- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- N1-12-128/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Bražiūnienė
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė, Rasa Čibirienė
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Elenai Deksnienei, prokurorui Gediminui Stočkui, gynėjams advokatams Rasai Čibirienei ir Vytautui Sketeriui, nukentėjusiam M. D. ir jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Violetai Pavarotnikienei, kaltinamojo V. P. įstatyminiams atstovams D. P. ir A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, lietuvis,LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokyklos moksleivis, teistas 2009-06-10 pagal LR BK 178 str. 2 d.- 6 MGL bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 str.1d;
V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškyje,lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, teistas 2009-06-10 pagal LR BK 178 str. 2 d.- 5 MGL bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 str.1d;
K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – miško kirtėju, neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji J. L., V. P. ir K. S. 2010m. rugpjūčio 11d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., UAB „(duomenys neskelbtini) lentpjūvė“ patalpose, veikdami bendrininkų grupėje ,suduodami M. D. smūgius rankomis ir spirdami kojomis į veidą, kitas kūno vietas ne mažiau kaip penkiolika kartų, tuo padarydami nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus nosyje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, apatinių kairių 7 ir 8-to dantų vainikų nuskėlimus, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. D. sveikatą.
Kaltinamasis J. L. kaltas neprisipažino ir paaiškino, kad rugpjūčio 11d pas jį atvažiavo K. S. su draugu ir jį pakvietė nuvažiuoti į lentpjūvę atsiimti skolos. Važiavo VW Golf automobiliu keturiese- K. S., jis, V. P. ir S. V.. Nuvažiavę prie lentpjūvės į vidų suėjo visi keturi. Poilsio kambaryje rado nukentėjusį ir K. S. su M. D. pradėjo ginčytis dėl skolos. Kęstas reikalavo pinigų, o M. D. sakė, jog neturi. Pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. V. P. M. D. puolė smaugti .Tada jis išėjęs iš poilsio kambario ir atsisėdęs į mašiną. Draugai grįžo už 20 minučių. Sėdėdamas mašinoje matė, kad draugai mušasi su nukentėjusiu, o S. V. juos skiria. Sugrįžus į mašiną draugams , jie visi išvažiavo, bet pamiršo poilsio kambaryje cigaretes, todėl vėl grįžo atgal. K. S. pirmas smūgį sudavė M. D., tada smūgiavo K. S. M., po to smūgį sudavė ir V. P.. S. V. juos skyrė. Jis nė vieno smūgio nesudavė, todėl prašo išteisinti.
Kaltinamasis V. P. kaltas prisipažino ir paaiškino, kad poilsio kambaryje susiginčijo su nukentėjusiu. J. L. išėjo iš poilsio kambario dar nepradėjus nukentėjusio mušti. M. D. pradėjo jam grasinti, kad negalėsiąs pasirodyti šokiuose ir prirėmė jį prie sienos, pradėjo smaugti. K. S. M. D. nuo jo atitraukė ir pradėjo abu mušti nukentėjusį. Pirmas smūgį sudavė K. S., o po to įsijungė ir jis. Jis sudavęs eilę smūgių į nugarą ir šonkaulius, spardė kojomis. S. V. juos atitraukė nuo nukentėjusio. Iš lentpjūvės išvažiavo, bet nuvažiavo netoli, nes pamiršo cigaretes ir po kokių 15 min. grįžo jų pasiimti. Nukentėjusį dar rado poilsio kambaryje. Dabar jau M. D. pirmas pradėjo muštis. Tada K. S. vėl trenkė M. D. į veidą ir vėl jis su K. S. pradėjo mušti nukentėjusį. J. L. tik užėjo ir vėl išėjo, todėl nukentėjusio nemušė. Su nukentėjusiu jį ir K. S. vėl išskyrė Sigitas.
Kaltinamasis K. S. kaltas prisipažino ir paaiškino, kad vairuojant J. L. visi nuvažiavo į lentpjūvę ir su nukentėjusiu susitiko poilsio kambaryje. M. D. jam buvo skolingas 30 Lt, todėl tarp jo ir nukentėjusio kilo ginčas. Pirmas smūgį nukentėjusiam sudavęs jis- K. S.. Po to pradėjo mušti nukentėjusį ir V. P.. Mušė abu ir rankomis ir kojomis spardė į veidą, nugarą, pilvą. Kiek sudavė smūgių- neskaičiavo, todėl pasakyti negali. Nukentėjęs prašė nebemušti, bet jis su V. P. neklausė. Nukentėjęs buvo parkritęs ant grindų, tai mušė ir gulintį. S. V. jį su V. P. nuo nukentėjusio atitraukė. J. L. tik trumpam buvo įėjęs į poilsio kambarį ir vėl išėjo, todėl jis nukentėjusio nemušė.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusio M. D. parodymais, iš kurių matyti, kad 2010-08-11 jam paskambino K. S. ir paklausė ar jis prisimenantis, kad yra skolingas 30 lt. M. D. jam priminęs jų susitarimą- kad skolino 70 lt, bet K. S. turėjęs atiduoti su procentais - 100 Lt, ką ir įvykdęs. Taigi, jokios skolos nėrą. Apie 22 val. į lentpjūvės poilsio kambarį, kuriame jis buvo, įėjo K. S., J. L., V. P. ir S. V.. Jie visi buvo išgėrę .Jis su K. S. pasiaiškino dėl skolos ir K. S., J. L., V. P., bei S. V. iš patalpos išėjo. Konfliktas tarp jo ir vaikinų buvo tik žodinis. Jis liko poilsio kambaryje. Skambino seseriai, prašė, kad ji atvažiuotų ,nes kaltinamieji išeidami pasakė, kad dar susitiks su juo. Paskambinus, sesuo pasakė, jog negali atvažiuoti. Po kokių 15 min. jie vėl atvažiavo. Pirmas įėjo V. P. ir pradėjo jį vadinti asilu, įžeidinėti. Jis paprašęs išeiti iš kambario. Pirmas jam smogė V. P. į veidą. Tuo metu jis sėdėjo už stalo ant kėdės. Po smūgio atsistojo K. S. ir J. L. .ir taip pat sudavė po smūgį jam į veidą. Jis susigūžė, užsidengė rankomis galvą. Jį spardė į šonus, nugarą, pilvą .Kai buvo užsidengęs rankomis veidą, pro pirštus matė pakeltą smūgiui J. L. koją ir iškart pajuto smūgį, todėl neabejoja, kad jį spardė ir J. L.. Jo nemušė tik S. V., kuris sakė ,“baikit spardyti, pažiūrėkit jis jau visas kruvinas“, nes jam bėgo iš nosies kraujas. K. S., J. L., V. P. spardydami jam sudavė apie 15 smūgių. Kadangi jam skaudėjo, svaigo galva, veidas buvo kruvinas, nosis deformuota, paskambino meistrui ir pasakė, kad jį sumušė ir tęsti darbo nebegali . Meistras jam leido eiti namo. Einant namo, kadangi svaigo galva, paskambino motinai ir paprašė, kad ji ateitų jo pasitikti. Motina atvažiavo dviračiu ir palydėjo jį namo .
Liud. J. D. parodymais, kuri teigia, kad jos brolis minėtą vakarą paskambino ir pasisakė, kad konfliktuoja su kaltinamaisiais ir pastarieji gali jį sumušti. Ji pas jį nuvažiuoti negalėjusi. Apie 23 val brolis jai vėl paskambino ir pasisakė, kad sumušė darbe ir išvardijo jį mušusius asmenis. Tai K. S., J. L. ir V. P. .Sakė, kad jo nemušė tik S. V.. Pastarasis skyrė .Tuomet ji paskambino K. S., bet pastarasis neigė sumušęs brolį ir aiškino, kad lentpjūvėje visai nebuvo. Ji parvažiavusi į namus ir ryte nuvežusi brolį į polikliniką. Brolis buvo stipriai sumuštas: ištinusi nosis, pažeisti dantys.
Liud R. D. parodymais, kuri teismui paaiškino, kad apie 23 val .jai paskambino sūnus ir pasakė, kad darbe jį sumušė. Ji išvažiavusi su dviračiu sūnaus pasitikti ir su juo susitiko prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Sūnus pasisakė, kad jį sumušė K. S., J. L. ir dar minėjo trečią pavardę, bet ji neįsidėmėjo.
Liud K. P. parodymais, kuris paaiškino, kad minėtą vakarą pasikeisdami su M. D. dirbo prie preso. Pas jį- K. P. - atvažiavo draugai-K. S., J. L., V. P. ir S. V.. Jis su jais kalbėjosi poilsio kambaryje, kai atėjo M. D. ir pasakė, kad atėjo eilė jam stoti dirbti prie preso. Jis ir išėjo. Po kokio pusvalandžio atėjo M. ir pasakė, kad jį sumušė minėti vaikinai.
Liud S. V. parodymais, kad kai atvažiavo į lentpjūvę į poilsio kambarį suėjo visi keturi.Ten susitiko su M. D. ir K. S. nukentėjusio paprašė grąžinti skolą.M. D. žodžiais pradėjo pulti V. P., bet jo nesmaugė. Tada jis su J. L. išėjo iš patalpos ir susėdę mašinoje laukė draugų. Per langą matė, kad vyksta muštynės, todėl jis grįžo ir besimušančius išskyrė. Matė, kad nukentėjusio veidas kruvinas. Visi keturi susėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Atgal nebuvo sugrįžę. Vairavo J. L..
Nukent. M. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame M. D. parodo kur ir kaip jį 2010-08-11 mušė V. P., J. L., K. S. ( b.l. 12-18 )
2010-08-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje M. D. konstatuotas nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas nosyje, poodines kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, apatinių kairių 7 ir 8-to dantų vainikų nuskėlimai. Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 23 )
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta M. D. asmens sveikatos istorija, kurioje nurodoma, kad dėl sumušimo M. D. į gydymo įstaigą kreipėsi 2010-08-12 (b.l. 26-28 )
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamieji J. L., V. P. ir K. S. 2010m. rugpjūčio 11d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., UAB „(duomenys neskelbtini) lentpjūvė“ patalpose, veikdami bendrininkų grupėje ,suduodami M. D. smūgius rankomis ir spirdami kojomis į veidą, kitas kūno vietas ne mažiau kaip penkiolika kartų, tuo padarydami nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus nosyje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, apatinių kairių 7 ir 8-to dantų vainikų nuskėlimus, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. D. sveikatą, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 138 str.1d.
Kaltinamojo J. L. gynėjas prašo kaltinamąjį išteisinti, nes nesurinkta įrodymų, jog pastarasis dalyvavo nusikaltimo padaryme. Teismas tokį prašymą atmeta ir mano, jog kaltinamojo J. L. kaltė įrodyta nukentėjusio M. D. duotais nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek ir teisme. Jo parodymus patvirtina J. D., R. D. parodymai, iš kurių matyti, kad iškart po įvykio kaltinamasis nurodė, kad ji mušė ir J. L.. V. P. ir K. S. bei S. V. yra kaltinamojo J. L. draugai ir stengiasi pastarajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet nurodydami įvykio aplinkybes ir tai kad J. L. nedalyvavo nusikaltimo padaryme duoda prieštaraujančius parodymus. S. V. teigia, kad buvo tik vieną kartą nuvykę, kiti- kad buvo nuvažiavę du kartus. S. V. teigia, kad J. L. išėjo iš patalpos dar neprasidėjus muštynėms ir įvykius stebėjo tik per langą. J. L. teigia, kad išėjo į mašiną vienas, po to, kai M. D. puolė smaugti V. P.. S. V. teigia, kad išėjo ir jis su J. L., o po to sugrįžo, kad išskirtų besimušančius. Teigia, kad M. D. V. P. nesmaugė. Jie tik ginčijosi, o po to V. P. pradėjo mušti nukentėjusį.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė visų kaltinamųjų veikoje yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.
Atsakomybę lengvinanti kaltinamųjų K. S. ir V. P. veikoje yra tai, kad atvirai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę; gera valia atlygino žalą.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaltinamojo J. L. veikoje nenustatyta.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia, kad padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Kaltinamasis K. S. ankščiau nėra padaręs teisės pažeidimų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ,charakterizuojamas teigiamai, dirba, atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiu, jo atsiprašė, yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nebedarys naujų nusikaltimų, todėl jam taikytinas BK 38 str. Jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. P. teismas atsižvelgia, kad jis jau yra padaręs nusikaltimą ir naują veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. V. P. nusikalto būdamas nepilnametis, mokosi, nors daug praleidžia pamokų be pateisinamos priežasties. Jis atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiu, bet teismo nuomone jam netaikytinas BK 93 str, nes nusikalto pakartotinai. Jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nes ji geriausiai atitiks šio asmens socialinę brandą ir turės auklėjamąjį poveikį, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Skiriant bausmę kaltinamajam J. L. , teismas atsižvelgia, kad jis nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą. Seniūnija dėl jo elgesio skundų nėra gavusi, kaltinamasis mokosi, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, todėl bausmės tikslai bus pasiekti netaikant laisvės atėmimo bausmės, bet paskiriant laisvės apribojimo bausmę.
Byloje nukentėjęs M. D. buvo pareiškęs civilinį ieškinį: prašo priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nukentėjęs teigia, kad K. S. ir V. P. jam atlygino žalos po 1/3, todėl jiems daugiau pretenzijų nebeturi ir prašo priteisti iš J. L. 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 333 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai.
Kaltinamasis J. L. su ieškiniu nesutiko.
Ieškinys tenkintinas. Kaltinamojo J. L. kaltė sumušant nukentėjusį ir padarant jam sužalojimus yra įrodyta, todėl jis taip pat kaip ir jo bendrininkai privalo atlyginti žalą. CK 6.250 str.1d numato, kad neturtinė žala-tai asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ,pažeminimas teismo įvertintas pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia, į kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, padaryto sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes. Taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgus į tai, kad smurto poveikyje nukentėjusiam visi trys padarė nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus nosyje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, apatinių kairių 7 ir 8-to dantų vainikų nuskėlimus, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. D. sveikatą, todėl nukentėjusio reikalaujama 3000 Lt suma yra proporcinga padarytam skausmui ir dvasiniams išgyvenimams. Kadangi kiti du kaltinamieji po 1/3 žalos atlygino ir su nukentėjusiu susitaikė, pastarasis jiems pretenzijų nebereiškia, tai iš J. L. priteistina likusi neatlyginta 1/3 dalis neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. teismas
nusprendė:
K. S. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 138 str.1d, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės , kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu ir baudžiamąją bylą, nutraukti (BK 38 str).
K. S. taikyti BK 67 str. 2d4p ir skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL dydžio, t.y. 650 Lt ,įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą Teisingumo ministerijos sąskaita AB bankas „Swedbank“ , banko kodas 73000 sąsk. Nr (duomenys neskelbtini).
Įmoką sumokėti per du mėnesius.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 138 str.1d ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tęsti mokslą; būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 138 str.1d ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tęsti mokslą; būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš J. L. a.k(duomenys neskelbtini) M. D. a.k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti ir tris šimtus trisdešimt tris litus turėtų išlaidų advokato pagalbai.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš K. S. a.k(duomenys neskelbtini) , V. P. a.k(duomenys neskelbtini) ir J. L. a.k(duomenys neskelbtini) po dvidešimt šešis litus 66 centus proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20d nuo jo paskelbimo, o kaltinamiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.