Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovei pagal įstatymą R. S. ir įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) elektriku, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018-02-08 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-07-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epiz.), ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams (bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 21 d.); teistumas neišnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį savo sūnų L. K., t. y. kilus konfliktui tarp jo ir sugyventinės R. S., o sūnui bandant apginti mamą, jis tyčia iš nugaros kaire ranka apglėbė L. K. kaklą ir spausdamas smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui savo sūnui L. K. fizinį skausmą.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. K. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. M. K. veiksmai galėjo sukelti L. K. fizinį skausmą (1 t., b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veiksmų kvalifikavimas

Kaip matyti, kaltinamasis M. K. pripažįsta kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje buvęs ir konfliktavęs su sugyventine R. S., taipogi teisme neneigė konflikto eigoje pastūmęs mažametį sūnų L. K., tačiau neigia atlikęs sūnaus atžvilgiu atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus – tyčia iš nugaros kaire ranka apglėbęs L. K. kaklą ir spausdamas smaugęs, taip sukeldamas savo sūnui L. K. fizinį skausmą. Teismas gi sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą kaltinamojo gynybos poziciją. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji visiškai patvirtina kaltinamojo M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Iš teisme pagarsintų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų nukentėjusiojo mažamečio L. K. parodymų matyti, kad jis aiškiai nurodė, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko tėtis – kad pastarasis jį smaugė. Tokias pat aplinkybes L. K. nurodė iš kart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, vėliau ir vaiko teisių atstovams, kas matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, jo kūno kamerų apžiūros protokolo bei byloje esančios vaiko situacijos vertinimo anketos. Apie tokius M. K. sūnaus L. K. atžvilgiu atliktus veiksmus parodė ir įvykio vietoje buvusi ir įvykį mačiusi liudytoja R. S.. Visų pastarųjų tarpusavyje sutampančių ir neprieštaraujančių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo deklaratyvius teiginius neigiant inkriminuojamų veiksmų mažamečio sūnaus atžvilgiu atlikimą bei pašalina M. K. teisme keltas abejones dėl galimo R. S. poveikio L. K. apkalbant jį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis M. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų L. K. – kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir jo sugyventinės R. S., o sūnui bandant apginti mamą, jis tyčia iš nugaros kaire ranka apglėbė L. K. kaklą ir spausdamas smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui savo sūnui L. K. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad M. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu mažamečio nukentėjusiojo kūnui – atliekant kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, sukėlė mažamečiui L. K. fizinį skausmą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo M. K. prieš šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Teismas pastebi, kad kaltinime klaidingai nurodytas sugyventinės S. vardas – vietoj R. nurodyta R.. Ši akivaizdi rašybos klaida ištaisytina, byloje esančiuose dokumentuose klaidingai nurodytą R. vardą pakeičiant į R. vardą.

Bausmės skyrimas ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

M. K. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (fizinio smurto vartojimą artimojo atžvilgiu), jis yra baustas administracine tvarka, dirba, išsiskyręs, jo teigimu – turi du vaikus, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, į švelnesnių bausmių neefektyvumą jo elgesiui, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos trukmę nustatant ilgesnę nei galimas vidurkis.

Kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, ją pakeitus pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles (nuosprendžio priėmimo dienai neatlikta 10 laisvės apribojimo dienų).

Atsižvelgdamas į M. K. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ankstesni jo teistumai susiję su R. S., su kuria, taipogi ir su nukentėjusiuoju L. K., jis kartu nebegyvena, išklausęs R. S. parodymų apie M. K. pasikeitusį elgesį gyvenant atskirai ir jo pastangas bendraujant su sūnumi L. K., taipogi atsižvelgdamas į nukentėjusiojo mažamečio įgalioto atstovo teisme išsakytus argumentus dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, be kita ko turint omenyje ir tai, kad kaltinamajam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas dešimties mėnesių laikotarpiui ir jam skirtina intensyvi priežiūra, kartu skiriant ir bausmės tikslus pasiekti padėsiančius tam tikrus minėto straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 14 d. 20.10 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 15.32 val. (1 para) (1 t., b. l. 126-128, 130-131).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenimis mažamečiui nukentėjusiajam L. K. antrinę teisinę pagalbą suteikė advokatas Vytautas Kupcikevičius. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina pastarojo advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 116,67 Eur (2 t., b.l. 15-16). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už mažamečiui nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. K. valstybės naudai.

Taipogi vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. K. išieškotinos 8,96 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, kurios priteistinos valstybei.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašu, esanti byloje (1 t., b.l. 55), paliktina joje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-07-29 baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės, ją pakeitus pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį, ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 83 (aštuoniasdešimt trims) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, paskiriant M. K. intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 14 d. 20.10 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 15.32 val. (1 parą).

- 116,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą);

- 8,96 Eur (aštuonis eurus devyniasdešimt šešis euro centus) proceso išlaidų (teismo procesiniams dokumentams įteikti) (įmokos kodas 5662); mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį),

šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas), o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatant Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašu, esančią byloje, palikti joje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.