- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- eI2-1640-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06119-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D.skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023-03-22 sprendimą Nr. ATRS-2720 bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2023-04-23 sprendimą Nr. 12-01-683 bei prašė įpareigoti tenkinti prašymą laikinai atidėti tarnybą, ją pradedant ne anksčiau kaip 2024-01-01.
Nurodo, kad pareiškėjui atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala ne tik jam pačiam bet ir visuomenės interesams. Šiuos argumentus grindžia tuo, kad Vilniaus Gedimino technikos universitete 2018-2022 m. studijavo „Programų sistemos” krypties Informatikos mokslų studijose. Siekdamas praplėsti ir gilinti savo akademines žinias bei tapti kuo patrauklesniu specialistu, 2022 m. birželio mėnesį dalyvavo „App.Js Conference 2022” mobiliųjų programėlių programuotojų konferencijoje. Pasirinktos sritys reikalavo tiek išsamių akademinių žinių, tiek ir praktinės patirties, todėl dar mokyklos bei studijų metu pradėjo kaupti darbinę patirtį ir įgūdžius. Nuo pat 2016 m. aktyviai kaupia darbinę patirtį ir pastaruosius metus yra atsakingas už vienos iš sparčiausiai Lietuvoje ir visoje Europoje augančių bendrovių produktų naujų funkcijų programėlėse sukūrimą, diegimą ir esamų funkcijų priežiūrą bei palaikymą. Taigi, dar mokyklos bei studijų metu pradėjo kryptingai ir sistemingai eiti link to, kur yra dabar – užimti atsakingas ir reikšmingas pareigas vienoje inovatyviausių ir sparčiausiai augančių elektroninės komercijos bendrovių UAB „Kilo grupė“ (toliau – Bendrovė arba Kilo grupė). Kilo grupė yra specializuota skaitmeninių sveikatinimo, mitybos ir sporto sprendimų (programų, mobiliųjų aplikacijų, internetinių portalų) kūrėja. Kilo grupė šiuo metu dirba 322 darbuotojai. Vidutinis darbo užmokestis bendrovėje siekia 4 058,47 Eur. Pareiškėjas Bendrovėje užima vyriausiojo mobiliųjų technologijų branduolio inžinieriaus pareigas. Šių pareigų vykdymas apima visų Kilo grupės bendrovių kuriamų ir vartotojams teikiamų 12 mobilių programėlių procesų palaikymą, kad būtų užtikrintas sklandus programėlių veikimas, naudojant iOS ir Android platformas. Taip pat yra atsakingas už naujų funkcijų įgyvendinimą, diegimą ir esamų funkcijų priežiūrą bei palaikymą. Bendrovė priėmusi pareiškėją į darbą nemažai investavo savo laiko ir išteklių. Šiuo metu Bendrovėje nėra darbuotojų, kurie turėtų gilias žinias Swift, Obj-C, Java, Kotlin programavimo kalboje, kurios reikalingos palaikyti iOS ir Android modulių palaikymą. Taigi, jei pareiškėjas turėtų atlikti karinę tarnybą numatytu metu, Bendrovėje būtų sutrikdyta visų Bendrovės mobilių programėlių veikimas ir tolesnis kūrimas, programavimo darbų planavimas, programavimo darbų įgyvendinimas, sutrikdyta darbų kiekio proporcija kitiems kolegoms React Native programuotojams, kurie turėtų perimti pareiškėjo darbus 9-iems mėnesiams. Pažymi, kad mobiliųjų programėlių prenumeratų pardavimų pajamos - esminis Bendrovės pelno šaltinis, ir už tinkamą prenumeratų veikimą, funkcionavimą atsakingas React Native programuotojas. Vyriausias mobiliųjų technologijų branduolio inžinierius atsakingas už visų skirtingų produktų palaikymą ir funkcionavimą. Vadinasi, jei Bendrovė be pereinamojo laikotarpio dėl tarnybos atlikimo netektų už šiuos procesus atsakingo darbuotojo, tai neabejotinai reikštų Bendrovės veiklos 2023 m. stagnaciją ar netgi susitraukimą dėl sumažėjusių pajamų, o tai galėtų reikšti žmonių etatų mažinimą įmonėje siekiant išlaikyti pelningumą arba netgi įmonės ar tam tikrų produktų uždarymą. Pareiškėjo nuomone, netgi pasamdytas naujas pareiškėją pakeisiantis darbuotojas šios problemos kurį laiką neišspręstų. Tai lemtų negaunamas pajamas Valstybei (dėl mažesnio mokesčių surinkimo) bei pavojų jau esančioms bei naujai kuriamoms aukštos pridėtinės vertės darbo vietoms. Neigiamų pasekmių Bendrovei išvengti būtų galima, jei būtų priimtas sprendimas tarnybą atidėti. Dėl šios priežasties taip pat nebūtų sutrikdytas pareiškėjo karjeros Bendrovėje ir visoje Kilo grupė tęstinumas.
Kita neproporcingai didelės žalos dalis, pareiškėjo teigimu, jo sutartiniai įsipareigojimai. Pažymi, kad 2023-01-05 yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis). Pagal šios sutarties 2.1 p., yra įsipareigojęs per mėnesį mokėti 550 eurų dydžio nuomos mokestį. Teisės aktai nuomos sutartims atitinkamos lengvatos nenumato. Pažymi, kad nuosavybes teise neturi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, todėl dėl šios priežasties laikotarpyje nuo mokyklos baigimo iki šio prašymo pateikimo dienos periodiškai sudarinėja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atliekant tarnybą būtų priverstas vykdyti nuomos sutarties sąlygas. Tarnybos metu, kuri trunka 9 mėnesius, tai sudarytų nuomos mokestį už 9 mėnesius – 4950 Eur. Vadovaujantis Nuomos sutarties 6.2 ir 6.5. p. nutraukus Nuomos sutartį nuomotojui liktų sumokėtas 1 100 Eur depozitas bei turėtų sumokėti 550 Eur baudą. Asmeninių santaupų neturi, tad bet kurio iš šių įsipareigojimų įvykdymui neturėtų jokių objektyvių galimybių. Tai sukeltų tiesioginę finansinę žalą, kylančią dėl Nuomos sutarties egzistavimo.
Pabrėžia, kad nesiekia išvengti privalomosios tarnybos. Prašo ją laikinai atidėti, t. y. pradedant tarnybą ne anksčiau kaip 2024-01-01, t. y. siekia tik išvengti neproporcingos žalos savo asmeniniams interesams. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju teismas, individualiai vertindamas ar pareiškėjas patirs neproporcingai didelę žalą, turėtų palyginti, kas yra blogiau, tarnybos atlikimas 2024 m. įveikus gyvenime esančius iššūkius, kurie susiję tiek su karjeros perspektyvomis, tiek su jau prisiimtais finansiniais įsipareigojimais, ar tai, kad valstybė ir krašto apsaugos sistema turės palaukti pareiškėjo keletą mėnesių.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad sutinka, jog atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti arba nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo būdą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus.
Dėl, pareiškėjo manymu, kilsiančios neproporcingai didelės žalos pažymi, kad turimas darbas savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – ir PPKT) atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiškėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) ateitį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Iš sprendimo Nr. ATRS-2720 ir pareiškėjo pateiktų duomenų buvo matyti, jog Tarnybos atrankos komisija nagrinėjo visas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su karo prievolės atidėjimu ir įvertinusi galimai kilsiančios žalos dydį Karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo aspektu, motyvuotai nurodė, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai. Ministerija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Tarnybos atrankos komisijos pažeidimų taip pat nenustatė. Be to, pareiškėjo interesas tęsti darbinius santykius nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste.
Pažymi, kad pareiškėjas savo prašymą bei skundą teismui iš esmės grindžia galimais bendrovės nuostoliais, savo finansiniais ir profesiniais praradimais bei turimais finansiniais įsipareigojimais. Tačiau prašymu pareiškėjas nepagrindžia didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams atsiradimo, o iš esmės kalba tik apie žalą bendrovei. Pabrėžia, kad KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 16 punktas saugo tik karo prievolininko asmeninius arba visuomeninius interesus, bet ne ūkio subjekto finansinius interesus.
Dėl pareiškėjo nuomos santykių nurodo, kad Sutarties 6.2 papunktis kalba apie galias, įgaliojimus ir teises sudaryti Sutartį ir vykdyti visus ja prisiimtus įsipareigojimus, o pareiškėjo nurodyto 6.5 papunkčio Sutartyje nėra. Sutarties 12.3 papunktis nurodo, jog pareiškėjas, turi teisę nutraukti Sutartį, raštu pranešęs apie tai kitai Šaliai prieš 2 (du) mėnesius iki nutraukimo, nutraukianti Sutartį pareiškėjas privalo sumokėti kitai Šaliai 1 (vieno) mėnesio Nuomos mokesčio dydžio baudą. Sutartyje neužsimenama, jog nutraukęs Sutartį pareiškėjas prarastų 1100 Eur užstatą. Pažymi, kad tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės atliekant PPKT, tačiau pareiškėjo nurodyta finansinė žala, kurią jis patirtų, nėra tokia esminga, kad atsirastų prielaidos išvengti PPKT. Pažymi, kad darbas ir finansiniai įsipareigojimai savaime negali būti vertinami kaip neproporcingai didelė žala asmeniniams interesams ir galimybė nevykdyti konstitucinės pareigos – atlikti karo prievolės.
Apibendrindami nurodo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių (patvirtintų dokumentais), kurios galėtų būti pripažintos kaip darančios neproporcingai didelę žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Galimų nepatogumų, apribojimų ir nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, tinkamai neįvertindamas rizikos patekti į šauktinių sąrašus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2023-03-22 sprendimo Nr. ATRS-2720 bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2023-04-23 sprendimo Nr. 12-01-683 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo tenkinti prašymą laikinai atidėti tarnybą, ją pradedant ne anksčiau kaip 2024-01-01.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnyba 2023-02-14 gavo pareiškėjo prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka su priedais, kuriuo pareiškėjas prašė atidėti karo tarnybą iki 2024-01-01. Prašymo esminiai motyvai: pareiškėjas dirba nuolatinį darbą UAB „Kilo grupė“, Bendrovėje vykdo svarbias užduotis, kurios dėl PPKT negalėtų būti įvykdytos, nes nėra kitų asmenų, mokančių atitinkamas programavimo kalbas, kurios reikalingos iOS ir Android modulių palaikymui. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, kylančių iš 2023-01-05 terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuria įsipareigojo iki 2024-01-09 mokėti kasmėnesines 550 Eur įmokas už būsto nuomą.
Tarnybos Atrankos komisija, vadovaudamasi KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir Privalomosios pradinės karo tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013-11-22 įsakymu Nr. V-1057 bei atsižvelgusi į pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus ir juos pagrindžiančius dokumentus, priėmė 2023-03-22 sprendimą Nr. KLAPT 2720 neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Atrankos komisijos sprendimu, Krašto apsaugos ministrui pateikė skundą, kuriame detalizavo prašyme pateiktus motyvus. Pareiškėjas skundą grindė argumentais, jog PPKT atlikimas įmonei sukeliamos žalos atžvilgiu nėra tik spekuliatyvi aplinkybė. Nurodė, kad Lietuvoje egzistuojantis kvalifikuotų darbuotojų, ypač programuotojų, trūkumas ir tai yra faktinė problema. Taip pat nurodė, kad nors PPKT metu darbo santykiai tęsis, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo pozicijos svarbą UAB „Kilo grupė“ bei esamų planų parengimą ateinantiems metams, kyla didžiulė rizika, jog nebus įgyvendinti vykdomi projektai ir verslo planai, kas galėtų sąlygoti blogą UAB „Kilo grupė“ finansinę padėtį ir bankrotą ir atitinkamai grupės darbuotojų atleidimą.
Krašto apsaugos ministerija 2023-04-24 sprendimu Nr. 12-01-683 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, jog pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti neproporcingai didesnę, už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą, žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams, todėl Tarnybos atrankos komisijos sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamo ginčo esmė, ar pareiškėjo 2023-02-14 prašymą nagrinėjančios institucijos pagrįstai, jame nurodytų priežasčių, dėl kurių privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų būti atidėta, nevertino kaip galimai galėsiančių sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ir visuomeniniams interesams ir kurios (žalos) būtų galima išvengti, jeigu pareiškėjas tarnybą atliktų kitu metu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį, įstatymu galima nustatyti tik tokias atleidimo nuo konstitucinės piliečių pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą sąlygas, kurios būtų susijusios su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių jie negali atlikti šios pareigos.
KPĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Šio 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Karo tarnybos atidėjimo Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarką nustato Aprašas. Aprašo (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu) 5 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas turi teisę pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai arba jos regioniniam padaliniui prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą ir tarnybą rezerve individualia tvarka, kai jam atliekant karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad prašyme turi būti nurodytos karo tarnybos atidėjimo priežastys ir motyvai, informacija apie galimą neproporcingai didelę žalą karo prievolininko ar visuomeniniams interesams ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala, būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Diskrecijos teisė nuspręsti, ar tokios žalos pobūdis yra toks, kuris galėtų nusverti konstitucinę karo prievolininko pareigą atlikti karo tarnybą, palikta Tarnybai.
Pareiškėjas prašymą Tarnybai argumentavo tuo, kad dėl karo tarnybos atlikimo Bendrovei kyla didžiulė rizika, jog nebus įgyvendinti vykdomi projektai ir verslo planai, už kuriuos atsakingas ir pareiškėjas, kas galėtų sąlygoti net blogą Bendrovės finansinę padėtį ir kitus nepatogumus. Pareiškėjas skunde akcentavo, jog yra atsiradusios abejonės ir dėl jo kvalifikacijos praradimo, tarnybos tęstinumo bei dėl rizikos patirti finansinius nuostolius dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal gyvenamosios vietos nuomos sutartį.
Įvertinus pareiškėjo prašyme Tarnybai ir skunde teismui išdėstytus argumentus matyti, kad pareiškėjas argumentus dėl karo prievolės atidėjimo iš esmės grindžia tik menama žala, kurią galimai galėtų patirti Bendrovė, t. y. žalą sieja su darbdavio būsimais nuostoliais. Pažymėtina, kad pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą, privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka gali būti atidedama, tačiau tik tuo atveju, jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Taigi, vertinant tokio prašymo pagrįstumą analizuotinos būtent su prašymo pateikėjo asmeniu susijusios aplinkybės (jo patiriama asmeninė žala) ir/ar žala padaroma visuomeniniams interesams. Tuo tarpu aplinkybės dėl darbdavio jau turėtų ir/ar būsimų nuostolių, nagrinėjamo ginčo kontekste, net nėra reikšmingos, todėl papildomas šių aplinkybių nagrinėjimas yra perteklinis ir teisinės reikšmės neturintis. Pareiškėjo abejonės dėl jo galimo kvalifikacijos susilpnėjimo, tarnybos tęstinumo taip pat grindžiamos tik prielaidomis, o šiuo aspektu vien bendro pobūdžio teiginių nepakanka išvadai, kad pareiškėjui Bendrovėje tiesiogiai veiklos nevykdant devynis mėnesius, jis praras kvalifikaciją, tarnybą ir jam bus padaryta tokio masto žala, kad pareiškėjui vėliau nebus galimybės atnaujinti turėtas (įgytas) žinias. Pabrėžtina, kad po privalomosios pradinės karinės tarnybos pareiškėjas turės galimybę tęsti darbus Bendrovėje, nes ši pareiškėjo teisė yra garantuota įstatymais (Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalis, Karo prievolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad pareiškėjo šiuo aspektu nurodytos aplinkybės (žala darbdaviui, kvalifikacijos susilpnėjimas, tarnybos tęstinumas ir pan.) nelaikytinos neproporcingai didelė žala, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas vykdytų savo konstitucinę pareigą valstybei.
Pareiškėjas taip nurodo, jog neatidėjus PPKT, jis nuomotojui, vadovaujantis 2023-01-05 buto nuomos sutartimi už 9 mėnesius turėtų sumokėti 4950 Eur, o sutarties nutraukimo atveju, vadovaujantis 6.2 ir 6.5 papunkčiais, pareiškėjas turėtų sumokėti 550 Eur baudą bei prarastų sumokėtą 1100 Eur užstatą. Atsakovė teisingai nustatė, kad nuomos sutarties 6.2 papunktis kalba tik apie galias, įgaliojimus ir teises sudaryti sutartį ir vykdyti visus pagal ja prisiimtus įsipareigojimus, o 6.5 papunkčio, kurį prašyme nurodė pareiškėjas, nuomos sutartyje nėra. Apie galimus patirti nuostolius nurodyta sutarties 12.3 papunktyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę nutraukti sutartį, raštu pranešęs apie tai kitai šaliai prieš 2 mėnesius iki nutraukimo ir nutraukiant sutartį pareiškėjas privalo sumokėti kitai šaliai 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą. Sutartyje nėra numatyta, kad nutraukęs sutartį pareiškėjas prarastų 1 100 Eur užstatą. Teismas sutinka su institucijų priimtomis išvadomis, kad pareiškėjo prašyme ir skunde teismui nurodyta finansinė žala, kylanti iš nuomos sutarties, kurią pareiškėjas galimai patirtų, nėra tokia esminga, kad atsirastų prielaidos išvengti PPKT. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2023-01-05 sudaryta nuomos sutartis galiojo iki 2024-01-09, todėl esamoje faktinėje situacijoje, t. y. bylos nagrinėjimo metu, tuo atveju, jei pareiškėjas dėl kitų priežasčių nėra nutraukęs nuomos sutarties, dėl PPKT patiriami nuostoliai tapo neaktualūs.
Apibendrinus, darytina išvada, kad tiek Tarnyba, tiek Ministerija visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, tinkamai taikė jų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl pagrįstai ginčijamais sprendimais pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepripažino kaip galinčių sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Sprendimai pakankamai išsamiai detalizuoti, suprantami, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl jų nakinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, taip pat netenkinamas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.