Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K. ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., būdamas UAB „I“ (toliau – ir Bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenį registro tvarkytojui 2018 ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu R. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje padaryto nusižengimo gavo, su juo susipažino, kuo yra kaltinamas supranta. Nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėn. UAB „I“ nedirba, neprieina prie duomenų bazės, todėl neturi galimybės pateikti ataskaitų. Supranta, kad Registrų centro duomenimis yra bendrovės direktorius, nors realiai nedirba. 2012-2013 metais buvo susitarimas, kad padės įmonei kai kuriais klausimais, todėl buvusi įmonės vadovė parašė sutartį. Po to dvejus metus buvo nedarbingas. Nežino, kas yra UAB „I“ akcininkai, su vienu iš jų yra bendravęs. Kad nebūtų manipuliacijų, jis tapo įmonės akcininku, vėliau akcijos turėjo grįžti atgal tikriesiems akcininkams. Ieškojo tikrojo bendrovės savininko, tačiau jo nerado. Kiek žino, įmonė nuo 2017 metų veiklos nevykdo. Ieškojo žmogaus, kad atleistų jį direktoriaus pareigų. Žino, kad turėjo būti akcininkų sprendimas atleisti jį iš pareigų. Jis taip pat buvo akcininkas. UAB „I“ veikla buvo susijusi su inovaciniais įrenginiais daugiausiai skirtais gamtos apsaugai.

Advokatas Viačeslav Beperšč prašė administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti, nes jis nėra bendrovės vadovas, darbo sutartis su juo nutraukta ir veikti įmonės vardu negali. Prašė atsižvelgti, kad bendrovė neturi vadovo, veiklos nevykdo, o bendrovės akcijos jam buvo perrašytos, kad užtikrinti atlygį už darbą. Tačiau jei teismas pripažins jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, prašė skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau- ir ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, taigi UAB „I“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. iš esmės pripažįsta, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 metus nebuvo pateikti, tačiau nurodo, kad to negalėjo padaryti, nes nuo 2017 m. birželio 21 d. jo darbiniai santykiai bendrovėje nutrūko, ir jis neturėjo pareigos teikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius registro tvarkytojui. Tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansinės ataskaitas, neišskiria juridinio asmens teisinės formos, statuso ar kitų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Ši pareiga imperatyviai privaloma tiek privatiems, tiek viešiems juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie ataskaitiniais metais gavo pelno, ar ne. Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, R. K. 2013 m. birželio 5 d. paskirtas ir 2013 m. birželio 11 d. registruotas kaip UAB „I“ vadovas, išrašo 7 punkte nurodyta, kad nuo 2012 m. birželio 15 d. juridinio asmens vardu veikia vadovas – t.y. R. K.. UAB „I“ numatytas vienasmeninis atstovavimas.

Pažymėtina, jog ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiam organui (valdybai, stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui). Taigi, šiuo atveju, jei R. K. norėjo, kad jis nebūtų laikomas bendrovės „I“ vadovu, ir jam nekiltų įstatyme numatytos vadovo pareigos, jis galėjo kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją ir pranešti apie atsistatydinimą, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu ir pan. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekse, Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuose įstatymuose (Akcinių bendrovių įstatymas, Buhalterinės apskaitos įstatymas, įmonių bankroto įstatymas, kur vadovo pareigos kyla ne iš darbo santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų. Juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („Išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo išrinkimo. Tai patvirtina ir ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyta bendroji taisyklė, jog bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Šis juridinis faktas (dėl R. K. paskyrimo bendrovės direktoriumi) buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu atsakyti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kuris užtraukia atsakomybę ne tik juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams, tačiau ir kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims.

R. K. kaltę padarius administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš R. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. K. nuo 2012 m. birželio 15 d. paskirtas UAB „I“ vadovu. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais), finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 bei 2019 metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti (b.l. 6-8).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad R. K., būdamas UAB „I“ vadovu (direktoriumi), turėdamas įstatymo įtvirtintą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. UAB „I“ metinių finansinių ataskaitų rinkinius ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinius - iki 2020 m. birželio 1 d., šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl toks jo pareigos nevykdymas kvalifikuotas kaip dviejų trunkamųjų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už kiekvienus metus, laikytinas ne vienu trunkamuoju administraciniu nusižengimu, o keliais trunkamaisiais nusižengimais (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. AN2-653-478/2017).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), nusižengimo padarymo aplinkybes, tai kad finansinės atskaitomybės dokumentai iki šiol nepateikti Registro tvarkytojui. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. asmenybę, kuris yra dirbantis, duomenų apie teistumą ar asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. K. minimalias baudas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 200 € (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 200 € (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 200 € (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125894996.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.