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. Nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti. Įvedus duomenis į teismų informacinę sistemą (LITEKO) nenustatyta, kad toks procesinis sprendimas buvo priimtas, priešingų įrodymų nepateikė ir apeliantas. Esant šioms aplinkybėms teigti, kad baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais ar administraciniu areštu procesas pradėtas nepagrįstai, nėra pagrindo. Kita vertus, išieškojimo negalimumo akte nustatytos aplinkybės buvo pagrindas skundžiamame nutarime konstatuoti, kad pažeidėjas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Kadangi minėtos aplinkybės yra ginčijamos, jomis vadovautis, kol skundas dėl antstolės veiksmų neišnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme, negalima.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai V. K. neišreikštą sutikimą dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais laikė pagrindu paskirtą baudą pakeisti administraciniu areštu. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 39 - 40) matyti, kad jis atsisakymą motyvavo negalėjimu atlikti viešųjų darbų dėl neįgalumo – jam nustatytas 50 procentų darbingumas (b. l. 30). ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik darbingiems asmenims. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktu, asmuo laikomas darbingu, jei jam nustatoma 60–100 procentų darbingumo. Jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu (20 straipsnio 7 dalies 2 punktas), jei 0–25 procentų darbingumo – nedarbingu (20 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai, todėl ir ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik darbingiems asmenims, negali būti traktuojama kaip leidžianti viešuosius darbus skirti ir iš dalies darbingiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad V. K. nesutikimas atlikti viešuosius darbus yra objektyviai pateisinamas ir negali sukelti jam neigiamų pasekmių, nurodytų ATPK 314 straipsnio 4 dalyje, t. y. baudos pakeitimo administraciniu areštu procedūra minėtu teisiniu pagrindu negalima.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 314 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas savarankiškas baudos pakeitimo administraciniu areštu pagrindas. Inter alia nurodyta, kad jeigu pažeidėjas piktybiškai vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda gali būti pakeista administraciniu areštu iki trisdešimties parų šio kodekso nustatyta tvarka. Nuspręsti, ar nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 314 straipsnio 5 dalį, priklauso teismo, nagrinėjančio baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar administraciniu areštu klausimą, diskrecijai. Pirmosios instancijos teismas ATPK 314 straipsnio 5 dalimi nesivadovavo, nors, įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją bei faktines aplinkybes, laikytina, kad konkrečiu atveju yra aktualus būtent minėtos teisės normos taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 314 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su naujų faktinių aplinkybių nustatymu (piktybinis vengimas mokėti baudą) bei į tai, kad antrąją minėtoje normoje įtvirtintą aplinkybę (pažeidėjas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas) gali tekti vertinti iš naujo, atsižvelgiant į bendrosios kompetencijos teismo priimtą procesinį sprendimą, jam išnagrinėjus skundą dėl antstolės veiksmų, siekiant suteikti pažeidėjui galimybę byloje, susijusioje su laisvės apribojimu, tinkamai pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis (tarp jų – teise į apeliaciją), pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla gražinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo ir spręsti dėl tolimesnių administracinės nuobaudos vykdymo procesinių veiksmų.
Kitus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo neįgalumo, privalėjo vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatoms, o ne jam prieštaraujančiomis ir šiuo metu nebegaliojančiomis Taisyklėmis. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal ATPK 29 straipsnio 2 dalį administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo grupių nebeliko, nes jas pakeitė darbingumo lygiai, išreikšti darbingumo procentais. Kadangi „darbingumo lygis“ ir „invalidumo grupė“ yra skirtingos teisinės kategorijos, o pasikeitus teisiniam reguliavimui atitinkamos korekcijos ATPK nebuvo padarytos, teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-5202/2010, N575?3454/2010, N62-6359/2010, N444–4553/2009 ir kt.), siekiant apsaugoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir suteikti jam galimybę pasinaudoti ATPK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi iš bendrųjų administracinio arešto skyrimo nuostatų, vadovaujamasi Taisyklėmis, paaiškinančiomis, koks darbingumo lygis atitinka anksčiau galiojusią invalidumo grupę. Tokiu būdu įvertinama, ar asmuo, kuriam nustatytas atitinkamas darbingumas (darbingumo lygis), gali būti prilyginamas pirmos ar antros grupės invalidui ATPK 29 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad Taisyklės galioja iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog V. K. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis atitinka trečią invalidumo grupę, o jo neįgalumas nelaikytinas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl administracinio arešto paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.