Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas:

jis, 2025 m. kovo 19 d., apie 09:30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daužydamas ir spardydamas buto duris, bandė patekti į butą bei pagrasino užmušti V. V., tokiu būdu V. V. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis J. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad priklausomybės ligų įskaitose įrašytas nėra, priklausomybių neturi, psichiatrinėje ligoninėje gulėjęs nėra. Dėl 2025 m. kovo 19 d. gali paaiškinti, kad galimai tą dieną buvo prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje buto, kur gyveno jo draugė V. V., gali būti, kad tai buvo pranešime apie įtarimą nurodytu laiku. Atėjo pas ją, nes sužinojo, kad ji susirado kitą, todėl labai dėl to supyko. Tą dieną daug išgėrė ir nuėjo pas ją. Tuo metu galimai buvo išsiskyrę, nes tai pykosi, tai ir vėl taikėsi. Kiek pamena, nuėjo pas ją ir spardė buto duris, kad jį įleistų į butą pasikalbėti. Kadangi tą dieną buvo stipriai neblaivus, daugiau aplinkybių nepamena. Kad grasino jai, netiki, kiek save žino, niekada taip nesielgia. Nepamena daugiau įvykio aplinkybių, nes daug išgėrė, netiki, kad jai grasino, pamena tik, kad spardė buto duris. Nepamena, kad jas būtų išlaužęs ir bandęs patekti į vidų. Po to, kiek pamena, lipo laiptais į apačią, kai ji neatidarė durų, ir išėjo. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena. Po tos dienos daugiau su ja bendravęs nėra, nepamena, kad ir būtų reikalavęs jos atiduoti jam šunį, nes jį pirko kartu. Kad kalbėjo telefonu su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu, taip pat nepamena. Bet labai gailisi dėl įvykio, anksčiau tarp jų su V. yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, yra gavęs orderį jis ir ji pati, bet jos niekada sumušęs nebuvo, tarp jų buvo tik žodiniai konfliktai ( b. l. 149-152).

Nukentėjusioji V. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 19 d., apie 9:00 val., jos buvęs sugyventinis J. J., su kuriuo kartu negyvena jau apie 3 mėnesius, per „Messenger“ programėlę jai pradėjo rašyti žinutes, kad atvyksta pas ją pasiimti šuns. Ji pasakė, kad nevyktų, nes jo vis tiek neįsileis. Apie 09:30 val. jis neblaivus atvyko prie jos namų adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, durų ir į jas beldėsi reikalaudamas, kad įsileistų į vidų nusiplauti rankas, taip pat skambino, bet ji ragelio nekėlė. Per duris jam pasakė, kad jo neįsileis ir jis dar stipriau pradėjo belsti į duris, draskyti durų rankeną. Jai ir toliau neatidarant durų, J. J. per „Messenger“ programėlę jai pradėjo siųsti garso įrašus, žadėdamas, kad tik nusiplaus rankas ir išeis, paskui pradėjo grasinti, jog „jei neatidarysi durų tau dar ne taip pridirbsiu“. Per duris ji paprašė, kad negąsdintų jos dukros, ir jis tyliai, kad tik niekas neišgirstų, jai per duris pradėjo grasinti, sakydamas „aš pats tave užmušiu“, jei ji jam neatidarys durų. Šiais jo žodžiais buvo pagrindas tikėti, nes smurto atvejų jau yra buvę ir anksčiau, prieš ją ne vieną kartą yra buvęs pakėlęs ranką. Supykęs, kad nepavyko jos įtikinti atidaryti durų, J. J. kojomis pradėjo spardyti buto duris, į jas spyrė keletą kartų ir padarė skylę, pro kurią įlindo jo koja. Dėl sulaužytų durų jam pretenzijų neturi. Pro šią skylę bandė įlįsti ir pats, tačiau netilpo. Jam pradėjus spardyti duris, labai išsigando, stovėjo apsikabinusi dukrą ir verkė iš baimės, tada pradėjo šauktis pagalbos, ir kažkuri iš kaimynių, bet tiksliai nežino kuri, išėjo iš savo buto, o jis nubėgo laiptais į apačią ( b. l. 1-14). Papildomos apklausos metu, nukentėjusioji V. V. patvirtino pirmoje apklausoje duotus parodymus, papildomai parodė, kad su J. J. kartu buvo penkerius metus, paskutinį kartą abu gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėtų nebuvo. Kadangi gyveno kartu, o jis tai dirbdavo, tai nedirbdavo, tarp jų prasidėjo konfliktai, jis ją nuolat stumdydavo, negrįždavo savaitėmis. Kai grįždavo, pykdavosi, buvo labai pavydus, todėl būdavo nuolatiniai konfliktai, tampydavo ją už plaukų. Po kurio laiko jai tai nusibodo, todėl pasakė jam, kad skiriasi, kad jis turi susirinkti daiktus ir išeiti. 2025 m. sausį jie išsiskyrė, jis išsikraustė, visiškai nekontaktavo. Po įvykio (2025 m. kovo 19 d.), kai pareigūnai pildė dokumentus, J. J. jai skambino tris kartus, daugiau su ja susisiekęs nebuvo. Taip pat visur, kiek galėjo, jį užblokavo. Pareiškime nurodė, kad jis atėjo pasiimti šuns. Šunį jis padovanojo jos dukrai, jau anksčiau buvo jam sakiusi, kad šunį jis gali pasiimti, daiktus buvo išsinešęs, buvo likusios kelios meškerės. Anksčiau J. J. ją buvo stipriai sumušęs, kai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, kokiu tiksliai adresu tai buvo, nepamena. Tuo metu buvo stipriai sumuštas jos veidas, buvo daug kraujo, bet tuo metu abu buvo neblaivūs. Nuo to laiko jo bijo, nes kai jis išgeria, tampa agresyvus. Šiuo metu J. J. nežino jos naujo adreso, ten jaučiasi saugi, taip pat pakeitė ir darbo vietą. Dėl įvykio J. J. pretenzijų neturi, jį paleido, su juo nebepalaiko ryšių, nenori, kad jis būtų teisiamas dėl įvykio ar baudžiamas. Prie apklausos prideda ekrano nuotraukas žinučių, kurias jai rašė 2025-03-19, bet tame susirašinėjime nėra kažko tokio, kad matytųsi jo grasinimai, nes jis jai skambino ir grasino, kai buvo prie buto durų (b. l. 61-64).

Liudytoja R. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 19 d., apie 09:30 val., jai paskambino dukra V. V. ir nurodė, kad į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, per duris laužiasi jos buvęs sugyventinis J. J., grasina, kad užmuš. Dukra jai dėl J. J. skambino ne pirmą kartą, visada iš pradžių skambindavo jai, palikdavo telefoną įjungtą, kad iškviestų policiją, nes prie jo bijodavo kviesti pareigūnus. Ne kartą yra grasinęs jai, kad užmuš, neleisdavo dukrai bendrauti su ja, artimaisiais, nuolat jos pavydėdavo, ją mušdavo. Dėl jo veiksmų, kiek jai žinoma, ne kartą kviesti policijos pareigūnai. Anksčiau jie gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš ten buvo iškraustyti buto savininkų dėl triukšmo. Dukra V. V. nuolat su J. J. girtaudavo, mušdavosi, ne kartą buvo atvykę ir vaiko teisių tarnybos atstovai. Taip pat yra ją vežusi ir pas teismo medicinos ekspertus dėl jos sužalojimų (tą kartą nepažino savo dukros, ji buvo stipriai sumušta), bet ji (dukra) jo (J. J.) bijodavo, todėl nereikšdavo pretenzijų dėl jo elgesio. Taip pat jam buvo paskirtas ir orderis nesiartinti prie jos, dukra gavo baudą iš policijos, kad įsileido jį į namus, nors ji iš tiesų jo bijodavo, bijojo kas bus, jei neįsileis. Po 2025-03-19 įvykio dukra buvo apsistojusi pas ją mėnesį, nes nebenorėjo grįžti tuo pačiu adresu, todėl jai išnuomojo kitą butą. Tą dieną, kaip ir visus kitus kartus, po jos skambučio iškart pas ją važiavo. Dukra buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, kiek pamena, tuo metu buvo neblaivi. Ar po įvykio J. J. bandė su ja susisiekti, nežino, dukra teigė, kad jį užblokavo, bet prieš maždaug dvi savaites skambino jos buvęs vyras, kuris nurodė, kad dirba su J. J. ir šis klausė, kur dukra gyvena ir nori su ja susitikti. Įvykio metu dukra V. V. filmavo savo telefonu, kai J. J. laužė duris, kai ji šaukėsi pagalbos, nes jis bandė įlįsti pro jos buto duryse esančią skylę. Tačiau vaizdo įrašo pateikti nebegali, nes jį gana seniai ištrynė. Kiek jai žinoma, dukra su J. J. kartu buvo apie ketverius metus. Jie nuolat girtaudavo, dukrą mušdavo, matydavo, kad nuolat ją kontroliuodavo, įžeidinėdavo. Bandė su dukra visaip: jai padėti, rūpintis, įkalbėti su juo nebūti, verkdavo, maldaudavo jos nebūti su juo, bet ji vis tiek būdavo. Jai (R. V.) esant, jis agresyvus nebūdavo, tačiau matydavo, kad kai susitikdavo visi kartu, jis priėjęs dukrai į ausį sakydavo: „Žėrtva varom namo. Dabar pasakiau“. Jis dukters akivaizdžiai negerbė. V. V. dukrai buvo blogos sąlygos gyventi su jais, mergaitė nuolat buvo išsigandusi. Yra sakiusi ir policijos pareigūnams, kad bijo, jog vieną kartą reikės važiuoti į dukros atpažinimą, nes jis nuolat ją daužydavo iki mėlynių. Pati kreipėsi į policiją, kad pagal faktą būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau niekas į jos parodymus neatsižvelgdavo. Jai J. J. visada atrodė neprognozuojamas, jis nuolat sakydavo, kad „čia mano moteris, ką noriu, tą darau“ (b. l. 91-94).

Iš 2025 m. kovo 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja V. V. pranešė, jog 2025 m. kovo 19 d., apie 09:30 val. jos buvęs sugyventinis J. J. atvyko prie jos buto durų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jas išspyrė, bei grasino ją nužudysiąs. Kadangi šis asmuo ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs yra pagrindas tikėti jo žodžiais, todėl bijo dėl savo ir savo dukros sveikatos ir gyvybės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-14).

Iš 2025 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad pažiūrėtas policijos pareigūno įvykio vietoje darytas vaizdo ir garso įrašas. Jame užfiksuotos tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės. Užfiksuota, kad V. V. pareigūnams aiškina, jog jai grasinta buvo telefonu, o kai spardė duris, „tiesiog spardė“. V. V. nurodė, kad J. J. sakė: „išspirsiu duris, užmušiu“, dėl to ji praėjo rėkti, kad jai padėtų, jei J. J. būtų atėjęs, būtų gavusi ir ji, ir vaikas (b. l. 27-29).

Iš 2025 m. liepos 2 d. – liepos 15 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kas apžiūrėti iš policijos registruojamų įvykio registro pateikti trys BPC garso įrašai. Pirmame garso įraše „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025-03-19 09_29_51).mp3“ užfiksuota, kad moteris, kuri vėliau prisistato R. V., paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą paprašo iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes sugyventinis dukrai daužo duris, sakė užmuš. R. V. nurodo, kad ji ne vietoje, bet irgi važiuos. Paklausus, ar yra nepilnamečių, R. V. nurodo, kad vienas. R. V. tiksliai nežino adreso, girdisi, kad paskambina kitu telefonu ir pasako „pasakyk, koks tavo adresas, V.“. BPC darbuotojui R. V. nurodo (duomenys neskelbtini), Klaipėda. BPC darbuotojas sako, kad girdi, jog ji nenori policijos. Moteris nurodo, kad dukra bijo jo. Toliau paklausus durų kodo ir asmens duomenų, R. V. nurodo, kad ji irgi važiuoja, nes bijo, kad neišspirtų durų. Įrašas baigiasi, jo trukmė 2:21 min. Antrame garso įraše „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025- 03-19 09_39_11).mp3“ užfiksuota, kad paskambina moteris, kuri neprisistatė, ir paprašo iškviesti policiją, nes kaimynei kažkas daužo duris ir kaimynė prašo iškviesti pagalbą. Paklausus, kas daužo duris, moteris nurodo, kad nežino, kad tuoj pažiūrės. Darbuotoja paklausia, ar moteris viduje. Skambinusi moteris nurodo, kad jau išdaužė duris. Moteris nurodo, kad jau atvažiuoja policija. BPC darbuotoja pasako, kad nori išsiaiškinti, kas čia per situacija. Moteris nurodo, kad nežino, kad kažkas išdaužė duris, kad ji yra viduje, ir sakė, kad jau atvažiuoja policija. Moteris nurodo, kad adresas (duomenys neskelbtini) g. 2. Įrašas baigiasi, jo trukmė 1:12min. Trečiame garso įraše „BPC skambučio ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025-03-19 09_39_06).mp3“ užfiksuota, kad moteris R. V. paskambina bendruoju pagalbos numeriu, nurodo, kad buvo kvietusi policiją (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ji ant viso devynaukščio klykia, kad padėtų. Darbuotoja nurodo, kad ekipažas važiuoja. Įrašas baigiasi, trukmė 25sek ( b. l. 35-37).

Iš 2025 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 19 d., apie 09:33 val. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sugyventinis daužo duris, grasina užmušti, vienas nepilnametis, GMP atsisakė. Praneša mama ne iš vietos. Atvykus nurodytu adresu ir liftu pakilus į 5 aukštą, iškart pastebėjo sulaužytas duris, viduje girdėjosi moters verksmas. Paprašius duris atidaryti, jas atidarė V. V.. Moteris buvo labai išsigandusi, verkė ir drebėjo, su ja kartu buvo jos dukra G. V., kuri taip pat buvo išsigandusi. Paprašius moters papasakoti, kas nutiko, V. V. nurodė, jog jos buvęs sugyventinis J. J., su kuriuo kartu negyvena jau apie 3 mėnesius, šiandien ją nuo pat ryto terorizavo skambučiais ir žinutėmis. Vėliau pasirodė prie namų durų, pradėjo į jas belsti, draskyti durų rankeną. Moteriai durų neatidarius, J. J. duryse išspyrė skylę, pro kurią bandė įlįsti į vidų, bei grasino, jog nužudys V. V.. Vyras jau yra ir anksčiau prieš ją smurtavęs, todėl moteris realiai bijojo dėl savo ir savo dukters sveikatos bei gyvybės. V. V. nurodė, kad jai pradėjus šauktis pagalbos, kažkuri iš kaimynių išėjo iš buto, ir to išsigandęs, J. J. pasišalino. Dėl savo susijaudinimo moteris negalėjo pasakyti, kuri tai buvo kaimynė. Pabeldus į šalia esančias 17 buto duris, niekas jų neatidarė. Apėjus visą laiptinę bei namo prieigas, J. J. nebuvo pastebėtas. V. V. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, moteriai nustatytas 0,24 prom. neblaivumas. Apie įvykį telefonu informuota vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba. G. V. perduota močiutės R. V. globai. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 75-76).

BIRT ataskaitos žiūryklės išrašas dėl 2025 m. kovo 19 d. įvykio, iš kurio matyti, kad 2025-03-19 09 val. 32 min. policijoje gautas pranešimas iš R. V.: „Sugyventinis daužo duris, grasina užmušti. vienas nepilnametis, GMP atsisakė. Praneša mama ne iš vietos. DK skambinti 18“. Taip pat gautas pranešimas: „Kaimynei į duris daužo kažkas, pranešėja situacijos nežino. Tikslinant, nuėjo pas kaimynės, tai pasakė, kad policiją jau išsikvietė“. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-03-19 09:39, BPCID=95491268250, Pranešėjo numeris: (neskelbiama). Išrašai iš PRĮR, iš kurių nustatyta, kad V. V. ir J. J. gyvenant kartu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, policija kviesta ne vieną kartą (galimi sistemos neatitikimai, nes pranešant nenurodomas pilnas adresas ar pan.). Daugybė pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, vaiko nepriežiūros gauta adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir 2025-07-07 naujas pranešimas adresu, kur šiuo metu gyvena V. V., dėl J. J. veiksmų) (b. l. 95-109).???

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, tarnybiniais pranešimais. Aptarti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusioji V. V. kaltinamojo J. J. veiksmus suprato kaip realų grasinimą sunkiai sutrikdyti sveikatą, tokį ketinimą kaltinamasis išreiškė ne tik žodžiu, išsakydamas grasinimą, tačiau ir daužydamas ir spardydamas buto duris. Tai, kad nukentėjusioji grasinimą įvertino kaip realų, nekelia abejonės, įvertinus aptartus kaltinamojo veiksmus. Aiškiai išreikšti, aktyvūs kaltinamojo veiksmai pagrindžia grasinimo realumą, o tai, kokiu būdu grasino, turėjo įtakos nukentėjusiajai suvokimui apie realiai kylantį pavojų jo sveikatai ir galimų sužalojimų mastą. Kaltinamasis J. J. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, jog spardydamas ir daužydamas buto duris bei išsakydamas grasinimus žodžiu, grasina nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto nusikalstamos veikos požymiai, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis J. J. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirta bauda sumokėta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė kaltinamojo atžvilgiu prašė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis J. J. kaltu dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies, BK 64¹ straipsnio nuostatos nėra taikytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nebendrauti su nukentėjusiąja V. V..

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.