Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

D. S. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. S. 133,02 Eur padarytą turtinę žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. spalio 23 d.

2026 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, prašant D. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, jog aplinkybės pasikeitė – vienas iš pagrindų Probacijos tarnybos teikimui tenkinti buvo, kad nukentėjusiajam žala nebuvo atlyginta. Šiai dienai nuteistasis atlygino žalą nukentėjusiajam, visus įpareigojimus vykdo, išskyrus įpareigojimą būti nuo 22 val. iki 6 val. namuose. D. S. dirba (duomenys neskelbtini), todėl siūlo tenkinti teikimą iš dalies ir šį apribojimą pakeisti į įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL, t. y. 500 Eur.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė nurodė, kad D. S. atlygino nukentėjusiajam žalą, pretenzijų nėra, todėl sutiko su prokuroro pozicija teikimą tenkinti iš dalies.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2026 m. vasario 18 d., nurodė, jog nepiktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau taip gavosi, kadangi jo nebuvo įmanoma rasti gyvenamojoje vietoje, nors jis ir žinojo, kokia teismo bausmė jam paskirta. Kiek pamena, probacijos pareigūnai jam buvo rašę žinutę, skambinę, bet jis tuo metu negalėjo kalbėti, o vėliau tiesiog iš galvos iškrito toks dalykas, kad reikia susisiekti su probacijos pareigūnais ir pateikti informaciją. Taigi taip gavosi, kad į probacijos tarnybą nenuvyko, per šį posėdį pirmą kartą sukontaktavo su probacijos pareigūne. Paaiškino, kad dėl finansinių aplinkybių kartu su mama išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), čia ir dirba dabar, gauna pajamas, todėl tikrai turi galimybes atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. kovo 2 d., nuteistasis D. S. nurodė, kad nukentėjusiajam žalą atlygino visiškai. Teismo paskirtų įpareigojimų nevykdė ne piktybiškai, bet dėl to, jog išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir jo nebuvo galima rasti deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje. Susiklostė finansinės problemos, todėl teko ieškoti gerai apmokamo darbo, kad galėtų atsistatyti. Nors žinojo paskirtą bausmę, iki galo nesuprato, kaip ji turi būti vykdoma. Jis dirba (duomenys neskelbtini) viešbutyje (duomenys neskelbtini) dėl geresnio uždarbio. Į probaciją nebuvo nuvykęs, 2025 m. lapkričio 12 d. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, bet, jo manymu, išbrauktas todėl, kad neužsiregistravo gyvai. Supranta, jog su Probacijos tarnybai laiku nepateikė duomenų, nebendravo kaip priklauso, todėl dabar reikės įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja nurodė, kad nesutinka su prokuroro nuomone, nes, jos vertinimu, pagal teikimo duomenis nuteistasis nebuvo tinkamai informuotas Probacijos tarnyboje ir supažindintas su probacijos vykdymo tvarka. D. S. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir taip įvykdė vieną iš įpareigojimų, tačiau vėliau išvyko dirbti į užsienį, kur, būdamas Europos Sąjungos teritorijoje, yra įsidarbinęs ir dirba. Nukentėjusiajam žala yra atlyginta, o dėl buvimo užsienyje D. S. objektyviai negali vykdyti įpareigojimo būti namuose, todėl šio įpareigojimo ir nėra laikomasi, tačiau jis nėra ir esminis. Pabrėžė, kad nuteistasis dirba, nedaro naujų nusikaltimų, gyvena normalų gyvenimą, todėl teikimo tenkinti nėra pagrindo.