Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus skolininkų R. L. ir S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pakartotinį pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 25 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Hipotekos teisėjas, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu - priežastys, sutrukdžiusios skolininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui (t.y. aplinkybės, dėl kurių Kreditavimo sutartis, sudaryta su Nordea Bank Finland Plc, yra netinkamai vykdoma), kurias atskirajame skunde akcentuoja apeliantai, šioje byloje teisiškai neaktualūs.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateikus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkams. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo (CPK 558 str. 1 d.) teistumo ir pagrįstumo.

Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai, o teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai ir teigiamu atveju atlieka prašomą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas (kreditorius) pateiktame pareiškime nurodo, jog hipotelca užtikrinta prievolė - 2006 04 05 kreditavimo sutartis Nr. KK 06/04/43B, - yra nevykdoma, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

Šiai prievolei užtikrinti hipotekos lakštu Nr. 01120060007832, 2006-04-06 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė Nordea Bank Finland Plc skolininkei S. L. (a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 64,69 kv. m. ploto butą su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20,11 kv. m. ploto garažą (boksas) G-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Skolą sudaro: 93 050,17 EUR negrąžinto kredito, 1 320,68 EUR nesumokėtų palūkanų, 925,76 EUR nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso: 95 296,61 EUR bei 135,00 LTL žyminio mokesčio išlaidų. Priešingų įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, kurių pagrindu skolininkų prievolei užtikrinti įkeistų daiktų savininkas galėtų reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokių įrodymų su atskiruoju skundu apeliantai taip pat nenurodė (CPK 178 str. 1 d.).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, kurių pasirašyti hipotekos lakštas Nr. 01120060007832 užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal minėtą 2006 04 05 kreditavimo sutartį Nr. KK 06/04/43B iki skolininkai įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininko (įkeisto daikto savininkų) turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), ką numato Kreditavimo sutartis, tačiau bet kuriuo atveju tik griežtai laikydamasis įstatyme nustatytos skolos išieškojimo tvarkos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad areštavusi įkeistus daiktus hipotekos teisėja pranešė apeliantams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėjo skolininkus, kad, negrąžinus skolos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties skolininkams ir įkeistų daiktų savininkei įteikimo dienos, terminą (CPK 4.185 str. 5 d.), įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti (b.l. 51-54).

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždrausdama disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdama atitinkamą nutartį, hipotekos teisėja išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas atitinkamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikęs kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atstovas advokatas Egidijus Langys prašo priteisti 1663,75 Lt už atsiliepimą į atskirąjį skundą surašymą. 2011-05-23 sąskaitoje - faktūra už teisines paslaugas nurodyta, kad už suteiktas paslaugas suma yra 1 663,75 Lt Lt (b.l. 91). Kadangi skolininkų atskirasis skundas netenkintas, kreditoriui priteistinos jo turėtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atskirąjį skundą, ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 400 Lt (0,5*800). Atsižvelgiant į kreditoriaus atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą dydį už dokumento, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas atsikirtimas, į klausimo sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovei priteistina 300 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu (CPK 98 str.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantų R. L. ir S. L. priteistina 11,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kreditoriaus (pareiškėjo) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, į.k. 112025592 naudai 300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,35 pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).