- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2-530-786/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00402-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- I. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įsigyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. ieškiniu atsakovei I. M. kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti jų santuoką, padalinti santuokoje įsigytą turtą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Vaikai yra pilnamečiai. Šeimoje prasidėjo nesutarimai ir pykčiai. Kaip sutuoktiniai kartu negyvena jau 5 – 6 metai, neveda bendro ūkio. Mano, jog šeima iširo dėl abipusės kaltės, todėl santuoka turi būti nutraukta. Ieškovas nurodė ,jog santuokoje šalys įsigijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Kreditorinių įsiskolinimų neturi. Prašė santuokoje įgytą turtą padalinti Turtą prašė padalinti kaip nurodyta ieškinyje. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui ir atsakovei esamas pavardes. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas. nė vieno įstatyminio pagrindo, dėl ko būtų galima pripažinti santuoką negaliojančia.
Atsakovė I. M. su pateiktu ieškiniu sutiko. Prašė nutraukti jos ir ieškovo sudarytą santuoką, padalinti santuokoje įsigytą turtą. Paaiškino, jog jau kuris laikas kartu kaip šeima negyvena. Santuoką jų iširusi ir prašė ją nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų, liudytojų parodymai nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.141 (b.l.8). Šiuo metu sutuoktiniai gyvena tame pačiame name, tačiau bendro ūkio neveda. Pradėjus nesutarti, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo. Atsakovė su pateiktu ieškiniu sutiko.
1. 1.Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas paduodama ieškinį prašė nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės. Nustatyta, jog santykiai tarp sutuoktinių jau kuri laiką pašliję, nors jie gyvena kartu, tačiau nebeveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Abu sutuoktiniai nurodė, jog jų santuoka nutrūkusi ir turi būti nutrauktina. Iš bylos medžiagos, ieškovo, atsakovės paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog jų santuoka faktiškai iširo . Dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas nurodė, jog abu yra kalti dėl santuokos nutraukimo. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26- 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo,savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, santuokos iširimo priežastimi laiko skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šių požiūrių derinti tarpusavyje, nemokėjimą ir nenorėjimą spręsti konfliktų Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę. Esant bendram sutarimui po santuokos nutraukimo šalims paliktinos dabartinės pavardės – M. ir M.
2. Dėl santuokoje įsigyto turto padalijimo. Nustatyta, jog sutuoktiniai santuokoje įsigijo šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą : 0,2500 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, kurių bendra vertė 50 000Lt, esančius (duomenys neskelbtini); 1,0000 ha ploto žemės sklypą, 2000 Lt vertės, 1,0900 ha ploto žemės sklypą, 2000Lt vertės, ir 0,7600 ha ploto žemės sklypą, 1600Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini); traktorių T-40AM, 3000Lt vertės, kultivatorių 1000Lt vertės, bulviakasę 1500Lt vertės, grėblį 1000Lt vertės, plūgus 100Lt vertės.
Preziumuojama, jog ieškovas ir atsakovė santuokoje įgijo nekilnojamojo, kilnojamojo turto už 62200 litų.
Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. LR Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas , taikomas dalijant tokį turtą . Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypto tik CK nustatytais atvejais. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Sutuoktiniai sutarė dėl turto padalijimo ir tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo padalinti turtą kaip nurodyta ieškinyje. Už tenkančią didesnę turto dalį ieškovas neprašo piniginės kompensacijos ir piniginė kompensacija nepriteistina.
Ieškovui V. M. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-0669 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl ieškovas buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Tačiau pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Įvertinus tai iš atsakovės į valstybės pajamas išieškotinos 400 litų teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos.
Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą. (CPK 80, 83, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Santuoką, tarp V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 141, nutraukti.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo palikti jų dabartines pavardes – M. ir M.
Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip :
1. nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą, turintį 1,0000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė įregistruota V. M. vardu.
Žemės sklypą, turintį 1,0900 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2000 lt vertės. Nuosavybės teisė įregistruota V. M. vardu.
Žemės sklypą, turintį 0,7600 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1600Lt vertės. Nuosavybės teisė įregistruota V. M. vardu.
2. kilnojamąjį turtą: traktorių T-40AM, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės; kultivatorių 1000 Lt vertės, bulviakasę 1500Lt vertės, grėblį 1000 Lt vertės, plūgus 100 Lt vertės.
Viso turto už 12200 litų.
1. Nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą, turintį 0,2500 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Z. M. (duomenys neskelbtini), viso 50000 litų vertės. Nuosavybės teisė įregistruota V. M. vardu.
Priteisti iš atsakovės I. M. į valstybės biudžetą 294 (du šimtus devyniasdešimt keturis) litus žyminio mokesčio, 9,50Lt (devynis litus 50 ct) pašto išlaidų (sąskaitą LT 247300010112394300,įmokos kodas 5660 ) ir 400 (keturis šimtus) litų teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.