Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Sonata Vaicekauskienė, V. P., A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo nepateikė, į posėdį, neatvyko neatvykimo priežasčių nepranešė. Apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolė Sonata Vaicekauskienė nepateikė, šaukimas įteiktas, į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0114/11/00670 pagal Panevėžio miesto 5-tojo notarų biuro 2010-10-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 6410/2010 dėl 530,43 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai.

Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad V. P. ir A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi butą (duomenys neskelbtini), tačiau butui įregistruota hipoteka ir taikomas areštas nuo 2010 metų. Skolininkas kilnojamojo turto neturi, draudžiamųjų pajamų Lietuvoje negauna, t. y. skolininkas neturi lėšų ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. V. P. yra sudaręs santuoką su A. P., kuri šiuo metu gauna pastovias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų santuoka nenutraukta, separacija nenustatyta. Antstolė 2016-09-12 patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 str.).

Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 str. – 3.108 str. nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. A. P. nurodė, kad V. P. dirba ir gauna pastovias pajamas Jungtinėje Karalystėje ir 2016-10-10 antstolė turėjo iš jo gauti 100 Eur pavedimą skolos daliai sumokėti, todėl gali pats susimokėti visą skolą. Byloje šias A. P. nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nėra, pats V. P. teismui nei atsiliepimo, nei įrodymų nepateikė. Teismas negali remtis įrodymais nepagrįstais teiginiais apie skolininko turtinę padėtį ir skolos mokėjimo galimybes. Be to, aplinkybė, kad skolininkas turi galimybę mokėti įsiskolinimą iš kito turto, savaime nepaneigia sutuoktinių turto teisinio režimo ir kiekvieno iš sutuoktinių dalies bendrame turte. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 530,43 Eur skola išieškoma nuo 2010 metų spalio mėnesio, t. y. jau prasidėjo septinti išieškojimo metai, o toks ilgas išieškojimo terminas yra neprotingas ir pažeidžia išieškotojo interesus. Tai, kad skolininkas turi nepilnamečių vaikų, nėra pagrindas atleisti jį nuo skolos mokėjimo ar mokėjimą pratęsti dar ilgesniam terminui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 str. 1-2 d., 3.117 str. 1 d. nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkintinas, nustatytina, kad skolininko V. P. sutuoktinės A. P. gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui V. P. (CPK 667 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko V. P. sutuoktinės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartį siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.