- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1-3132-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44442-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.9Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95-98 str
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, statybos darbus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J., 2018 m. rugsėjo 13 d. nuo 12 val. iki 13 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iš saugomos statybvietės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. pateko į aptvertą, uždarą ir saugomą statybvietės teritoriją bei pagrobė įmonei priklausančius statybos įrankius, kurių vertė 548,76 Eur: skiedinių maišyklę ,,Festool MX1200“ Nr. MT1476 ir Nr. EMC02786, kurios vertė – 348, 76 Eur, ir plytelių pjaustyklę ,,Topline“, Nr. MT1518 ir Nr. EMC02786, kurios vertė – 200 Eur, tokiu būdu padarydamas UAB ,,YIT Kausta“ – 1097,52 Eur turtinę žalą.
Be to, jis 2019 m. liepos 30 d., apie 13.25 val. Kaune, nuo Šarkuvos g. iki Žiemgalių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043 nustatytas 3,42 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis V. J. kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, prisipažino visiškai. Parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. jam paskambino jo draugas D. ir paprašė, kad pas jo mamą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, sudėtų plyteles. Jis jo paprašė, nes žinojo, kad moka dėti plyteles. Jis sutiko ir buvo antra savaitė, kai pas draugo mamą bute klijavo plyteles. Draugo mamos butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra šalia statybinės teritorijos, kurioje šiuo metu yra statomas naujas daugiabutis, adresu, (duomenys neskelbtini), šie du namai, bei statybinė teritorija yra adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. (duomenys neskelbtini), Kaune nėra aptvertas statybine tvora, o daugiabutis, adresu (duomenys neskelbtini) statybine tvora aptvertas. Šie nauji daugiabučiai, šalia vienas kito. 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 08.00 val. atėjo dėti pas draugo mamą plyteles, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dar buvo blaivus. Plyteles dėjo vienas. Dirbdamas sugalvojo išgerti alkoholio, tačiau jo su savimi neturėjo, todėl paskambino savo draugui R. ir paprašė, kad jis nupirktų ir atneštų jam degtinės butelį. R. apie 11 val. atnešė jam į jo draugo mamos butą, degtinės butelį, 0,5 l. tūrio. R., padavęs butelį, išėjo su juo negėrė. Jis vienas gėrė, gerdamas nusprendė išeiti į draugo mamos bute, esantį balkoną, parūkyti. Išėjęs į balkoną parūkyti, šalia esančioje statybvietėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, pamatė minėtoje teritorijoje ant šaligatvio gulinčius įrankius: maišyklę ,,Festool“, juodos spalvos ir plytelių pjaustyklę, tamsios spalvos. Kokios firmos buvo pjaustyklė, neprisimena. Iš balkono apžiūrėjo minėtą statybinę teritoriją, joje nebuvo nei vieno darbininko. Žinojo, kad minėtoje statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus atlieka įmonė UAB (duomenys neskelbtini), nes jų darbuotojų apranga buvo su minėtos įmonės logotipais. Statybvietė, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo aptverta statybine tvora. Pamatė, kad vieno statybinės tvoros segmento nėra, pro jį galėjai lengvai patekti į teritoriją, nieko nereikėjo laužti ar patraukti, kad galėtum pateikti į statybvietę. Statybvietė buvo aptverta statybine tvora, tačiau vieno statybinės tvoros segmento nebuvo. Pamatęs, kad statybvietėje nėra darbininkų, nusprendė nueiti į tą teritoriją ir pavogti maišyklę ,,Festool“ ir plytelių pjaustyklę. Sargų teritorijoje nematė. Būdamas girtas, nuėjo į statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), pateko pro statybinės tvoros tarpą, nes tvoroje, trūko vieno tvoros segmento. Patekęs į teritoriją, nuo joje esančio šaligatvio pavogė maišyklę ,,Festool“ ir plytelių pjaustyklę. Įrankiai buvo ant to paties šaligatvio tik nutolę vienas nuo kito. Jo tuo metu niekas nematė, pašalinių žmonių nebuvo. Kodėl sugalvojo pavogti šiuos įrankius, jis paaiškinti negali, taip padarė, nes buvo girtas ir negali paaiškinti savo veiksmų. Jei būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų taip elgęsis. Pavogęs įrankius iš statybvietės, išėjo pro ten, kur ir buvo įėjęs į teritoriją. Su pavogtais daiktais grįžo į savo draugo mamos butą. Įrankius parnešęs, plytelių pjaustyklę įdėjo į polietileninį maišą, o maišyklę įvyniojo į plėvelę, kurią rado tos moters bute. Abu įrankius paliko tame pačiame kambaryje. Kodėl sugalvojo pjaustyklę dėti į maišą, o maišyklę įvyniot į plėvelę, nežino, negali to paaiškinti, nes buvo girtas. Jis pats turi savo nuosavą plytelių pjaustyklę, nežino, kodėl sugalvojo pjaustyklę pavogti, negali paaiškinti, kodėl vogė, viską padarė dėl girtumo. Tą dieną baigė dėti plyteles, paskambino savo draugui D., kad jį pasiimtų, susirinko savo statybinius įrankius ir išvažiavo. Pavogtus daiktus, t.y., plytelių pjaustyklę ir maišyklę, jis paliko bute, jų su savimi nepasiėmė. Visus darbus bute jis jau buvo pabaigęs, tą patį vakarą grąžino nuo buto raktus. Nebūtų grįžęs sekančią dieną dirbti, nes darbus jau buvo baigęs. Kodėl pavogė ir paskui paliko pas moterį bute įrankius, jis paaiškinti negali. Pavogtų daiktų jis negadino, jų nenaudojo, nemėtė, jis pavogė ir paliko bute. 2018 m. rugsėjo 13 d. vakare jam paskambino D. ir pasakė, kad jis paėmė pjaustyklę ir maišyklę iš šalia esančios statybvietės, jis jam pasakė, kad paliko jas pas jo mamą bute, paprašė jo, kad nuneštų įrankius atiduoti, bet jis to padaryti negalėjo, nes gyvena Kačerginėje. D. pasakė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. atvažiuos iki jo mamos buto, kad galėtų paimti įrankius ir grąžinti atgal į įmonę UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 14 d. anksti ryte nuvažiavo, adresu (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nori grąžinti pavogtus daiktus, paaiškino statybvietę saugančiam sargui situaciją, bet atvažiavo policijos pareigūnai. Su pareigūnais nuėjo į D. mamos butą ir parodė, kur yra pavogti įrankiai. Padaręs nusikaltimą nuoširdžiai gailisi, to tikrai nebūtų daręs, jei būtų buvęs blaivus. Pavogtų įrankių nesugadino, jų nenaudojo. Papildomos apklausos metu parodė, kad jis suprato, jog pateko į saugomą UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją. Žinojo, kad patekimas į minėtą teritoriją yra ribotas ir į ją gali patekti tik įmonės darbuotojai. Jis neturėjo teisės patekti ir būti UAB (duomenys neskelbtini) statybvietės teritorijoje. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau nenusikalsti (1 t., b. l. 73–75).
Dėl vairavimo būnant neblaiviam kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 30 d. ryte pasiėmė draugės V. P. automobilį AUDI A6, valst. Nr(duomenys neskelbtini), nes reikėjo nusivežti į statybos objektą įrankius. Tuo metu dar buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimą turėjo. Kadangi darbo vietoje nebuvo pastatyti pastoliai, pradėti darbą nebuvo galimybės, pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė vienas ir nejučiomis padaugino. Per pietus su automobiliu išvažiavo į namus, (duomenys neskelbtini) atsirėmė į kitą automobilį ir ten liko. Supranta, kad pasielgė negerai. Gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus (2 t., b. l. 60).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. J. parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji šiuo metu gyvena pas savo giminaičius, kol yra remontuojamas jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. V. ji nepažįsta. Žino tiek, kad jos sūnus V. paprašė pas ją bute atlikti pagalbinius darbus. Ji su juo asmeniškai nėra bendravusi, į buto remonto darbus nesikiša, nes viską tvarko jos vaikai. 2018 m. rugpjūčio 13 d. savo bute buvo tik vakare, po to, kai sužinojo, kad jos bute yra galimai vogti statybos įrankiai. Tą dieną jos remontuojamame bute galėjo tvarkytis V., tačiau ar jis tikrai tą dieną ten buvo ir kokiu laiku, ji nežino, nes pati savo bute nesilankė. V. turėjo nuo jos remontuojamo buto raktus, nes pats ten dirbo, klijavo plyteles. 2018 m. rugsėjo 13 d. vakare jai paskambino kažkoks vyras, kuris prisistatė kažkokios įmonės vadovu. Jis jai pasakė, kad iš jų šalia esančios statybvietės pavogti įrankiai. Tas vyras sakė, kad tie pavogti įrankiai yra jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis sakė, kad statybvietėje yra vaizdo kameros. Su vadovu susitarė, kad ji atvažiuos į savo butą sekančią dieną, apie 8 val. ryto. Tą patį vakarą su dukra nuvažiavo į savo remontuojamą butą ir savo bute, kambaryje, pamatė maišuose sudėtus įrankius. Įrankiai buvo dideliuose dviejuose maišuose. Tų įrankių ji anksčiau nebuvo mačiusi. Tą patį vakarą įrankių įmonės vadovui negalėjo grąžinti, nes jo darbe jau nebuvo. Kitą dieną, t.y., 2018 m. rugsėjo 14 d., ryte atvažiavo su dukra į savo remontuojamą butą ir tuo metu atėjo pareigūnas, V. ir kažkoks darbuotojas iš šalia esančios statybvietės. Pareigūnas apžiūrėjo jos butą ir paėmė įrankius. Ji neklausė V., kam jis paėmė tuos įrankius iš šalia esančios statybvietės. Nežino ar V. po galimai įvykdytos vagystės dar turėjo atlikti kažkokius darbus jos bute, ar jau buvo viską baigęs, nes su juo niekada nebendravo. Daugiau jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių nežino (1 t., b. l. 19–20).
Iš 2018 m. rugsėjo 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. B. pateikė pareiškimą dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–10).
Iš 2018 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – UAB (duomenys neskelbtini) statybvietė, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 10–16).
Iš 2018 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame buvo įrankiai, priklausantys UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–25).
Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, rasti bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. (1 t., b. l. 26–32).
Iš 2018 m. spalio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apsaugos ir prevencijos skyriaus vadovas pateikė vaizdo medžiagą, kompaktinę plokštelę, kurioje filmuota 2018 m. rugsėjo 13 d. laikotarpyje nuo 12 val. iki 13 val., adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 34–35, 36).
Iš 2018 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) apsaugos ir prevencijos skyriaus vadovo pateikta kompaktinė plokštelė su apsaugos vaizdo kamerų įrašais (1 t., b. l. 37–39).
Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK veiklos skyriaus nutarimo matyti, kad grąžinti daiktai, priklausantys UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-45)
Liudytoja V. P. paaiškino, kad V. J. yra jos draugas. Pažįstami apie metus. Kartu negyvena, tik kartais susitinka, turi jos vardu registruotą automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo išsimokėtinai 2019 m. birželio mėn. Jo vertė - 6000 eurų. Pati automobilio nevairuoja. Kadangi dukra lanko vairuotojų kursus, automobilis pirktas dukrai. Esant reikalui, automobiliu pasinaudoja V. J.. 2019 m. liepos 30 d., apie 07.30 val. automobilį davė V. J., kad nusivežtų statybos įrankius. Buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimą turėjo. Po pietų sužinojo, kad V. neblaivus, sulaikytas policijoje. Apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali. Prašo automobilį grąžinti iš saugojimo aikštelės, nes jis yra jos nuosavybė (2 t., b. l. 29).
Liudytoja I. O. paaiškino kad 2019 m. liepos 30 d. po pietų buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune. Automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji naudojasi, stovėjo gatvėje prieš namą. Namuose per langą pamatė, kad į jos automobilio galinę dalį atsirėmęs automobilis ,,Audi A6. Išėjusi į lauką prie automobilio pamatė stovintį, visiškai girtą ,,Audi A6“ automobilio vairuotoją. Pripažino, kad jis vairavo, atsiprašinėjo. Kiti žmonės ištraukė iš jo automobilio užvedimo raktelius. Pranešė apie įvykį policijai. Vyras atsisėdo į savo automobilį ir, kol atvyko pareigūnai, užmigo. Jos automobiliui apgadintas galinis bamperis. Jai paaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę ,,BTA“ (2 t., b. l. 38).
Iš 2019 m. liepos 30 d. pranešimo matyti, kad gautas telefonu pranešimas, kad į prie pranešėjos namo stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame neblaivus vairuotojas (2 t., b. l. 9).
Iš 2019 m. liepos 30 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, buvo nuvykta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune (2 t., b. l. 10,11).
Iš 2019 m. liepos 30 d. alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad V. J. pirmo patikrinimo metu 13.45 val. nustatytas 3,24 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 14.02 val. – 3,49 promilių girtumas (2 t., b. l. 12).
Iš 2019 m. liepos 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, nubraižytas eismo įvykio vietos planas (2 t., b. l. 14–15).
VĮ ,,Regitra“ pažymos duomenimis, automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso V. P. (2 t., b. l. 20).
Iš 2019 m. liepos 30 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis ,,Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į automobilių aikštelę UAB ,,Augenas“, esančią Technikos g. 18A, Kaune (2 t., b. l. 25–26).
Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimo matyti, kad V. P. grąžintas automobilis ,,Audi A6“, VALST. Nr(duomenys neskelbtini), saugojimui iki kol bus baigta nagrinėti byla teisme (2 t., b. l. 30).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinkti 2007 metai, kaina be PVM – 5437 Eur (2 t., b. l. 32).
Dėl 178 straipsnio 2 dalies
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurio iš alternatyvių veiksmų nustatymo. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo statybinius įrankius prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. J. 2018 m. rugsėjo 13 d. nuo 12 val. iki 13 val., apsvaigęs nuo alkoholio, iš saugomos statybvietės teritorijos, esančios K. (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, t. y. per statybinę tvorą, pasinaudodamas tuo, kad nebuvo vieno tvoros segmento, pateko į aptvertą, uždarą ir saugomą statybvietės teritoriją bei pagrobė įmonei priklausančius statybos įrankius, kurių vertė 548,76 Eur: skiedinių maišyklę ,,Festool MX1200“ Nr. MT1476 ir Nr. EMC02786, kurios vertė – 348, 76 Eur, ir plytelių pjaustyklę ,,Topline“, Nr. MT1518 ir Nr. EMC02786, kurios vertė – 200 Eur, bendrai padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) – 1097,52 Eur turtinę žalą.
Šią išvadą teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, liudytojos D. A. parodymus, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros protokoluose, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotus duomenis bei kitus anksčiau išdėstytus duomenis.
Kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nuosekliai paaiškino, kad dirbdamas D. A. bute netoliese esančioje UAB (duomenys neskelbtini) statybvietėje, kuri buvo aptverta tvora, matė įvairius statybinius prietaisus ir vieną dieną, būdamas neblaivus, sumanė šiuos įrankius pagrobti. Matydamas, kad teritorijoje sargų nėra, pro vieną iš tvoros segmentų pateko į statybvietės teritoriją ir pagrobė kaltinime nurodytus prietaisus, kuriuos paliko D. A. bute, iš kur pareigūnai ir paėmė pagrobtus daiktus. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti įrašai, liudytojos D. A. parodymai, jog kaltinamasis jos bute atliko remonto darbus ir vieną dieną ji sužinojo, kad jos bute yra iš gretimos statybvietės pavogti daiktai, kurie dalyvaujant pareigūnams, kaltinamajam buvo paimti iš jos buto. Aplinkybę, jog teismo nustatytu laiku iš kaltinime nurodytos vietos buvo įvykdyta statybinių prietaisų vagystė patvirtina ir kiti teismo ištirti ir aukščiau išdėstyti rašytiniai įrodymai.
Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ir užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl konstatuoja, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini V. J. kaltės įrodymais. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro įrodymų visumą, patvirtinančią teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nurodytus daiktus pagrobė iš statybvietės, kuri buvo aptverta tvora. Į šią teritoriją kaltinamasis pateko neteisėtai – neturėjo teisės ten būti, pateko ne per tam skirtą įėjimą, o per statybinės tvoros tarpą, pasinaudodamas tuo, kad nebuvo vieno tvoros segmento. Būtent toks patekimo būdas bei ta aplinkybė, jog prieš patekdamas kaltinamasis įsitikino, kad teritorijoje nėra sargų, rodo, jog jis suprato savo veikos neteisėtumą. Be to, kaltinamasis suprato, kad statybvietė saugoma, statybvietėje esantys daiktai jam yra svetimi, priklauso UAB (duomenys neskelbtini), todėl patekdamas į šią teritoriją ir užvaldydamas svetimus daiktus neabejotinai suvokė, kad elgiasi neteisėtai, t. y. vykdo vagystę ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Esant aptartiems duomenims, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vagystės įsibraunant į saugomą teritoriją požymiai, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis.
Dėl 281¹ straipsnio 1 dalies
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo, praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), ar vengiant neblaivumo patikrinimo, vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. J. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu jam nustatytas 3,42 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino, parodė, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo automobilį ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valst. Nr(duomenys neskelbtini) patvirtino ir liudytoja I. O.. Policijos pareigūnas D. D. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pagal gautą pranešimą nuvykus į įvykio vietą ir bendraujant su ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju V. J. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad patikrinus V. J. neblaivumą, jam buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės etilo alkoholio – 3,42 promilės.
Kaltinamasis parodė, kad prieš vairuodamas tą pačią dieną vienas gėrė alkoholį, po to sėdo už vairo. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę ir to siekė, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog V. J. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo esant neblaiviam požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ir vieną apysunkį, baigtą, tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), kuriuo pasikėsinta į svetimą nuosavybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 59), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 49–54), šiuo metu dirba statybos darbus pagal individualią veiklą. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra įrašytas (2 t., b. l. 43), be to, specialisto išvada Nr. 93TPK-1158/2018 nustatyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 44–45).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai, nes kaltinamasis anksčiau neteistas, kaltę pripažino, gailisi, dirba ir turės realią galimybę šią bausmę įvykdyti. Šiuo atveju prokuroro siūlomos bausmės – baudos, kurios yra mažesnės nei šios bausmės, skirtinos už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, vidurkiai, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvačios, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. J. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 100 MGL dydžio, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 40 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant ir skiriant subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio baudą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
V. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatyta 3,42 promilės etilo alkoholio), tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui (atsitrenkė į stovintį automobilį). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į neatsakingą kaltinamojo požiūrį į kitų asmenų saugumą, į tai, kad jis praeityje 2016 m. buvo baustas administracine tvarka už analogišką nusižengimą (vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 2,06 promilių neblaivumas), jam buvo taikyta poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, tačiau akivaizdu tai nesulaikė nuo analogiškų veikų darymo, todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant trejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 31 d. (2 t., b. l. 34-35).
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. J. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Šio automobilio savininkė yra V. P.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad V. P. būtų žinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, automobilį perdavė kaltinamajam su tikslu nusivežti įrankius į darbo vietą, be to, kaltinamasi parodė, jog alkoholį vartojo nuvažiavęs į darbo vietą, t. y. apie tai automobilio savininkei nežinant. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei. Tokiu būdu byloje nenustatyta nei vieno iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo principu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, nepažeidžiant kito asmens teisių ir teisėtų interesų, tuo pačiu siekiant tinkamai užtikrinti baudžiamosios atsakomybės individualizavimą, darytina išvada, jog iš kaltinamojo turi būti išieškota konfiskuotino turto, t. y. automobilio, su kuriuo jis padarė nusikalstamą veiką, vertę atitinkanti pinigų suma, maksimaliai atitinkanti teisingumo bei proporcingumo principus.
Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,Audi A6“, 2007 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 5437 Eur (2 t., b. l. 32). Ikiteisminio tyrimo metu V. J. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo V. J. neprieštaravo, tačiau prašė atsižvelgti į automobilio nusidėvėjimą ir į automobilio realią rinkos vertę. Įvertinus kaltinamojo požiūrį į nusikalstamą veiką, materialinę padėtį, tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, o taip pat įvertinus tai, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė turi akivaizdžių apgadinimų ir apibraižymų, be to, kaltinamajam taip pat skirta finansinio pobūdžio bausmė, sprendžia, kad tokios sumos išieškojimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, asmenybę, teismas daro išvadą, jog, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 2000 eurų (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr(duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje voke (2 t., bylos galinio viršelio vidinė pusė), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ ,,Regitra“.
Automobilis ,,Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas automobilio savininkei V. P., saugojimui iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla (2 t., b. l. 30), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas V. P. laisvai juo disponuoti.
Dokumentas – voke esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį –100 MGL, t. y. 5000 eurų (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą,
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL, t. y. 2000 eurų (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL, t.y. 6000 eurų (šešių tūkstančių eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – 80 MGL, t.y. 4000 (keturių tūkstančių eurų), dydžio baudą.
Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas „6801“, išaiškinant, kad dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo jo atžvilgiu dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 31 d.;
– išieškoti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš V. J. dalį konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi A6“ valst. Nr(duomenys neskelbtini), vertės – 2000 (du tūkstančius) eurų.
Lėšos, atitinkančios konfiskuotino turto vertės dalį, turi būti sumokėtos per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pervedant į bet kurią pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą „6610“ ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikiant sumokėjimą patvirtinantį banko kvitą.
V. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
V. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje voke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Automobilį ,,Audi A6“ valst. Nr(duomenys neskelbtini), grąžintą savininkei V. P. (2 t., b. l. 30), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti V. P. laisvai juo disponuoti.
Dokumentą – voke esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.