- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-26
- Bylos Nr.
- N-575-1742-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I
Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. vasario 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2008-02-03 apie 20.20 val. Švenčionių rajone, Švenčionėlių m. Žemutinė-Kaltanėnų gatvių sankryžoje vairavo automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį T. J. , būdamas neblaivus (1,98 prom. girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į namo, esančio Kaltanėnų g. 40, Švenčionėlių m., tvorą ir apgadino minėtą tvorą bei automobilį. Protokole nurodyta, kad V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 68 ir 172 punktų reikalavimus.
II
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. nutarimu nutarė V. B. nubausti areštu 15 (penkiolikai) parų su automobilio Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; arešto pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos; nutarimui įsiteisėjus transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. A186901 perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai. Teismas nurodė, kad V. B. kaltę padarius teisės pažeidimą pripažino visiškai, paaiškino, kad būdamas neblaivus nusprendė patikrinti automobilio stabdžius, bet vairuodamas nesuvaldė automobilio. Be V. B. savo kaltės pripažinimo jo kaltė padarius teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta bylos medžiaga, o būtent: administracinės teisės pažeidimo protokolu, E. S. , A. J. tarnybiniais pranešimais, O. M. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema bei kita bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, kad pagal V. B. paaiškinimus, jis baudos sumokėti neturi galimybės, nors ir dirba, bet faktiškai pajamų neturi. Taip pat teismas nustatė, kad V. B. 2007-11-14 buvo baustas už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, paskirtos baudos nemoka, išvadų nepadarė. Todėl teismas nutarė skirti jam administracinę nuobaudą - areštą bei konfiskuoti transporto priemonę.
III
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą: palikti paskirtą 15 parų areštą, bet neskirti automobilio konfiskavimo. Apeliantas pažymi, kad jis sutinka su teismo nutarimu skirti jam 15 parų areštą, tačiau nesutinka su paskirtu automobilio Opel Calibra konfiskavimu.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas paaiškina, kad automobilis, kuris pagal teismo nutarimą turi būti konfiskuotas, priklauso ne jam, bet visiškai su byla nesusijusiam asmeniui - D. F. (nors teismas nurodė, kad transporto priemonės savininkas yra T. J. , tačiau jis pagal 2007 m. gruodžio 15 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį automobilį Opel Calibra yra pardavęs D. F. ir nuosavybės teisės perdavimas užfiksuotas ir VĮ „Regitra“ Alytaus filialo 2007 m. gruodžio 15 d. pažymoje). Apeliantas pažymi, kad pagal ATPK 26 str. konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylose. Tokiu būdu ši teisės norma sukuria tokį teisinį reguliavimą, kai asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., kyla neigiamos pasekmės - yra atimama jo nuosavybė. Toks teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl šios teisės normos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintai principinei nuostatai, jog nuosavybė yra neliečiama. Dėl tos priežasties, apelianto nuomone, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.
2. Atsisakius tenkinti jo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas už šį administracinį teisės pažeidimą yra neproporcingai didelė administracinė nuobauda. Pagal Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarime pateiktus išaiškinimus, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Apelianto nuomone, teismas skirdamas jam nuobaudą neatsižvelgė į teisės pažeidimu padarytos žalos dydį bei į administracine nuobauda siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Nutarimu paskirta nuobauda turėtų būti sušvelninta, nes ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nekonfiskuojant jam nepriklausančio automobilio.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir šio teismo prašyti ištirti ar: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnis ta dalimi, kuria nustato, jog gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis daiktas ir pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 127 straipsnio trečiojoje dalyje numatytu administraciniu teisės pažeidimu bylose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui; Administraciniu teisės pažeidimu kodekso 127 straipsnio 3 dalis ta dalimi, kuria nustato už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą sankciją - transporto priemonės konfiskavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Pareiškėjas pažymi, kad taikant administracinę atsakomybę už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą teisės pažeidėjui, gali būti konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas. Kitam asmeniui padarius teisės pažeidimą, paskirta nuobauda neigiamas pasekmes sukelia kitam asmeniui - transporto priemonės savininkui. Pareiškėjo nuomone, toks teisinis reglamentavimas visiškai nepagrįstai apriboja su teisės pažeidimu nesusijusio asmens konstitucinę teisę, o būtent teisę į nuosavybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina: nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytu teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Viena iš esminių sąlygų, kurių turi būti laikomasi ribojant teisę į nuosavybę, yra proporcingumo principas, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatomis bei Konstitucinio Teismo išaiškintais principais, manytina, kad Administraciniu teisės pažeidimu kodekso 26 straipsnis ta apimtimi, kuria nustato, kad už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausantis daiktas - transporto priemonė, ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustato sankciją už pažeidimą - transporto priemonės konfiskavimą, prieštarauja tiek Konstitucijos 23 straipsniui, tiek administracinės atsakomybės taikymo principams. Pareiškėjo teigimu, konfiskavus ne pažeidėjui priklausantį turtą yra pažeidžiama savininko teisė į nuosavybę. Toks konfiskavimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas nuosavybės teisės apribojimas, kadangi jis nėra pateisinamas jokia būtinybe. Taikant pažeidėjui administracinę atsakomybę yra siekiama nubausti pažeidėją, užkirsti kelią tolimesniems pažeidimas, auklėti visuomenę. Tokiu atveju būtų visiškai pateisinamas pažeidėjui priklausančio daikto konfiskavimas, kuris atitiktų proporcingumą ir tikslingumą apribojant pažeidėjo teisę į nuosavybę. Tačiau kai neigiamos pasekmės yra taikomos ne pažeidėjui, bet visiškai su pažeidimu nesusijusiam asmeniui, kyla abejonių, ar jos atitinka proporcingumo, tikslingumo, o taip pat teisingumo ir protingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV
Dėl apelianto V. B. veikos kvalifikavimo.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.) nustato, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (t.y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą bei Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo veikos kvalifikavimo. Byloje surinkti įrodymai, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų E. S. ir A. J. tarnybiniai pranešimai, liudytojos O. M. paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, alkotesterio šaknelė, o taip pat paties V. B. paaiškinimai (b.l. 3-16) patvirtina, kad jis 2008-02-03 apie 20.20 val. Švenčionių rajone, Švenčionėlių m. Žemutinė-Kaltanėnų gatvių sankryžoje vairavo automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,98 prom. girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, šio automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į namo, esančio Kaltanėnų g. 40, Švenčionėlių m., tvorą ir apgadino minėtą tvorą bei automobilį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog paminėta veika atitinka ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo požymius, o atsižvelgiant į tai, kad V. B. šią veiką įvykdė būdamas neblaivus, jis yra pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo neneigia, tačiau nesutinka su paskirta nuobauda, t.y. automobilio Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Dėl apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Apeliantas keldamas klausimą dėl ATPK 26 str. ir ATPK 127 str. 3 d. nuostatų atitikties Konstitucijos 23 str. bei Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams principams, remiasi Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1999 m. spalio 6 d. bei 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimais. Tačiau Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu yra įvertinęs ATPK 26 str. atitiktį Konstitucijai ir pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad:
- Konstitucijos 23 str. nuostata „nuosavybė neliečiama“ neduoda pagrindo teigti, kad Konstitucijoje yra nustatytas absoliutus nuosavybės gynimas. Suabsoliutinus nuosavybės teises gali atsirasti prielaidos pažeisti kitų asmenų turtinius interesus, taip pat sukelti konfliktus. Vienas jų sprendimo būdų - teisės normose nustatyti atitinkamus nuosavybės teisių apribojimus ar suvaržymus. Iš Konstitucijos 23 ir 28 straipsnių normų turinio analizės darytina išvada, kad įstatymais galima nustatyti nuosavybės teisių ribojimus, jeigu jie nepaneigia pačios nuosavybės teisės esmės;
- Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims;
- Vertinant, ar ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma, numatanti papildomą nuobaudą administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankių, priklausiusių tiek teisės pažeidėjui, tiek kitiems asmenims, konfiskavimą, atitinka Konstitucijos 23 straipsnio normą, pirmiausia būtina atsižvelgti į teisės pažeidimo keliamą didelį pavojų visuomenei. Teisės pažeidėjas, veždamas kontrabandines prekes, kurios priklausė jam ar kitam asmeniui, sąmoningai pažeidžia Lietuvos muitų įstatymus ir taip kelia žalos pavojų Lietuvos ūkio, finansų sistemai arba jos gyventojų sveikatai ar net gyvybei, t. y. jas panaudoja kaip ATPK 210 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo dalyką. Kontrabanda įvežamos prekės kelia padidintą pavojų visuomenės ir valstybės interesams nepriklausomai nuo to, ar jos priklausė vežusiam tokias prekes asmeniui, ar kitiems asmenims. Todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nustatė iš esmės adekvačią padarytam administraciniam teisės pažeidimui papildomą nuobaudą kontrabandos dalyko konfiskavimą;
- ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. bei 127 str. 3 d. nuostatos numatančios, jog už ATPK 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą gali būti taikoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, įskaitant ir tuos atvejus, kai pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, kuri nuosavybės teise nepriklauso pažeidimą padariusiam asmeniu, buvo įtvirtintos 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad Konstitucinis Teismas minėtame 1997 m. balandžio 8 d. nutarime nesprendė dėl daikto, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ATPK 127 str. 3 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose konfiskavimo atitikties Konstitucijai. Bet administracinis teismas negali neatsižvelgti į Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimą ir jame suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad “visus bendrosios kompetencijos teismus – Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardų ir apylinkių teismus, taip pat specializuotus teismus (Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir apygardų administracinius teismus) saisto Konstitucijos 107 straipsnyje įtvirtintas Konstitucinio Teismo sprendimų jo kompetencijai priskirtais klausimais galutinumas ir neskundžiamumas; visi bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai yra saistomi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos <...>” (Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas).
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą bei Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens (ATPK 127 str. 3 d.) neabejotinai laikytini itin pavojingu administraciniu teisės pažeidimu, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą, nuosavybę ir kelių eismo saugumą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą oficialią konstitucinę doktriną, teisėjų kolegija vertina, kad pagal objektų svarbą, į kuriuos yra kėsinamasi paminėtu ATPK 127 str. 3 d. numatytu teisės pažeidimu, visuomenės siekis užtikrinti eismo saugumą yra pakankamas, kad pateisintų savininko, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nuosavybės teisių ribojimus. Transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, kelia padidintą pavojų eismo saugumui, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Tai leidžia spręsti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs iš esmės adekvačią padarytam administraciniam teisės pažeidimui papildomą nuobaudą – pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą.
Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad už ATPK 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą numatyta poveikio priemonė – pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas – yra neproporcinga teisės pažeidimui, neatitinka visuomenės siekiamų ir visuotinai svarbių tikslų, suvaržo asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nėra abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininko nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Taigi apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl konfiskuojamos transporto priemonės savininko teisių administracinio teisės pažeidimo byloje.
ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese. Bet teismų praktikoje vadovaujamasi įstatymo analogija ir teisės principais. Efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Pastebėtina ir tai, kad Baudžiamojo proceso kodeksas asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, baudžiamajame procese suteikia teisę paduoti apeliacinį skundą dėl tokio sprendimo (BPK 312 str. 1, 2 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, suteikiant jam galimybę įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Policijos institucija, rengianti bylos medžiagą teismui, turi nustatyti, kas yra transporto priemonės savininkas ir kokia yra jo gyvenamoji vieta.
Apeliantas V. B. teigia, kad konfiskuota transporto priemonė Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise nepriklauso, o taikant šios transporto priemonės konfiskavimą yra nepagrįstai apribojama savininko nuosavybės teisė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, viešajame registre nuosavybės teisė į transporto priemonę Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , yra įregistruota T. J. vardu. Bet T. J. dėl savo pažeistų teisių gynimo šioje byloje nėra pareiškęs jokių reikalavimų, o apeliantas V. B. nėra įgaliotas ginti jo interesų, susijusių su nuosavybės teisės apribojimais.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šioje byloje būtų pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. procesinės teisės.
Dėl administracinės nuobaudos griežtumo.
Apeliantas taip pat teigia, kad paskirtoji nuobauda – ne jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas – yra per griežta nuobauda, t.y. neproporcingai didelė teisės pažeidimu padarytos žalos dydžio atžvilgiu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos (eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų) matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta namo, esančio Kaltanėnų g. 40, Švenčionėlių m., tvora ir apelianto vairuojamas automobilis. Taigi padarytos žalos nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmės. Be to, teisės pažeidimo pobūdį apsprendžia ne tik padarytų nuostolių dydis, bet ir kitos pažeidimo padarymo aplinkybės. Šiuo atveju po eismo įvykio apeliantui V. B. buvo nustatytas net 1,98 promilių girtumo laipsnis, apeliantas vairavo automobilį tamsiu paros metu gyvenvietėje (Švenčionių mieste). Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų taip pat seka, kad V. B. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, policijos pareigūnai vijosi apelianto vairuojamą automobilį, eismo įvykį V. B. sukėlė, ketindamas išvengti patikrinimo. Taip pat byloje nustatyta, jog apeliantui 2004 m. balandžio 18 d. nutarimu yra paskirta administracinė nuobauda už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, skirtos baudos pažeidėjas nėra sumokėjęs.
Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių tiek padaryto teisės pažeidimo pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį parinko tinkamai.
Atsižvelgiant į paminėtus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. B. prašymą ir apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.