Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovo gyvenamosios vietos adresui sutapus su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesinius dokumentus pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliko atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (įteikta 2018 m. rugpjūčio 21 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir V. K. 1998 m. lapkričio 1 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau - Sutartis). Sutarties pagrindu V. K. neterminuotai buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). (toliau - patalpos), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Mirus V. K., 2015 m. gruodžio 29 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į G. K. 2015 m. gruodžio 4 d. prašymą buvo pakeistas Sutarties nuomininkas t. y. vietoje V. K. buvo įrašyta G. K.. 2018 m. balandžio 10 d. G. K. pateikė prašymą nutraukti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2018 m. gegužės 23 d. ieškovas ir G. K. sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė nutraukti Sutartį su vėlesniais pakeitimais nuo 2018 m. gegužės 31 d. Ieškovas 2018 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, gyvenantį išnuomotose patalpose, kad Sutartis nutrūksta Šalių susitarimu nuo 2018 m. gegužės 31 d., prašė iki 2018 m. birželio 5 d. atlaisvinti patalpas, taip pat informavo apie galimybę pareiškus prašymą pretenduoti į socialinį būstą. Atsakovas į minėtą raštą nereagavo, prašymo suteikti socialinį būstą nepateikė, patalpų iki nurodyto termino neatlaisvino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.610 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. CK 6.612 straipsnyje numatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. CK 6.613 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo ir G. K. 2018 m. gegužės 23 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta Sutartis su vėlesniais pakeitimais nuo 2018 m. gegužės 31 d. Taigi atsakovas nesudaręs naujos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su ieškovu, nepateikęs prašymo suteikti jam socialinį būstą, gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), naudojasi savavališkai, be teisėto pagrindo.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas yra aptariamo turto savininkas ir jis turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovą iš jam priklausančių patalpų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas, ši suma į valstybės biudžetą priteisiama iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo numeris - (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 eurų žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.