- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- A15.-1079-1095/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Pažeidėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 16.9.16Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas (ANK 432 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, neteista, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., neturėdama teisės vairuoti (specialiosios teisės neįgijusi) 2019 m. spalio 26 d. 22.45 val. Žudžių k., Panevėžio r., vairuodama automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegusi saugos diržo, iš chuliganiškų paskatų pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, savo elgesiu paniekindama elementarias moralės ir elgesio normas, keldama pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, turėdama tikslą tyčia apgadinti kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį, ir to siekdama, važiavo paskui automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. S., tikėdamasi, kad važiuoja paskui automobilį „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. K., priartėjusi prie automobilio galo ir pamačiusi, kad tai ne tas automobilis, kurį norėjo apgadinti, dėl per mažo atstumo nebespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą, bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Padaryta turtinė žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
D. B. teismo posėdyje prisipažino kalta dėl padarytų pažeidimų ir nurodė, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones nėra įgijusi, tačiau protokole nurodytu metu vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai darė neprisisegusi saugos diržo. S. K. nematė, kaip ji išvažiavo su automobiliu, jis buvo kambaryje, rakteliai buvo palikti automobilyje. Apie 3 valandas iki vairavimo buvo išgėrusi truputį alkoholio (apie 120 g). Norėjo pasekti S. K., jį pagąsdinti, tačiau tikslo atsitrenkti į jo vairuojamą automobilį neturėjo. Kai pamatė „žiedus“, nebespėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, kurį apgadino. Apsisuko ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Po to automobilis įstrigo, todėl jį paliko prie miškelio. Kai parsivežė S. K. iš ligoninės, jis paklausė, kur automobilis, tada jam viską papasakojo. Kvailai pasielgė, dėl to gailisi.
Liudytojas S. K. teismo posėdyje parodė, kad yra D. B. sugyventinis, sutinka duoti parodymus. Jo sūnus S. K. juos terorizuoja. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Tiksliai nepamena, kur buvo palikti automobilio „Opel Vectra“ rakteliai protokole nurodytą vakarą. Apie 19 val. buvo atvažiavęs tėvas S. ir jo sūnus M. S.. Jie sėdėjo ir bendravo su D. B.. S. išvažiavus, S. K. sekė M. S. automobilį. Apie įvykį nieko nežinojo, kol paryčiais D. B. apie tai papasakojo, t. y. kad nespėjo sustabdyti ir kad atsitrenkė į Manto vairuoto automobilio galą.
Motyvuojamoji dalis
D. B. kaltė dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta ne tik jos tyrimo metu ir teismo posėdyje duotais paaiškinimais (b. l. 15–16), bet ir byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 7–12), nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais bei apklausos protokolais (b. l. 13–14, 17–21, 24, 27–28, 32–34), eismo įvykio vietos schema (b. l. 39), fotonuotraukomis (b. l. 40–45), duomenimis iš vairuotojų registro (b. l. 5), draudimo 2019 m. lapkričio 28 d. raštu, UAB „Autida“ remonto sąmata bei kitais byloje esančiais duomenimis.
Iš įrodymų visumos matyti, kad D. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vairavo transporto priemonę, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Be to, ji, vairuodama, nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, ir į ją atsitrenkė, apgadindama priekyje važiavusį automobilį. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, nulėmęs turto apgadinimą), sudėtį.
Iš D. B. 2019 m. spalio 30 d. paaiškinimo, kad jos tikslas buvo atsitrenkti į Simono vairuojamą automobilį ir taip jį pamokyti, matyti, jog ji KET pažeidė, t. y. pavojingai priartėjo prie priekyje važiavusio automobilio (nesilaikė saugaus atstumo nuo jo), iš chuliganiškų paskatų. Nors tikslą atsitrenkti į kitą automobilį D. B. teismo posėdyje neigė, tačiau pripažino, kad norėjo pasekti S. K. ir jį pagąsdinti. Tokie jos paaiškinimai vertintini kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę, tačiau nepaneigia chuliganiškų paskatų egzistavimo jos veiksmuose. Chuliganiškas paskatos pažeidžiant KET nustatytos įvertinus tiek įvykio situaciją (manė, kad vejasi automobilį S. K., kurį norėjo pamokyti), tiek pačios D. B. paaiškinimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje (chuliganiškas vairavimas), sudėtį.
Be to, D. B., atsitrenkusi į automobilį ir jį apgadinusi, t. y. sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešė policijai. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė KET 219 punkte numatytus reikalavimus, o jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), sudėtį, nes padaryta turtinė žala (1498,15 Eur) viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
D. B. taip pat pripažino, kad vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo, nors pagal KET 196 punktą, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje (naudojimosi saugos diržais pažeidimas), sudėtį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – D. B. prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas D. B. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę – D. B. nebausta administracine tvarka, neteista, nedirba, taip pat atsižvelgia į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad D. B. už administracinių nusižengimų padarymą skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos, kurios yra pakankamai didelės, kad sulaikytų pažeidėją nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ateityje. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Iš šių teisės normų analizės akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – gali būti skiriama ir asmeniui, neturinčiam šios teisės. D. B. chuliganiškai vairuodama automobilį, nors neturi teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ne tik pažeidėjos vairuotas, bet ir kitas automobilis, be to, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju įvertinus visas nustatytas aplinkybes, jai už chuliganišką vairavimą skirtinas specialiosios teisės atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui (1 metams), pradžią skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta galimybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti transporto priemonės konfiskavimą. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, savininkas yra S. K. (b. l. 6), kuris teismo posėdyje paaiškino, kad nežinojo apie tai, jog D. B. vairuos transporto priemonę ir su ja darys administracinius nusižengimus. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad transporto priemonės (ne)konfiskavimo už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą klausimas yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. nėra privalomas, teismas šiuo atveju konstatuoja, kad jis šioje administracinio nusižengimo byloje nekonfiskuotinas.
Nukentėjusiajam M. S. padaryta turtinė žala buvo atlyginta draudimo, todėl turtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,
nutaria:
D. B. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus:
– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, bei jai paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;
– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, bei jai paskirti administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą;
– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, bei jai paskirti administracinę nuobaudą – 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą, bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos;
– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, bei jai paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, D. B. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinus nuobaudas, skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą, bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjai, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK 19107752586 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.