- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-1100-620/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00641-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- B. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., R. L.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. L. pareiškimą dėl pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. L. ir R. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodė ir teisme jo atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris mirties dieną gyveno Kupiškyje, kartu su savo sutuoktine, t.y. pareiškėjų motina S. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
B. L. turėjo tris vaikus, t.y. pareiškėją B. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotus asmenis A. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini).
Po B. L. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė, t.y. pareiškėjų motina S. L..
Po B. L. mirties tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys rūpinosi savo motina S. L., A. L. buvo jai nupirkęs ir panaudos pagrindais leidęs naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o vėliau, motinai pageidaujant persikelti gyventi į Tauragės r., šį butą pardavė. Motina persikėlusi į Tauragės r. visų pirma gyveno pareiškėjui priklausiusiame bute, vėliau, pablogėjus motinos sveikatos būklei, pareiškėjas motiną pasiėmė gyventi pas save.
S. L. mirė (duomenys neskelbtini) dieną, tačiau jokio didelės vertės turto nepaliko. Po S. L. mirties liko tik jai priklausę asmeniniai daiktai (drabužiai, vestuvinis žiedas, fotonuotraukos). Taip pat liko B. L. vardu įregistruota 1/6 dalis (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, t.y. 1/6 dalis gyvenamojo namo, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl palikimo priėmimo, mirus motinai, nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys į notarą nesikreipė ir notaro biure užvestos palikėjos paveldėjimo bylos nėra, tačiau po motinos mirties pareiškėjui pagal įstatymą tenkantį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai jį užvaldydamas, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto trijų mėnesio termino. Pareiškėjas po motinos mirties pasiėmė jai priklausiusius asmeninius daiktus, po savo motinos mirties savo ir valstybės tam skirtomis lėšomis organizavo jos laidotuves, apmokėjo kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas. Šiuo metu pareiškėjas prižiūri motinos ir tėvo kapus. Pareiškėjas taip pat rūpinasi tėvui priklausiusia ir motinos paveldėta sodybos dalimi: ją tvarko, prižiūri.
Šalies argumentai
Notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėjas praleido įstatymo tam nustatytą terminą kreiptis į notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti nekilnojamąjį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas.
Teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos S. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2015 m. sausio 4 d. palikimą.
Suinteresuoti asmenys A. L. ir R. L. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai . Jie byloje pateikė atsiliepimus į pareiškimą nurodydami, jog su juo sutinka, įgaliotų atstovų byloje nepaskyrė .
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas tenkintinas.
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo tėvas B. L. , gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Jo sutuoktinė S. L. , gimusi (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
2016 m. lapkričio 23 d. Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. B. išdavė liudijimą, kad paveldėjimo byla 2015 m. sausio 4 d. mirus S. L., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) notarų biure nebuvo užvesta .
Pagal Valstybės įmonės Registrų centras pateiktą išrašą matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) B. L. ir palikėjos S. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų , palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Pagal Valstybės įmonės Registrų centras pateiktą išrašą matyti,kad B. L. vardu įregistruota 1/6 dalis (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, t.y. 1/6 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje apklaustas liudytojas R. V. nurodė, kad jis gyvena prie sodybos dalies, kuri priklausė pareiškėjo tėvui (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas atvyksta į sodybą, prašė jo, kad prižiūrėtų, jog niekas neišdaužytų langų, nušienauti žolę. Pareiškėjas sodyba rūpinosi tiek ir po tėvo, tiek ir po motinos mirties, lanko jų kapus.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš pareiškėjo, liudytojo parodymų ir rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas B. L. pagal įstatymą tenkantį motinos palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydamas iš karto po jo mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino.
Suinteresuoti asmenys , taip pat būdami įstatyminiai pirmos eilės paveldėtojai po palikėjos S. L. mirties, t.y. palikėjos sūnūs Artūras ir R. L. pareiškime nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo palikimo priėmimo , po jų motinos mirties, neginčijo, jas patvirtino.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad B. L., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos S. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2015 m. sausio 4 d. palikimą , todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatytinas ( CK 5.50 str., Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 443 str.5 d.,444 str.1d.8 p., 448 str. teismas
nusprendžia:
pareiškėjo B. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas B. L., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos S. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.